Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerija parengė pasiūlymus darbo jėgos imigracijos iš trečiųjų valstybių politikai, kuriuos sausio 8 dieną Ekonominės migracijos reikalų komisijos posėdyje pristatė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša.

Lietuvos ekonominės imigracijos strategijos tikslas – užtikrinti, kad spartaus ekonominio augimo sąlygomis Lietuvoje nepristigtų darbo jėgos ir būtų išvengta neigiamų migracijos pasekmių, siekiant iki 2012 m. subalansuoti emigracijos ir imigracijos srautus.

Atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkoje susidariusią padėtį ir būtinybę konkuruoti dėl darbo jėgos iš trečiųjų šalių su kitomis ES šalimis narėmis, Lietuvai būtų tikslinga nedelsiant imtis veiksmingų žingsnių formuoti selektyviai atvirą imigracijos politiką.

Lietuvos ekonominės imigracijos politiką siūloma grįsti penkiais principais.

Pirma, skatinti legalią migraciją ir kovoti su nelegalia.

Antra, teikti prioritetą vidaus ištekliams, tai yra skatinti darbo jėgos mobilumą Lietuvoje bei išvykusiųjų sugrįžimą.

Trečia, nustatyti politinius ir geografinius prioritetus. Siekiant pritraukti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, Užsienio reikalų ministerija siūlo kviesti darbuotojus iš Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, Rusijos, Pietų Kaukazo valstybių ir palengvinti šių valstybių piliečių įdarbinimą Lietuvoje.

Geografinio prioritetizavimo principas galėtų būti įgyvendinamas su prioritetinėmis valstybėmis sudarant naujus arba peržiūrint egzistuojančius dvišalius susitarimus dėl piliečių įdarbinimo, intensyvinant informacijos apie įdarbinimo galimybes, tvarką ir procedūras sklaidą, numatant tiesioginio darbo biržų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tinkle galimybę.

Ketvirta, formuoti selektyviai atvirą imigracinę politiką orientuojantis ne tik į kaimynines šalis, bet ir į aukštos kvalifikacijos darbo jėgą ir ūkio sektorius, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę.

Penkta, siekti imigrantų kaitos, tai yra, skatinti grįžtamąją migraciją, kai atvykusi darbo jėga ilgainiui grįžta į gimtąją šalį.

„Šiais principais pagrįsta migracijos politika gali tapti svarbiu išorės santykių instrumentu ir prisidėti prie strateginių užsienio politikos tikslų įgyvendinimo – kaimyninio regiono valstybių „europėjimo“ ir demokratėjimo. Tokiu būdu sugrįžtų ir vystomojo bendradarbiavimo lėšos, jau investuotos į minėtų šalių darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos sekretorius L.Talat-Kelpša.

Lietuvos ekonominės migracijos strategijoje numatoma, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių turi būti pasitelkiami tik tuomet, kai neužtenka vietinės darbo jėgos, jos nepapildo grįžtantys iš emigracijos, kitų ES šalių piliečiai.

Kartu turėtų būti ruošiami tolerancijos ir daugiakultūriškumo ugdymo Lietuvos visuomenėje projektai, laikinų ekonominių migrantų grįžimą į kilmės valstybes skatinančios priemonės ir užsieniečių, įgijusių teisę Lietuvoje gyventi nuolat, integracijos į Lietuvos visuomenę, lietuvių kalbos mokymosi programos.

Užsienio reikalų ministerija taip pat atkreipė dėmesį, jog būtina stiprinti institucijų, dalyvaujančių migracijos valdymo procese, bendradarbiavimą, sieti Lietuvos ekonominės imigracijos politiką su esamomis ir planuojamomis ES migracijos politikos iniciatyvomis, gerinti ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kokybę.

Siūlomus Lietuvos imigracijos politikos principus galite rasti čia.