Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugsėjo 20 dieną JAV Kolumbijos universitete (Columbia University Center for European Studies) skaitė paskaitą apie energetinį saugumą.

Ministras P.Vaitiekūnas pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje net ir mažos valstybės dalyvauja, sprendžiant pasaulio energetikos plėtros klausimus.

„Įsipareigojimas bendradarbiauti, skaidrumas ir efektyvesnis institucijų veikimas – tai stiprioji mažų šalių pusė. Lietuva – ne išimtis“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Kalbant apie vis didesnę konkurenciją idėjų ir inovacijų lygmenyje, anot ministro, valstybės dydis nebeturi reikšmės. Kartais mažos valstybės gali būti novatoriškesnės, spęsdamos tas pačias problemas kaip ir didžiosios, ir gali tai daryti efektyviau.

Lietuvos diplomatijos vadovas kalboje pabrėžė, kad šiandien energetika yra neatskiriama politikos dalis Europoje ir už Atlanto. Besivystančių šalių rinkai augti reikia vis daugiau energijos šaltinių. Norint didinti produktyvumą, reikia vis daugiau naftos ir dujų.

„Praėjusių metų Rusijos ir Ukrainos disputas dėl dujų yra svarbus ženklas. Europos Sąjunga yra labai priklausoma nuo importuojamos energijos šaltinių“, – teigė ministras P.Vaitiekūnas.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad ES ir Rusijos bendradarbiavimas turės didelės strateginės įtakos Europos ir pasaulio vystymuisi. Lietuva, kaip ES narė ir Rusijos kaimynė, gali suvaidinti svarbų vaidmenį, plėtojant šį bendradarbiavimą.

„Lietuvos siekiai Europos Sąjungoje yra sukurti vieningą ES energetikos politiką ir veiksmingesnius instrumentus, tarp jų ir Bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kurie efektyviau gintų mūsų interesus energetikos srityje. Manau, kad JAV galėtų prisidėti prie abiejų tikslų įgyvendinimo“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, vienas svarbiausių klausimų – sukurti bendrą energetikos politiką – jau yra ES darbotvarkėje.

„Didžiausias uždavinys yra performuoti mūsų energetikos rinką taip, kad nereikėtų daugiau priklausyti nuo kurą teikiančių  monopolijų. Mums reikia atrasti naujus energijos gamybos, perdavimo ir kaupimo būdus. Europa žengia pirmuosius žingsnius šio tikslo link“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šį tikslą, pasak ministro,  galima pasiekti tik iš esmės pertvarkius Europos tyrimų ir plėtros politiką. Europa privalo restruktūrizuoti savo energetikos rinką taip, kad šalys bendradarbiautų, o ne konkuruotų, siekdamos patenkinti gyvybiškai svarbų energijos poreikį. Daug prie to prisidėtų energijos rinkos liberalizavimas ir integracija.

„Lietuvai ypač svarbi vieninga energetikos politika, kadangi kartu su kitomis Baltijos valstybėmis mūsų šalis yra izoliuota nuo Europos energetinių tinklų – tai riboja mūsų galimybes dalyvauti Europos energetikos rinkoje“, – pabrėžė P.Vaitiekūnas.

Užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad norint sujungti Baltijos šalis su ES, siekiama įgyvendinti Estijos ir Suomijos bei Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos tiltų projektus.

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Lietuvos kaimyne Rusija, ministras taip pat pažymėjo, kad ES turėtų parodyti Rusijos visuomenei, jog Europa ir demokratija nėra grėsmė jai.

„Europa yra atvira tolesniam bendradarbiavimui su Rusijos žmonėmis. Vienas geriausių to pavyzdžių yra Kaliningrado tranzito klausimas. Turime toliau laikytis šios krypties, palaikydami žmonių ryšius, verslininkų bendradarbiavimą ir akademinius mainus“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Ministras P.Vaitiekūnas išreiškė viltį, kad sėkmė, kuri lydėjo transatlantinį bendradarbiavimą plėtros metu ir vėliau, neapleis ir duos konkrečių rezultatų ateityje.

„Europos balsas bus geriau girdimas, jei sudėtingi klausimai bus keliami bendradarbiaujant su Amerika“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.