Naujienos

Gerbiamieji konferencijos dalyviai,

Mieli kolegos,

Man labai malonu Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno vardu pasveikinti garbius konferencijos dalyvius ir svečius, susirinkusius aptarti aktualių Europos Sąjungos raidos ir Lietuvos politikos Europos Sąjungoje klausimų. Šios dienos diskusija yra dar vienas puikus mūsų europėjimo ir  mūsų didėjančios valstybinės brandos požymis.  

Apie Europos Sąjungą daug kalbama, tačiau mažai diskutuojama; daug rašoma, tačiau dar mažokai gilinamasi ir analizuojama. Todėl visokeriopai sveikintinas VU TSPMI ir Politologų asociacijos sprendimas skirti šią konferenciją platesnei diskusijai apie europinės integracijos perspektyvas ir europinės politikos įtaką valstybių narių politiniam ir kultūriniam tapatumui.

Po mėnesio, gruodžio 13 dieną, Lisabonoje bus pasirašoma sutartis, kuri esmingai pakeis dabar galiojančias Europos Sąjungos ir Europos Bendrijų steigimo sutartis. Europos integracijos istorijoje atsiveria naujas puslapis – kartu atsiveria ir naujos galimybės Lietuvai.

Gerai, kad galėsime baigti užsitęsusius debatus dėl Europos Sąjungos institucinės architektūros ir bendrųjų politikų ateities. Tikimės, kad tai bus ilgalaikis sprendimas, leisiantis susitelkti ir į konkrečių praktinių klausimų sprendimą.

Diskusijas dabar turi pakeisti konkretūs žingsniai, parodysiantys tiek partneriams pasaulyje, tiek ir ES piliečiams, kad Sąjunga yra stipri, vieninga ir pajėgi reaguoti į naujus iššūkius.

Manau, kad strateginis Lietuvos tikslas išlieka tas pats – turime prisidėti prie to, kad Europos Sąjunga būtų stipri ir darniai veikianti valstybių bendruomenė. Taip geriausiai apginsime mūsų šalies ir kiekvieno piliečio interesus. Tik stipri ir vieninga Europa užtikrins ekonominę ir socialinę gerovę, piliečių ir valstybės saugumą; tik stipri Europos Sąjunga sėkmingai skleis bendrąsias vertybes ir stiprins pasaulio saugumą bei stabilumą.

Leiskite trumpai pristatyti pagrindinius naujosios sutarties bruožus ir aptarti, kodėl, Užsienio reikalų ministerijos požiūriu, ši sutartis yra svarbi Lietuvai.

Daugiausia pasikeitimų numatoma ES institucijų gyvenime. Nustatoma nauja sprendimų priėmimo tvarka. Ji bus aiškesnė, paprastesnė ir leis greičiau priimti ES piliečiams svarbius sprendimus tokiose srityse, kaip energetika, asmenų kontrolė pasienyje, nusikaltimų prevencija ir kt. Daugelyje sričių sprendimai bus priimami „dvigubos daugumos“ principu – t.y. ES piliečių ir valstybių narių balsų dauguma.

Tačiau tokiose Lietuvai jautriose srityse kaip bendroji užsienio ir saugumo politika, gynyba ir mokesčių politika išlieka vienbalsio sprendimų priėmimo principas.

Naująja sutartimi bus užtikrintas geresnis atstovavimas ES tarptautiniuose santykiuose – steigiama ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigybė. Tai leis Europos Sąjungai kalbėti „vienu balsu“ ir geriau panaudoti savo ekonominį ir politinį potencialą santykiuose su kitomis valstybėmis, tarp jų ir Rusija. Taip pat steigiama ES išorinių veiksmų tarnyba (ES diplomatinė tarnyba), padėsianti Vyriausiajam įgaliotiniui vykdyti savo funkcijas.

Išsiplės ir ES bendrųjų politikų ratas. Mums svarbu, kad žengtas konkretus  žingsnis kuriant bendrą ES energetikos politiką: sutartyje įtvirtintas solidarumo principas ištikus energetinėms krizėms ir siekis integruoti ES energetikos tinklus. Taip pat stiprinimas bendradarbiavimas išorinių sienų apsaugos, migracijos, kovos su nusikalstamumu srityse, numatomas glaudesnis ES šalių bendradarbiavimas tokiose srityse kaip kova su klimato kaita, kosmoso tyrimai, turizmas.

Gerbiamieji,

Pagrindinis šios dienos klausimas – kaip ši naujoji sutartis paveiks mūsų politinę ir kultūrinę tapatybę? Nesinorėtų, kad stiprėjančio ES šalių bendradarbiavimo fone mūsų šalis pasinertų į savotišką tingulį, perleisdama atsakomybę kitiems ar, kaip kartais būna, „laimingam atsitiktinumui“.

Juolab, kad ir visa geopolitinė aplinka verčia Lietuvą didinti Europos Sąjungos apsukas artimiausioje kaimynystėje. Reikia maksimaliai sumažinti tuos suvaržymus, kuriuos mūsų šaliai uždeda narystė Šengene ir kitose bendrose ES politikose.

Pavyzdžiui, didėsiančios vizų kainos apribos ne tik mūsų kaimynų galimybes vykti į Europą, bet ir mūsų galimybes vykti pas juos. Kai nuo rytinės iki vakarinės mūsų sienos – mažiau nei 300 kilometrų, į šią aplinkybę negali numoti ranka.

Tiesiausias kelias mažinti šiuos apribojimus – plėsti Europos Sąjungos bendradarbiavimą su kaimynais. Tai ir Lietuvos nacionalinis interesas. Susikūrę šią nišą Europos kaimynystės politikoje, turime joje įsitvirtinti ir siekti naujų pergalių. Juk aktyvi užsienio politika – tai irgi tapatybės konstravimo elementas.

Tačiau pirmiausia reikėtų tinkamai pasirengti ratifikuoti naująją reformų sutartį Lietuvoje. Turime rasti tinkamą būdą, kaip sutarties naujoves, o kartu ir Lietuvos prioritetus Europos Sąjungoje, aptarti su mūsų piliečiais.

Užsienio reikalų ministerija numato kitais metais drauge su partneriais surengti keletą renginių – pradedant šia konferencija, jau gražia tradicija tapusiomis Europos dienomis gegužės mėnesį ir baigiant mano išvykomis į regionus bei Europos pamokomis vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviams.

Tikiuosi, tiek Lietuvos politologų asociacijos nariai, tiek Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai bus geri talkininkai aiškinant svarbius užsienio politikos klausimus visuomenei.

Šiuos projektus įgyvendinti, mums labai pagelbėtų Jūsų žinios, kūrybiškos idėjos, papildomos iniciatyvos. Kviečiame Jus visus tapti Užsienio reikalų ministerijos partneriais informuojant visuomenę, dalyvauti diskusijose. Siekime drauge, kad vis daugiau Europos atsirastų mūsų požiūriuose, darbuose ir kasdieniame gyvenime.