Naujienos

Italijos Riva Delgarda mieste rugsėjo 5 dieną prasidėjo dvi dienas truksiantis neformalus Europos Sąjungos šalių narių bei stojančiųjų valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kuriame dalyvauja ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Per pietus vykusiame pokalbyje 25 ministrai diskutavo apie Europos saugumo strategijos projektą, kurį pristatė ES aukštasis atstovas Bendrajai užsienio ir saugumo politikai Javier Solana. Pokalbyje apie šiandieninei Europai kylančias grėsmes A.Valionis atkreipė dėmesį, kad Europos saugumo žemėlapyje tebėra skirtumų. Jis pasiūlė daugiau dėmesio skirti tradicinėms grėsmėms, susijusioms ir su neprognozuojamais autoritariniais režimais. Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, jog kuriant bendrą Europos saugumo strategiją negalima pamiršti ir Rusijos bei jos Kaliningrado srities. Vėlesnių šios dienos susitikimų pagrindinė tema – pasirengimas spalio 4 dieną prasidėsiančiai Europos Sąjungos tarpvyriausybinei konferencijai (TVK). Ministrai taip pat diskutuos padėties Artimuosiuose Rytuose ir bendradarbiavimo su Viduržemio jūros regiono valstybėmis temomis. Užsienio reikalų ministrai aptars kiekvienai valstybei svarbiausius klausimus, kuriuos šalys numato iškelti TVK. A.Valionio teigimu, Lietuva gerbia Konvente dėl ES ateities, kuriame dirbo ir Lietuvos vyriausybės bei du Seimo atstovai, pasiektą kompromisą. Tačiau ministras nemano, kad TVK turėtų apsiriboti tik formaliu Konvento pateikto ES Konstitucinės sutarties projekto patvirtinimu. „Sieksime, kad Tarpvyriausybinėje konferencijoje būtų tikslinamos ir konkretizuojamos Konstitucinės sutarties projekto nuostatos dėl Europos Sąjungos institucijų, tobulinti reikės nuostatas dėl saugumo ir gynybos politikos, “ – sakė ministras. Šalių narių lygybės, institucijų balanso bei demokratinio legitimumo principai turės būti bet kokio pasiekto sutarimo pagrindas, teigė A.Valionis. Jis pabrėžė, kad Lietuva taip pat palaikys daugelio ES valstybių narių, tarp jų Airijos, Italijos, Ispanijos ir Lenkijos, iškeltą pasiūlymą Konstitucinės sutarties preambulėje paminėti krikščionybės vaidmenį Europos tapatumo formavimesi. Birželio 20 dieną ES viršūnių tarybos susitikime Salonikuose ES šalių narių ir stojančiųjų valstybių vadovai sutarė, kad tarpvyriausybinės konferencijos darbo rezultatas – Konstitucinė sutartis – ES šalių narių piliečiams turės tapti žinoma iki Europos Parlamento rinkimų 2004 metų birželį. Konstitucinė sutartis bus pasirašoma po 2004 metų gegužės 1 dienos, kai dešimt stojančiųjų valstybių, tarp jų ir Lietuva, taps visateisėmis ES narėmis. Lietuvos užsienio reikalų ministras taip pat pasveikino sėkmingai Vilniuje pasibaigusį Baltijos valstybių, Lenkijos ir Suomijos ministrų pirmininkų susitikimą infrastruktūros plėtros klausimais. Ministras pasidžiaugė, kad diplomatų pastangos suvienyti regiono valstybes ir pademonstruoti bendrus prioritetus Europos Sąjungoje energetikos bei transporto srityse davė konkrečių rezultatų. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai liepos 22 dieną parašė bendrą laišką Italijos užsienio reikalų ministrui Franco Frattini, kuriame pabrėžiama infrastruktūrinių projektų, tarp jų ir “Rail Baltica” svarba, bei tikimasi šiuo metu ES pirmininkaujančios Italijos paramos. A.Valionis rugsėjo 5 dieną susitiko su F.Fratinni ir supažindino su penkių premjerų susitikimu, kuriame sutarta dėl projekto „Rail Baltica“ svarbos ir būtinybės įtraukti jį į išsiplėtusios ES svarbiausių transporto tinklo projektų sąrašą. F.Fratinni asmeniškai žodžiu patvirtino Italijos paramą sparčiai infrastruktūros plėtrai ir įteikė raštišką atsakymą į Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų laišką. Jame teigiama, kad Italija dar kartą patvirtina savo pasiryžimą siekti lemiamų sprendimų ES Taryboje dėl europinių tinklų plėtros, ir šiuo klausimu Europos Komisijos pasiūlymai yra esminiai. Europos Komisija pasiūlymą dėl prioritetinių infrastruktūros projektų sąrašo priims rugsėjo 22 dieną. ES Taryba galutinį sprendimą priims lapkritį.