Naujienos

Spalio 5-osios vakare lydima Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivų „Jotvingis“ ir „Žemaitis“, burlaivio „Brabander“ ir dar kelių kreiserinių jachtų savo kelionę aplink pasaulį pradėjo jachta „Ambersail“.

Nuo kranto „Ambersail“ įgulai mojo ir gero vėjo linkėjo nemažai tautiečių, susirinkusių išlydėti buriuotojų į tolimą kelionę, minia, artimieji ir likę ant kranto kolegos. Iškilmingo išlydėtuvių renginio dalyviams buvo akivaizdu – vėjo išplaukiantiesiems gamta tikrai nepagailėjo – dainininkai ir šokėjai gūžėsi nuo žvarbių gūsių, žiūrovai gelbėjosi kepurėmis ir pirštinėmis.

Pakėlusi bures „Ambersail“ leidosi į garbingą misiją – tapti Lietuvos vardo tūkstantmečio šventės kviesliais ir suburti viso pasaulio lietuvių bendruomenes švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį vienu metu visuose penkiuose žemynuose. Buriuotojai kiekvienai aplankytai tautiečių bendruomenei perduos Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kreipimąsi ir kvietimą didžiuotis Lietuva ir kartu švęsti jos vardo tūkstantmetį kitų metų liepos 6-ąją. Šis žygs, skambiai pavadintas „Tūkstantmečio odisėja“, visam  pasauliui išdidžiai pristatys garbingą jubiliejų švenčiančią Lietuvą.

Aplink pasaulį – 120 buriuotojų

„Tūkstantmečio odisėją“ sudaro 11 etapų, prieš kiekvieną etapą keisis kapitonai ir įgulos. Iš viso šioje kelionėje turėtų dalyvauti apie 120 buriuotojų. Ir tik vienintelis žmogus – jachtos bocmanas Linas Ivanauskas – plauks visus vienuolika etapų, ištisus 9 mėnesius. Beje, Linui tai ne pirmoji kelionė aplink pasaulį – Lietuvos Nepriklausomybės aušroje, 1992–1993 metais, jis jachta „Lietuva“ jau apjuosė Žemės rutulį. 

Pirmasis etapas – Klaipėda–Kylis (Vokietija)–Las Palmasas (Ispanija) – tai 2 403 jūrmylės Baltijos ir Šiaurės jūromis, Lamanšo sąsiauriu, Biskajos įlanka ir Atlanto vandenynu. Šį atstumą lietuviai turėtų įveikti per 20 parų ir Las Palmasą pasiekti spalio 20 dieną. Pirmojo etapo kapitonas – Saulius Pajarskas, įgulą sudaro dar dvylika buriuotojų.

Baltijos jūra

„Baltijos jūra spalio mėnesį paprastai neprimena ramiai pasiplaukioti tinkamo vandens telkinio. Čia įsismarkauja gan stiprūs vėjai ir ritasi trumpos, aštrios, tris metrus siekiančios bangos. „Ambersail“ jachta yra lengva, greita ir plokščiadugnė, tad ja gan nelengva plaukti laviruojant prieš vėją. Tokio dydžio jachta tiesiog netelpa tarp bangų – paimi kelias bangas normaliai, o į trečią jau daužiesi dugnu“, – pasakoja Naglis Nasvytis, dar laukiantis savojo paukimo etapo šia jachta. Jis vadovaus įgulai, plauksiančiai ketvirtąjį „Tūkstantmečio odisėjos“ etapą Adelaidė–Melburnas–Sidnėjus–Oklandas. „Laivo korpusas palengvintas, viduje nėra jokių apdailos detalių, tad, kai patenki į vidų, susidaro toks jausmas, kad esi statinėje, viskas aplink laksto, daužosi, garso daug. Atrodo – nesaugu, tačiau laivas labai tvirtas, tad tas jausmas po poros dienų pradingsta“, – toliau aiškina Naglis Nasvytis.

„Iš tiesų, kelionės pradžia buvo nelengva. Išplaukus iš Klaipėdos uosto vėjo greitis siekė 20 mazgų (10 m/s), įgulai teko grumtis su didelėmis bangomis. Vėliau vėjas aprimo, keliautojai galėjo kiek lengviau atsipūsti. Per kiek daugiau nei 50 valandų buriuotojai pasiekė pirmąjį kelionės tikslą – Kylį. Apibendrinant galima sakyti, kad ši kelionė buvo rami“, – įspūdžiais dalijosi Saulius Pajarskas, pirmojo etapo Klaipėda–Kylis–Las Palmasas kapitonas.

Kylyje buriuotojus šiltai pasitiko Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, Kylio miesto prezidentė Kathy Kietzer ir gausios Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovai iš Berlyno, Hamburgo, Hiutenfeldo, Flensburgo ir kitų miestų. Tautiečių atvyko ir iš kaimyninės Danijos. Saulius Pajarskas pasitikusiesiems įteikė Lietuvos Respublikos Prezidento laišką, kviečiantį kitais metais prisijungti prie Lietuvos vardo tūkstantmečio šventės.

Pasisvečiavę šiame mieste buriuotojai Kylio kanalu, aplenkdami Daniją, patraukė Šiaurės jūros link. O ši juos pasitiko ne itin svetingai – priešpriešiniu 24 mazgų vėju, jis vėliau dar sustiprėjo ir pasiekė 30 mazgų greitį.

Šiaurės jūra

Šiaurės jūroje bangoms daugiau vietos įsibėgėti, čia pučia ir stipresni vėjai. Kuo labiau rudenėja, tuo Šiaurės jūra plaukti sudėtingiau. Išplaukti į Atanto vandenyną planavę kiek ramesniu laikotarpiu, prieš įsišėlstant vėjams, „Ambersail“ vyrai vis dėlto gavo stipraus vėjo ir klastingų bangų. Jos buriuotojams ir kelė daugiausia rūpesčių: vairininkai nespėjo „dirbti“, t. y. vairuoti laivo taip, kad jo nosis, perskrodusi bangos viršūnę, nusileistų švelniai. Laivo priekis, pašokęs nuo bangos viršūnės, su visa jėga krinta į prarają ir sminga į kitą bangą. Smūgis būna toks, kad, rodos, stiebas išlįs kiaurai dugną. Per denį praūžia sprindžio gylio vandens sluoksnis, laivas suskamba kaip varpas, visos dirbančios virvės subraška nuo įtempimo, palaidi daiktai viduje išskraido į pakampes, o žmonės, kurie bando miegoti, trumpam pakyla į orą ir vėl žnekteli atgal į gultą.

Stiprus vėjas, nelengvos buriavimo sąlygos pridarė ir nuostolių – nutrūko kelios virvės (stakselfalas ir stakselio šotai – burės pakėlimo ir valdymo virvės), pradėjo streikuoti varikis, elektros sistema.

Lamanšas

Patyrę nuotykių Šiaurės jūroje skrosdami Lamanšo sąsiaurį buriuotojai susidūrė su dar vienu išbandymu – garsiaisiais Anglijos rūkais. „Lamanšo sąsiauryje laivyba labai intensyvi. Ir nors jachta aprūpinta šiuolaikinėmis stebėjimo priemonėmis, o radaras fiksuoja visus aplink judančius laivus, norisi pačiam savo akimis pamatyti signalines laivų šviesas ir taip įsitikinti, kad plaukiama saugiu atstumu ir pavojus negresia“, – pasakojo kapitonas Saulius Pajarskas. 

Spalio 12 d. „Tūkstantmečio odisėjos“ etapo dalyviai sėkmingai pasiekė Jungtinės Karalystės krantus ir prisišvartavo Sautamptone. Čia jachtoje buvo baigti ryšio, kompiuterinių bei filmavimo modernių technologijų diegimo darbai.

Pailsėję porą dienų buriuotojai pakėlė bures ir laivą nukreipė Atlanto vandenyne esančio Kanarų salyno link, į Las Palmasą. Daugeliui jau buvo pabodę laukti, kol jachtoje bus sumontuota technika, tad buriuotojai džiūgavo matydami tolstančius Jungtinės Karalystės krantus. 

Biskajos įlanka

Paskutinė prieš atiduodant straipsnį maketuoti iš buriuotojų mus pasiekusi žinia: „Nuo Southamptono nuplaukėme jau 235 jūrmyles. Šiandien – išties buriuotojiška diena. Galų gale pradėjo pūsti palankūs vėjai. Išsikėlėme genakerį (pavėjinę burę) ir pradėjome plaukti vidutiniu 10–11 mazgų greičiu. Esame netoli Biskajos įlankos. Kapitono Sauliaus Pajarsko sumanytas plaukimo planas – laikytis kuo aukščiau prie Anglijos krantų ir nelįsti į Biskają – pasiteisino. Mėgavomės tikrai nuostabiu buriavimu, jį buriuotojai pavadintų „šampaniniu“: šviečia saulė, bangos nelabai didelės ir skriejanti jachta. Iš viso esame nuplaukę jau 1 304 jūrmyles. Iki ribos su Atlanto vandenynu – 70 jūrmylių.“

Taigi, buriuotojams kol kas pučia palankus vėjas, nors pagal grafiką jie šiek tiek atsilikę, Las Palmasą tikisi pasiekti laiku – pavėjui plaukiant įveikiama apie 240 jūrmylių per parą, o suplanuota nuplaukti po 200 jūrmylių, tad tai, ką prarado galynėdamiesi su priešpriešiniais vėjais Baltijos ir Šiaurės jūrose, buriuotojai atsiims plaukdami Atlanto vandenynu.

Kaip buriuotojams sekėsi pasiekti Kanarų salas ir kaip seksis įveikti II „Tūkstantmečio odisėjos“ etapą Las Palmasas–Keiptaunas, skaitykite kitame „Verslo Klasės“ numeryje.

MINDAUGAS RUTKAUSKAS