Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugsėjo 15 dieną Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikime Briuselyje su ES šalių diplomatijos vadovais daugiausia dėmesio skyrė Gruzijos, Baltarusijos ir energetinio saugumo klausimams. „Esu patenkintas, kad ES nuostata dėl Gruzijos teritorinio vientisumo išlieka aiški ir nedviprasmiška. ES siunčiamos stebėtojų misijos mandatas apims visą Gruzijos teritoriją, įskaitant Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas taip pat pasidžiaugė Prancūzijos Prezidento vizito rugsėjo 8 dieną Maskvoje metu pasiektu susitarimu ir išreiškė viltį, kad Rusija įgyvendins visus priimtus įsipareigojimus.

„Prezidento Nicolas‘o Sarkozy pasiektas susitarimas – tai svarbus žingsnis į priekį, siekiant išspręsti sudėtingą situaciją regione“, – sakė ministras P.Vaitiekūnas. Šį žingsnį, pasak ministro, turėtų sekti susitarimai dėl visiško Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Gruzijos teritorijos.

Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigiamai įvertino ES pasiryžimą neatidėliotinai įgyvendinti šių metų rugsėjo 1 dieną neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje priimtus sprendimus dėl spalio mėnesį vyksiančios Donorų konferencijos, vizų režimo palengvinimo ir pagilinto prekybinio bendradarbiavimo plėtojimo su Gruzija.

ES užsienio reikalų ministrai diskutavo dėl ES atsako į pozityvius pastarojo laikotarpio Baltarusijos veiksmus – į laisvę išleisti visi politiniai kaliniai, be apribojimų pakviesti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rinkimų stebėtojai, įregistruotos beveik visos rinkimuose norinčios dalyvauti opozicijos partijos. Baltarusija taip pat iki šiol nėra pripažinusi Gruzijos separatistinių regionų.

„Šiandien ES ministrų priimti sprendimai dėl dialogo su Minsku atnaujinimo ir ES sankcijų šiai valstybei peržiūros yra ypač svarbūs“,  – sakė P.Vaitiekūnas.

Ministras ES kolegoms taip pat siūlė nusiųsti pozityvų signalą iš Briuselio į Minską dar iki rugsėjo 28 dienos Baltarusijos  Parlamento rinkimų.

„Suvokdami ES Rytų kaimynių išskirtinumą, turime siekti, kad ne po kelerių metų, o jau artimiausiu metu su partneriais rytuose kalbėtume apie tikrą integracijos procesą ir individualių Rytų kaimynių europinius siekius“,  – pabrėžė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak ministro P.Vaitiekūno, ES turi priimti strateginius sprendimus dėl santykių su Ukraina, Moldova, Gruzija ir Baltarusija stiprinimo.

Ministras P.Vaitiekūnas atkreipė dėmesį į tai, kad buvo atsižvelgta į Lietuvos prašymą spalio mėnesį vyksiančiame ES Vadovų susitikime pradėti diskusiją dėl ES energetinės politikos stiprinimo, atsižvelgiant tiek į naujus iššūkius Kaukaze, tiek į energetinio saugumo iššūkius Baltijos jūros regione.

Ministras akcentavo, kad būsimuose ES viršūnių tarybos sprendimuose reikia atsižvelgti į būtinybę paspartinti Baltijos šalių integraciją į Vakarų ir Šiaurės šalių energetikos sistemas bei atsižvelgti į specifinę situaciją, susijusią su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu.

Išorinių reikalų sesijoje ES diplomatijos vadovai taip pat aptarė pasirengimą šių metų spalio 15‑16 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, Pasaulio prekybos organizacijos Dohos derybų raundo ministrų posėdžio Ženevoje rezultatus, situaciją Somalyje, Zimbabvėje ir Vakarų Balkanuose.