LIETUVOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS: EUROPOS SĄJUNGA TURI ĮVERTINTI MOLDOVOS PAŽANGĄ ĮGYVENDINANT REFORMAS
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vasario 18 dieną Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime aptarė Europos kaimynystės politikos ir Moldovos klausimus.
Kalbant apie Europos kaimynystės politiką, Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo būtinybę ir toliau siekti efektyvesnių rezultatų konkrečiose srityse – plėtoti laisvą prekybą, efektyviau spręsti užšaldytus konfliktus, palengvinti vizų režimą. Kartu P.Vaitiekūnas atkreipė kolegų dėmesį į vizų Gruzijai klausimą, ragindamas Tarybą kovo mėnesį priimti atskirą politinį sprendimą dėl vizų palengvinimo sutarties.
„Negalime užsimerkti ir užmiršti Gruzijos problemų. Spartinti vizų dialogą – šis klausimas turėtų tapti Tarybos politiniu prioritetu“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pasisakė už būtinybę sukurti tinkamą Rytinių Europos kaimynystės politikos valstybių regioninio bendradarbiavimo formatą.
„ES turi žengti žingsnį pirmyn ir suteikti Rytinėms Europos kaimynystės valstybėms galimybę bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Sąjunga“, – pažymėjo ministras P.Vaitiekūnas.
Susitikimo metu Taryba pasveikino Moldovos ir ES santykiuose pasiektą pažangą – įsigaliojusias vizų palengvinimo ir readmisijos sutartis, bendro prašymų vizai gauti centro atidarymą Kišiniove, 2008 metų kovo 1 dieną įsigaliosiančias autonominės prekybos preferencijas.
Lietuvos užsienio reikalų ministro nuomone, Moldova iš tiesų padarė nemažą pažangą įgyvendinant reformas, todėl dabar būtina kiek galima greičiau pradėti derybas dėl naujos gilesnio bendradarbiavimo sutarties.
ES diplomatijos vadovai taip pat aptarė pasirengimą kovo 13-14 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, kurioje daugiausiai dėmesio ketinama skirti naujo Lisabonos strategijos įgyvendinimo ciklo gairėms ir klimato kaitos klausimams. Ministras P.Vaitiekūnas pasiūlė pavasario Europos Vadovų Taryboje taip pat skirti dėmesio ES išorinės energetikos politikai.
Lietuvos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad ES turi stiprinti bendrą ES energetikos politiką ir būti pajėgi konkuruoti energetikos tiekimo projektuose – ypač Kaspijos regione.
„ES turi sugebėti kalbėti vieningai su pagrindiniais energetikos tiekėjais ir monopolijomis”, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Ministras taip pat pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip sustiprinti ES kaip globalią energetinę žaidėją.
Lietuvos pasiūlymuose pažymima, kad ES turi užimti tinkamą vietą konkuruojant dėl strateginių energijos tiekimo išteklių projektų ir tokiu būdu siekti didinti ES šalių narių energetinį saugumą. Lietuva siūlo konkrečiais sprendimais įgyvendinti Lisabonos sutartyje įtvirtintą ES energetinį solidarumą, kuris numato vieningą ES reakciją, atsiradus energetikos tiekimo problemoms nors vienoje ES šalyje.