Naujienos

Jungtinėse Tautose Niujorke gruodžio 1 dieną vienbalsiai priimta Lietuvos inicijuota rezoliucija dėl jūrose paskandinto cheminio ginklo amunicijos. Tai pirmoji Lietuvos savarankiškai pateikta rezoliucija, priimta Jungtinėse Tautose.

Rezoliucijos priėmimas – ilgo ir nuoseklaus Lietuvos diplomatinio įdirbio rezultatas. Per pastaruosius keletą metų Lietuva surengė šiai temai skirtų tarptautinių konferencijų ir seminarų, pristatė šį klausimą įvairiose tarptautinėse organizacijose.

Jungtinėse Tautose įvykusiose derybose dėl rezoliucijos priėmimo Lietuvai pavyko užsitikrinti visų Europos Sąjungos šalių paramą. Taip pat Lietuvos rezoliucijos bendraautoriais tapo Albanija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, Ekvadoras, Irakas, Islandija, Juodkalnija, Kroatija, Moldova, Monakas, Norvegija, Serbija, Somalis ir Ukraina.

Rezoliucijoje valstybės ir tarptautinės organizacijos raginamos glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje siekiant įvertinti jūrose paskandinto cheminio ginklo amunicijos keliamas grėsmes aplinkai. Šalys susitarė savanoriškai keistis informacija apie cheminės amunicijos skandinimo vietas ir didinti visuomenių informuotumą šiuo klausimu, bendrai įvertinti šios aplinkosauginės problemos aktualumą. Rezoliucijoje nesiūloma svarstyti cheminio ginklo amunicijos iškėlimo ir sunaikinimo klausimų.

Lietuvos iniciatyva suburta ir veiklą 2010 metais pradėjo nepriklausoma patariamoji mokslininkų taryba jūrose paskandinto cheminio ginklo  klausimu. Taryba subūrė žinomus pasaulio aplinkosaugos organizacijų atstovus ir mokslininkus iš Australijos, Belgijos, Japonijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rusijos ir Švedijos, dirbančius aplinkosaugos ir cheminės ginkluotės sunaikinimo srityse. Mokslininkų  taryba teikia kvalifikuotą mokslo bei technologijų informaciją, vertinimus  ir analitinius patarimus dėl jūrose paskandinto cheminio ginklo.

Jūrose paskandinto cheminio ginklo amunicijos problema gali būti aktuali kelioms dešimtims valstybių. Cheminis ginklas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų buvo laidojamas Atlanto, Indijos, Ramiajame (šiaurinėje ir pietinėje jo dalyse) vandenynuose, Baltijos, Baltojoje, Šiaurės, Tasmanijos, Viduržemio jūrose.

Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo paskandinta apie 40 tūkst. tonų cheminio ginklo amunicijos, kurio sudėtyje apie 13 tūkst. tonų nuodingų medžiagų. Pagrindinį Baltijos jūroje paskandintų chemikalų tyrimą 1994 metais atliko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (Helsinkio komisija). Komisijos 1995 metais publikuotose išvadose Baltijos jūros regiono šalims rekomenduojama toliau vykdyti cheminių ginklų laidojimo rajonų tyrimus ir nesiimti paskandintų cheminių ginklų iškėlimo ar nukenksminimo darbų.

1992 metais Jungtinės Tautos yra priėmusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrai inicijuotą rezoliuciją dėl visiško buvusios Tarybų Sąjungos karinių dalinių išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos.