Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas gegužės 27 dieną Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo sesijoje, skirtoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio  20-mečiui, apžvelgė Lietuvos valstybės raidą nuo Atgimimo iki stojimo į Europos Sąjungą ir NATO.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Lietuva visuomet tapatino save su lotyniškąja Vakarų civilizacija.

„Šis identiteto suvokimas išliko nepakitęs ir sovietmečio laiku. Rusifikacija ir sovietizacija, trukusi beveik 200 metų, su nedidele 25 metų pertrauka XX a. pirmojoje pusėje, tik stiprino priklausymo lotyniškajai Vakarų civilizacijai suvokimą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministras P.Vaitiekūnas pažymėjo, kad vienas sėkmingiausių tiek vidaus, tiek užsienio politikos žingsnių, siekiant įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, buvo Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas visiems, bent penkerius metus išgyvenusiems Lietuvoje asmenims. Ministras pabrėžė, kad Nepriklausomybę įtvirtinti padėjo vieninga visuomenės nuomonė ir konsensusas dėl strateginių šalies tikslų.

Niekas, pasak ministro, tada nekvestionavo Lietuvos, kaip nepriklausomos ir į Vakarų demokratijas orientuotos valstybės, siekio. Šią nuostatą visuomenė patvirtino ir referendume dėl Rusijos kariuomenės išvedimo.

„Nepriklausomybės pradžioje narystės ES ir NATO siekius lydėjo visuotinė žmonių parama ir visuotinis politinių jėgų sutarimas. Šį laikotarpį galima pavadinti „auksiniu“ vidaus ir užsienio politikos partnerystės laikotarpiu. Tiek viduje, tiek išorėje Lietuva vieningai veikė viena kryptimi“, – sakė užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas.

Įsiliejus į Europos ir transatlantines struktūras kilo klausimai, kokio vaidmens imsis Lietuva Europoje ir pasaulyje, ko toliau sieks, pasinaudodama ES ir NATO instrumentais. Taigi, Lietuva pradėjo kokybiškai naują Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslų formavimo etapą.

„Nustatydami savo vietą Europoje ir pasaulyje ir brėždami užsienio politikos kryptis, įvertiname visus galimus pasirinkimus, atsižvelgdami į globalų tarptautinį kontekstą ir pagrindinius tarptautinės politikos veikėjus“, – sakė P.Vatiekūnas,

Vienas svarbiausių šio tūkstantmečio tikslų – siekti, kad tokie tarptautinės politikos veikėjai kaip Europa, JAV ir Rusija priklausytų vienai civilizacijai. Lietuva čia gali atlikti svarbų vaidmenį, padėdama Rytų kaimynėms priartėti prie europietiškų vertybių.