Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje sausio 7 dieną išplėstiniame Užsienio reikalų ministerijos kolegijos posėdyje Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo apie svarbiausius Lietuvos užsienio politikos iššūkius. Prezidentas pabrėžė, kad svarbu tinkamai pasirengti pirmininkavimui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais ir Europos Sąjungai 2013 metais, taip pat gauti teigiamą sprendimą dėl euro įvedimo ir užtikrinti energetinės nepriklausomybės pagrindus. Lietuva turi būti aktyvi laisvos prekybos ir ES migracijos politikos formuotoja.

„Ateityje vis labiau reikės diplomatų aktyvios veiklos, profesionalaus darbo ir indėlio į šalies vidaus gyvenimą tam, kad bendromis pastangomis kurtume atvirą, dinamišką ir modernią Lietuvą“, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas V.Adamkus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas išplėstiniame kolegijos posėdyje pristatė vykdomą Užsienio reikalų ministerijos reformą ir svarbiausias diplomatinės tarnybos strategines veiklos kryptis.

„Šiandien Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veikla yra grindžiama dviem pagrindiniais principais – Lietuvos piliečių interesai turi būti mūsų politikos, Užsienio reikalų ministerijos veiklos centre, taip pat turi būti siekiama užsitikrinti visuomenės supratimą ir paramą Lietuvos užsienio politikai. Yra keliami du uždaviniai – orientuoti diplomatų veiklą į valstybės ir piliečio saugumą bei naudą“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Pasak P.Vaitiekūno, Užsienio reikalų ministerija turi būti viena iš moderniausių institucijų, pasiruošusi sutikti naujus užsienio politikos iššūkius ir bendradarbiauti su kitomis Lietuvos institucijomis.

„Gausėjanti Lietuvos piliečių bendruomenė užsienyje, prisijungimas prie Šengeno erdvės skatina mus modernizuoti konsulinio piliečių aptarnavimo paslaugų suteikimą ir viešąjį administravimą“, –sakė P.Vaitiekūnas, pristatydamas vykdomą Užsienio reikalų ministerijos struktūrinę reformą.

Ministras paminėjo „vieno langelio“ principo įvedimą, kuris Lietuvos gyventojams suteiks galimybę visą parą susisiekti su ministerijos pareigūnais, diplomatinėmis atstovybėmis ir užtikrins informacijos perdavimą konsulinių krizių, ekstremalių situacijų atvejais.

Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo ir viešosios diplomatijos svarbą vykdant Lietuvos užsienio politiką. Jis pabrėžė, kad siekiant efektyviai ją įgyvendinti yra reikalingas Lietuvos politinių partijų sutarimas, o taip pat Prezidento parama. 

Siekiant aktyvinti bendradarbiavimą su artimiausiais kaimynais Europos Sąjungoje ir NATO, įkurtas atskiras Regioninio bendradarbiavimo departamentas, o stiprinti dvišalius santykius su Šiaurės Amerikos šalimis – Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamentas.

Taip pat yra stiprinami ES ir NATO Rytų kaimynystės politikos, kurią įgyvendinant Lietuva atlieka svarbų vaidmenį, instrumentai – Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas ir ekonominio saugumo politika.

„Diplomatinės tarnybos laukia daug iššūkių tiek viduje, tiek išorėje, tačiau tikiu, kad juos sugebėsime įveikti, kaip jau ne mažesnius įveikėme iki šiol“, – apibendrino Lietuvos užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas.

Išplėstiniame kolegijos posėdyje taip pat buvo įteikti Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimai garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ labiausiai nusipelniusiems devyniems Lietuvos diplomatams.

Garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ yra Užsienio reikalų ministerijos žinybinis apdovanojimas. Jis buvo įsteigtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai nusipelniusiems asmenims pagerbti.

Garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“ gali būti apdovanojami Lietuvos ir užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, tarptautinių organizacijų atstovybių ir specialiųjų misijų darbuotojai, taip pat visuomenės ir kultūros veikėjai, kiti asmenys už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, ypatingus nuopelnus valstybės tarnyboje.