Naujienos

Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente,

Gerbiamasis Užsienio reikalų komiteto pirmininke,

Kolegos diplomatai,

Gerbiamieji žurnalistai,

Esu dėkingas, Jūsų Ekscelencija Prezidente, Jums už išsamų pranešimą apie pagrindines Lietuvos vidaus ir  užsienio politikos gaires. Esame pasirengę kartu pasitikti šiuos iššūkius. Užsienio politika Lietuvoje visada buvo vieningos valstybinės veiklos pavyzdys ir pasižymėjo tarpusavio susiklausymu. Tikiuosi, ji tokia ir išliks ne tik šiais metais, bet ir ateityje. Savo ruožtu, kaip Užsienio reikalų ministras, privalau užtikrinti, kad Prezidento iškelti užsienio politikos tikslai būtų sėkmingai įgyvendinami.

Užsienio reikalų ministerijos veiklą matau grindžiamą dviem pagrindiniais principais. Pirmasis - Lietuvos piliečių interesai turi būti mūsų politikos, Užsienio reikalų ministerijos veiklos centre. Ir antrasis- užsitikrinti visuomenės supratimą ir paramą  Lietuvos užsienio politikai. Pagrindiniai uždaviniai – orientuoti diplomatų veiklą į valstybės ir piliečių saugumą, visos valstybės, verslo bendruomenės ir kiekvieno  piliečio naudą. 

Norėčiau Jus supažindinti su diplomatinės tarnybos veiklos reforma, dėl kurios su visais ministerijos padaliniais prieš pat Kalėdas  sutarėme  kolegijos posėdyje.

Manau, kad mūsų ministerija  yra ir turi išlikti viena moderniausių institucijų Lietuvoje, kuri ne tik sugeba pasitikti naujus užsienio politikos iššūkius, bet ir išnaudos sinergiją, sukauptą savo patirtį pozityviam bendradarbiavimui  su kitomis Lietuvos institucijomis. Todėl reformuosime Užsienio reikalų ministerijos struktūrą, kuri iki šiol buvo grindžiama daugiau geografiniu principu, į struktūrą, grindžiamą funkciniu principu. Tai moderni  idėja, kurią pasiskolinome iš mūsų kaimynų,  Šiaurės Europos valstybių užsienio reikalų ministerijų.

Prezidente, jūs savo kalboje akcentavote migracijos problemą. Emigracijos ir imigracijos problemą apibūdinčiau netgi kaip valstybės saugumo problemą. Ji  daro tiesioginę įtaką ir Užsienio reikalų ministerijos veiklai, nes turime skubiai plėsti, modernizuoti ir gerinti viešojo administravimo paslaugas, pirmiausia - konsulinį aptarnavimą. Tai kuklūs apibrėžimai, po kuriais slepiasi labai sudėtingi uždaviniai, nes gausėjanti Lietuvos piliečių bendruomenė užsienyje, atsiverianti Šengeno erdvė skatina ir mus pačius ryžtingiau reformuotis.

Konsulinis aptarnavimas nėra vien tik Užsienio reikalų ministerijos rūpestis. Jis  labai glaudžiai susijęs su kitų ministerijų veikla. Iki šiol dažnai mūsų konsuliniai skyriai užsienyje  buvo tik  „pašto dėžutės“ – perduodavome problemas spręsti  valstybės institucijoms Lietuvoje. Tuo tarpu gimstantys užsienyje Lietuvos piliečių vaikai iki šiol dažnai yra registruojami airiais, britais arba latviais  tik todėl, kad   savo valstybėje nesugebame veiksmingai įveikti biurokratinių kliūčių. Būtinas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas ir svarbiausia - reikalingi įstatymų pakeitimai,  valstybinis mąstymas ir supratimas. Manau, reikia keisti įstatymus,  atsižvelgiant į    naujai formuluojamus visuomenės poreikius.

Dėkui Prezidentui, savo kalboje paminėjusiam „vieno langelio“ principą. Įgyvendindami šį Vyriausybės sprendimą mes steigiame piliečių aptarnavimo  skyrių, kuris suteiks Lietuvos gyventojams realią galimybę visą parą susisiekti su ministerijos pareigūnais, diplomatinėmis atstovybėmis ir užtikrins operatyvų informacijos perdavimą ir efektyvesnę pagalbą  konsulinių krizių, ekstremalių situacijų atvejais.

Minėjau, kad užsienio politika gali būti veiksminga tik tada, kai  visuomenė remia  politikos tikslus, o jiems pasiekti yra tinkamų instrumentų ir išteklių. Užsienio politika negali būti atitrūkusi nuo vidaus realijų ir žmonių lūkesčių. Būtent viešoji diplomatija gali padėti užtikrinti mūsų užsienio politikos supratimą, girdimumą ir matomumą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Siekiant veiksmingai įgyvendinti užsienio politikos  tikslus  reikia politinių partijų sutarimo ir Prezidento paramos.

Artimiausi viešosios diplomatijos  darbai yra susiję su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu ir Vilniaus- Europos kultūros sostinės renginiais Lietuvoje ir užsienyje. Norėčiau paminėti  festivalį "Be2gether", kuris tapo puikiu įrodymu, kad ne tik politikų kalbos ir diplomatų ryšiai formuoja šalių tarpusavio santykius.  

Siekdami įgyvendinti ambicingus mūsų užsienio politikos tikslus Rytų kaimynystėje, įvykdyti mūsų įsipareigojimus Europos Sąjungoje, sustiprinti mūsų globalios politikos instrumentus, turime nuosekliai stiprinti finansinius ir administracinius mūsų vystomojo bendradarbiavimo instrumentus.

Leiskite šia proga tarti keletą žodžių apie mūsų Rytų kaimynystės politiką. Prezidentas jau pažymėjo,  kad Lietuva šioje srityje atlieka svarbų, gal kai kuriais atvejais net ir istorinį, vaidmenį,  ypač aktyviai formuojant Europos Sąjungos ir NATO politiką mūsų rytinių kaimynų atžvilgiu. Vykdydami šią politiką mes suinteresuoti vidaus saugumu, bet kartu grąžiname ir moralinę skolą mūsų kaimynams,  atsižvelgiame į Lietuvos ekonominius interesus..

Mūsų Rytų kaimynystės politika nebus veiksminga ne tik be  vystomojo bendradarbiavimo, bet ir be ekonominio saugumo politikos, kurią nuosekliai stipriname. Lietuvos energetikos ir transporto infrastruktūros atskirtis nuo bendros Europos sistemos - ne tik ekonominė, bet ir nacionalinio saugumo problema. Ne be mūsų pastangų  energetinio saugumo problematika atsirado ir NATO darbotvarkėje. Stiprinsime ne tik prieš dvejus metus įsteigtą Ekonominio saugumo politikos departamentą, bet ir kitą ekonominį departamentą, kuris rūpinsis mūsų verslo interesais užsienyje, mūsų investicijų ir eksporto plėtra.

Telkiame mūsų išteklius ne tik efektyviam darbui Rytuose, bet ir Vakaruose, kur mūsų laukia ne mažesni iššūkiai: pirmininkavimas Europos Sąjungoje, pasirengimas veikti naujos Europos sutarties pagrindu, nauji transatlantiniai ir  globalūs iššūkiai.

Šioje srityje diplomatinė tarnyba veikia keliomis pagrindinėmis kryptimis. Baigiame suformuoti  diplomatinių atstovybių Europos Sąjungoje tinklą, įsteigta ambasada Slovėnijoje, šių metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujančiai Europos Sąjungai. Ministerijoje atlikome pertvarką, integruodami į vieną departamentą visus tiek su horizontaliomis ES institucijomis, tiek su atskiromis ES šalimis dirbančius padalinius. Orientuojame diplomatų ir kitų Lietuvos institucijų veiklą taip, kad kuo geriau pasirengtume Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai  2013 metais.

Vis glaudžiau bendradarbiaujame su mūsų artimiausiais kaimynais Europos Sąjungoje ir NATO. Stiprindami šią veiklą kuriame atskirą Regioninio bendradarbiavimo departamentą, kuris visas savo jėgas skirs  strateginei partnerystei su  Lenkija ir Latvija, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui, Lietuvos pirmininkavimui Baltijos jūros valstybių tarybai 2009 metų vasarą. Norėčiau pabrėžti, kad šio departamento tikslas - maksimaliai sutelkti turimus labai ribotus išteklius kaimyniniams santykiams gilinti. Nors mūsų santykius keičia narystė ES ir NATO, tačiau būtent todėl jie tapo dar intensyvesni.

Siekdami dar veiksmingiau naudoti diplomatinės tarnybos išteklius saugumo ir transatlantiniams santykiams kuruoti, vietoj buvusių dviejų steigiame naują Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamentą. Šis drepartamentas nuo šiol rūpinsis ne tik Lietuvos saugumo politika, bet ir dvišaliais santykiais su Šiaurės Amerikos šalimis. Mūsų nuomone, tai   naujas žingsnis, pasiteisinęs mūsų partnerių Šiaurės šalių užsienio reikalų ministerijose. Europos saugumą  laiduoja stiprus transatlantinis ryšys, todėl šiame departamente bus įgyvendintas modernus diplomatinių tarnybų principas - dvišaliai santykiai  organiškai derinami su horizontalia tarptautine darbotvarke.

Baigdamas norėčiau išsakyti kelias bendresnes pastabas apie mūsų diplomatinę tarnybą, atsiliepdamas į Jūsų išsakytas mintis.

Prezidentas pabrėžė,  kad diplomatinė tarnyba - visos valstybės, Vyriausybės ir Lietuvos piliečių įrankis. Diplomatinės atstovybės atlieka ne tik užsienio reikalų ministerijos, bet ir kitų Lietuvos valstybės institucijų formuluojamas užduotis. Todėl ir   būtina atsisakyti žinybiškumo arba iš esmės jį sumažinti.

Esame atviri kitų ministerijų darbuotojų rotacijai į diplomatinę tarnybą ir  skatinsime  tokią rotaciją. Aišku, norėsime, kad ir mūsų diplomatai būtų priimami į kitas valstybės tarnybas. Todėl  valstybės tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose reikia numatyti adekvačias perkėlimo į kitas valstybės institucijas galimybes.

Maža valstybė visados turi ribotus išteklius, todėl savo veikloje turime pereiti nuo ekstensyvios plėtros į intensyvią, veiksmingai panaudoti visus savo išteklius. Turime didinti diplomatinės tarnybos veiksmingumą ir visada pirmiausia įžvelgti  praktinę naudą - Lietuvos interesą. Būtinas aiškesnis veiklos fokusavimas ambasadose į didžiausią pridėtinę vertę duodančią veiklą. Kiekviena atstovybė turi suformuluoti savo veiklos nišą, t.y. atsakyti į paprastą klausimą: „Kokia jūsų veiklos nauda Lietuvai? Kokia veiklos jūsų nauda Lietuvos piliečiams?“

Siekdami sumažinti  biurokratizmą, diegsime „vieno langelio“ principą. Toliau kursime veiksmingą diplomatų motyvavimo  sistemą. Mes matome, kad didesnis darbo užmokestis ar finansinė kompensacija yra svarbūs.  Galvosime ir apie galimybes greičiau kilti karjeros laiptais  diplomatams, dirbantiems tose valstybėse, kur Lietuvos interesai  yra išreikšti, tačiau  dėl įvairių priežasčių jos nėra populiari  darbo vieta. Ieškosime įvairių skatinimo formų, kad  Lietuvos interesams tose valstybėse būtų atstovaujama kuo profesionaliau.

Siūlysime įteisinti lankstesnę atstovybių pastatų įsigijimo praktiką ir stengsimės įgyvendinti iki šiol sunkiai įgyvendinamą idėją - daugiau teisių suteikti diplomatinių atstovybių vadovams. Turime  jiems suteikti daugiau galimybių  realiai vykdyti Lietuvos politiką, daugiau dėmesio skirti realioms problemoms spręsti, realiems rezultatams pasiekti ir mažiau - biurokratinėms ataskaitoms rengti. Mažindami biurokratines ataskaitas,  nemažinsime diplomatinių atstovybių atsakomybės.

Apibendrindamas noriu pažymėti, kad  mūsų laukia daug iššūkių, tačiau  tvirtai tikiu, kad sugebėsime juos įveikti, nes Lietuvos diplomatinė tarnyba  yra įveikusi ir ne  mažiau sudėtingas užduotis.