Naujienos

Briuselyje gruodžio 12 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis prieš prasidedant ES bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybai (BRIST) su Lenkijos užsienio reikalų ministru Stefanu Melleriu aptarė tolesnes derybas dėl ES finansinės perspektyvos ir dalyvavo tradicinėse Šiaurės ir Baltijos šalių konsultacijose (NB6), į kurias buvo pakviestas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Šiose konsultacijose ministras A.Valionis pabrėžė, kad iki šiol pateiktas JK pasiūlymas yra nepriimtinas.

Bendrųjų  reikalų ir išorinių santykių taryboje šiandien  nebuvo platesnių diskusijų dėl ES finansinės perspektyvos, nes ES šalys laukia naujo Jungtinės Karalystės pasiūlymo, kuris bus pateiktas šią savaitę įvyksiančiai ES Vadovų Tarybai.

Aptariant pasirengimą ES Vadovų Tarybai, Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Valionis pasiūlė pakoreguoti išvadų tekstą klimato kaitos ir energetikos dalyje. Ministras pasiūlė į ją įtraukti nuorodą į Europos Komisijos Žaliąją knygą apie saugią, konkurencingą ir tausojančią energetiką Europai.

 „Manome, kad toks šio svarbaus dokumento paminėjimas išvadose būtų nuoseklus žingsnis po diskusijų Hamptone dėl Europos energetikos perspektyvų. Šiuo metu Europai labai aktualu padidinti energijos tiekimo saugumą, tiesiant trūkstamas infrastruktūros jungtis ir geriau koordinuojant valstybių narių veiksmus derantis su didžiausiais energijos tiekėjais“, – teigė ministras A. Valionis.

Ministras taip pat pabrėžė ES šalių glaudesnio bendradarbiavimo konsulinėje srityje svarbą. Tai leistų efektyviau padėti ir Lietuvos piliečiams tose šalyse, kur Lietuvą neturi savo atstovybių.

Pasisakydamas dėl ES kaimynystės politikos, A.Valionis atkreipė dėmesį į tai, kad būtina  kuo greičiau  parengti individualius šalių poreikius atitinkančius Veiksmų planus Pietų Kaukazo šalims – Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui.  Ministras pasveikino aktyvias Europos Sąjungos pastangas padėti Moldovai ir pritarė komisarei Benitai Ferrero-Waldner, kad ES turi kaimyninėms šalims suteikti adekvačią finansinę paramą, reikalingą kaimynystės politikos  veiksmų planams įgyvendinti.

Kalbėdamas apie būsimąjį Europos kaimynystės politikos finansinį instrumentą, ministras A.Valionis siūlė, kad parama būtų teikiama ir toms kaimyninėms šalims, kurios neturi veiksmų planų, ypač demokratijos plėtros ir piliečių visuomenės stiprinimo srityse.

A.Valionis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 metais baigia galioti Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartys su daugeliu rytinių kaimynių.

„Šiame kontekste kitais metais turėtume iš naujo rimtai peržiūrėti kaimynystes politiką”, – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.