Naujienos

Dabartinės Lietuvos užsienio politikos strateginė orientacija ir integracija į vieningą Šiaurės ir Baltijos regioną yra paremta ir istorine patirtimi – Vazų dinastijos karaliavimo Abiejų Tautų Respublikoje laikotarpiu, kai regiono valstybės buvo kaip niekada anksčiau artimai tarpusavyje susijusios ir turinčios panašius politinius interesus.

Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Valdovų rūmuose Vilniuje spalio 19 dieną surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Vazų epocha LDK“.

Anot jo, iš švediškosios Abiejų Tautų Respublikos epochos, kuri truko nuo 1588 iki 1668 metų, galima išvesti šiandieninei užsienio politikai aktualių rekomendacijų.

„Mūsų regione įsikūrusios valstybės šiandien, kaip ir anuomet, yra labai viena nuo kitos priklausomos. Todėl bandyti siekti užsienio politikos tikslų pavieniui, atsiejant juos nuo kaimyninių valstybių poreikių ir protingų lūkesčių, reikštų šauti sau patiems į koją“, - kalbėjo ministras.

Jo tvirtinimu, siekis kurti saugų, tvarų ir demokratišką regioną nuo Pabaltijo iki pat Juodosios jūros yra „įstabiausias mūsų valstybių interesų tapatumo įrodymas“.

Pastaraisiais metais aiškius kontūrus įgaunanti Lietuvos strateginė orientacija ir integracija į vieningą Šiaurės ir Baltijos regioną taip pat, pasak A.Ažubalio, yra suderinama su šalies ilgalaike Rytų politika.

„Kaip ir Vazų laikais, Šiaurės ir Rytų užsienio politikos kryptys yra tiesiogiai viena nuo kitos priklausomos, o esminiai Baltijos, Šiaurės ir Vidurio Europos valstybių politiniai interesai sutampa. Atgimusi istorinė šiaurės partnerystė – tai puiki Lietuvos galimybė dar veiksmingiau skatinti demokratinius procesus ir gerovę mūsų kaimyninėse Rytų Europos šalyse“, - sakė ministras.

Jo teigimu, Vazų epochoje labiau negu bet kuriuo kitu Lietuvos istorijos laikmečiu vidaus ir užsienio politikos realijos buvo persidengusios su visų kaimyninių kraštų politiniais pasirinkimais ir likimais.