Naujienos

Švedijos Orės mieste vykstančiame Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT) saugumo forume, kuriame nagrinėjami nesureguliuoti konfliktai Europoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pabrėžė, kad narystės Europos Sąjungoje ir NATO perspektyva skatina reikalingų reformų vykdymą kuriant užtikrintą ir klestinčią ateitį.

Ministro teigimu, sėkmingai derinant NATO ir ES instrumentus Euroatlantinės partnerystės tarybos erdvėje galima paremti reikalingas reformas ir aiškesnę transatlantinę perspektyvą bei padėti pasiekti socialinės ir ekonominės pažangos.

„Tai galiausiai „sušildys“ sąlygas užšalusių konfliktų sprendimui“, - forumo diskusijose gegužės 24 dieną sakė A.Valionis. 

Anot ministro, geri kaimyniniai santykiai, politinis dialogas ir ypač ryžtas siekti kompromisų yra kertiniai principai, kuriais rėmėsi Lietuva kelyje į NATO. Jie turėtų būti ir kitų, dar tik siekiančių narystės Aljanse bei ES šalių, sėkmės raktas.

„Nekyla abejonių, kad NATO Narystės veiksmų plano įgyvendinimas ir „Vilniaus dešimtuko“ bendradarbiavimo procesas buvo nepaprastai efektyvios priemonės skatinant taiką ir stabilumą mūsų žemyne”, - sakė ministras A.Valionis.

Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad neseniai įvykęs GUAM valstybių (Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir Moldovos) susitikimas yra panašaus bendradarbiavimo pavyzdys. Jis išreiškė viltį, kad tokio bendradarbiavimo plėtrą parems ir NATO bei ES.

Ministro įsitikinimu, kuo didesnis bus euroatlantinio bendradarbiavimo lygis, tuo geresnės bus tariamai neišsprendžiamų  konfliktų regione sureguliavimo galimybės. 

Orėje vykstančiame forume „Saugumo stiprinimas – iššūkis mums visiems“ ministrai, diplomatai, saugumo ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat aptarė NATO partnerysčių su kitomis šalimis stiprinimą, bendradarbiavimo Vidurio Azijos ir Balkanų regionuose perspektyvas.

A.Valionis aktualius tarptautinius klausimus taip pat apsvarstė su 2005 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Rupeliu, Kroatijos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministre Kolinda Grabar-Kitarovič ir Gruzijos valstybės ministru  Europos ir euroatlantinei integracijai Giorgijumi Baramidze.

EAPT, tuomet Šiaurės Atlanto partnerystės taryba, buvo įkurta 1991 metais. Ji tapo pagrindiniu forumu konsultacijoms ir bendradarbiavimui tarp NATO ir organizacijai nepriklausančių šalių euroatlantiniame regione.

Šiuo metu EAPT sudaro 46 valstybės: 26 NATO narės ir 20 valstybių partnerių. Lietuva yra aktyvi Euroatlantinės partnerystės tarybos narė nuo pat jos įkūrimo.