Naujienos

DĖL EUROPOS KOMISIJOS 2001 METŲ METINIO PRANEŠIMO APIE LIETUVOS PAŽANGĄ SIEKIANT NARYSTĖS ES IR DOKUMENTO "PLĖTROS SĖKMĖ" (STRATEGINIO DOKUMENTO BEI EUROPOS KOMISIJOS ATASKAITOS DĖL ŠALIŲ KANDIDAČIŲ PAŽANGOS SIEKIANT NARYSTĖS ES) · 2001 m. lapkričio 13 d. Europos Komisija paskelbė pranešimą apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje bei dokumentą "Plėtros sėkmė" (Strateginį dokumentą bei Europos Komisijos ataskaitą dėl šalių kandidačių pažangos siekiant narystės ES). Drauge su šiais dokumentais yra skelbiama ir nauja Stojimo partnerystės programa su kiekviena kandidate. · Tai jau ketvirtasis toks pranešimas apie Lietuvą. Jame vertinamos Lietuvoje vykdomos teisės, ūkio ir administravimo reformos bei pasirengimas narystei ES. Apžvelgtos atskiros sritys - visi 29 Lietuvos ir ES derybų skyriai. Tai pat apibendrintai vertinama, kaip Lietuva atitinka Kopenhagos kriterijus, susijusius su pagarba žmogaus teisėms, teisės sistema, Lietuvos ekonomika bei administraciniais gebėjimais. · Kitais metais Europos Komisija parengs paskutiniąsias ataskaitas bei bendrą strateginį dokumentą - pastarajame dokumente Europos Komisija nurodys, kurios kandidatės yra pasirengusios baigti stojimo derybas ir tapti ES narėmis. Ataskaita apie Lietuvą · Ataskaitą vertiname kaip objektyvų, išsamų ir naudingą Lietuvai dokumentą. Jame teisingai nurodomi Lietuvos pasiekimai ir trūkumai. Dėl pasiekimų įvertinimo džiaugiamės, jis yra pelnytas. · Komisijos nurodyti trūkumai Lietuvos Vyriausybei gerai žinomi ir pripažįstami, intensyviai dirbame, siekdami juos pašalinti. Komisijos nuomonė bus atidžiai analizuojama. Aišku, kad tik pašalinus šiuos trūkumus ir įvykdžius arba bent pradėjus būtiniausias reformas, bus pasiektas strateginis Lietuvos tikslas: baigti stojimo derybas 2002 metais, o nuo 2004 metų sausio 1 dienos būti pasirengus prisiimti narystės ES įsipareigojimus. · Atsižvelgiant į 2001 m. ataskaitą, Lietuva turėtų imtis papildomų priemonių šiose srityse: - ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tolesniam administracinių ir teisminių gebėjimų stiprinimui taip, kad būtų visiškai užtikrintas viešojo administravimo tęstinumas, stabilumas, kvalifikacija ir gebėjimai įgyvendinti ES teisę; - būtina stiprinti ir koordinuoti kovą su korupcija; - reikia toliau skatinti tiesiogines užsienio ir vidaus investicijas, gerinti verslo sąlygas; - būtina mažinti nedarbą; - turi būti energingai vykdomos struktūrinės reformos, tarp kurių svarbiausios yra pensijų sistemos, žemės ūkio ir energetikos reformos; - ypač svarbu skubiai pasirengti pasinaudoti būsimaisiais ES fondais bei kontroliuoti jų naudojimą. · Šiais metais Komisija galutinai pripažino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose devyniose šalyse kandidatėse, veikia rinkos ekonomika, o šalies ūkis galėtų atlaikyti konkurencinių ES jėgų spaudimą, jeigu bus aktyviai tęsiamos pasirengimo narystei reformos. Tai svarbus politinis šios ir buvusių Vyriausybių pastangų įvertinimas, o kartu ir paskatinimas nuosekliai tęsti pasirengimo narystei darbus, kurie, beje, bus aiškiai nurodyti ir naujuose Stojimo partnerystės prioritetuose. · Komisija taip pat patvirtino, kad Lietuva ir toliau siekia laikytis politinio narystės kriterijaus bei pasiekė pažangos perimant ES teisės nuostatas. Komisija išskiria ypatingą mūsų pažangą rengiantis įsijungti į ES vidaus rinką, ekonominę ir pinigų sąjungą, taip pat transporto politikos, konkurencijos ir kitose srityse. Beje, Lietuvos pažangą rengiantis narystei atspindi ir jos pasiekimai derybose, kurie šiais metais buvo iš tikrųjų išskirtiniai - tai pripažįsta ne tik Komisija, bet ir daugelis ES šalių narių. · Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo veiksmų plane šie tikslai atsispindi; jie yra absoliutus prioritetas. Strateginis dokumentas · Komisija patvirtina, o Lietuva sutinka, kad pasiteisino pernai priimtas derybų kalendorius ('road map'), numatantis derybų su šalimis kandidatėmis eigą. Jei šio kalendoriaus ir toliau bus sėkmingai laikomasi, Europos Sąjunga turi būti pasirengusi kitais metais baigti derybas su labiausiai pažengusiomis šalimis kandidatėmis, tarp kurių turi būti ir Lietuva, bei priimti šias šalis į savo gretas 2004 metais - tokios nuomonės laikosi ir Komisija. · Europos Komisija pripažįsta, kad 2000-2006 metų ES biudžetas, patvirtintas 1999 m. Berlyne, yra pakankamas dešimčiai naujų narių priimti. Kaip tik dešimties iš 12 derybose dalyvaujančių kandidačių, įskaitant ir Lietuvos, stojimo kalendorius sutampa su ES plėtros kalendoriumi. · Tuo pačiu Komisija teigia, kad ES institucijų ir politikos sričių reformos nestabdys ES plėtros. Tai ypač svarbu kalbant apie žemės ūkį ir regioninę politiką, kur išleidžiama didžioji ES biudžeto dalis. Tai reiškia, kad derybas šiose jautriose srityse bus galima baigti kitais metais, tačiau sprendimus pirmiausia turės priimti ES šalys. Šios sritys, kartu su finansų ir biudžetinėmis nuostatomis, matyt, bus galutinio derybų paketo dalimi visoms kandidatėms. Kai kurioms kandidatėmis šis paketas gali pasipildyti atskirais klausimais, pvz., Lietuvos atveju - energetikos skyriumi (Ignalinos AE uždarymo finansavimo nuostatomis). · Komisija patvirtina, kad dėl ES biudžeto 2007-2013 metais bus deramasi atskirai nuo stojimo derybų. Tai atveria galimybes Lietuvai dalyvauti formuojant to laikotarpio ES biudžetą jau esant pilnateise ES nare. · Taip pat esminis yra Komisijos pripažinimas, kad 1999 m. Berlyne numatytas biudžetas ne tik leis priimti 10 naujų narių, bet ir išliks gerokai mažesnis nei 1,27 proc. nuo bendro ES BVP - limito, kuris taikomas ES biudžeto dydžiui. Tai reiškia, kad ES turi biudžetinį rezervą ES plėtrai kandidatėms palankiomis sąlygomis. · Svarbus yra ir Komisijos pripažinimas, jog visuomenės nuomonė - tiek ES narėse, tiek kandidatėse - priklauso nuo stojimo derybų eigos. Todėl Lietuvos Vyriausybė visiškai sutinka su Komisijos nario Günter Verheugen nuomone (išdėstyta lapkričio 13 dieną pristatant strateginį dokumentą ir pažangos ataskaitas), jog derybos turi būti lanksčios ir nukreiptos į rezultatų siekį (flexible and result-oriented). Lietuvos nuomone, tai taip pat reikalauja supratimo apie kai kurių sektorių - pavyzdžiui, žemės ūkio, mokesčių ar Ignalinos AE uždarymo klausimo - socialinį jautrumą. Lietuva tikisi, kad Komisijos deklaruojamas lankstumas bus palankus naujoms ES narėms, o priimti sprendimai bus priimtini Lietuvos visuomenei. · Pažymėtina, kad Strateginiame dokumente Komisija siūlo kitais metais skirti ypatingą dėmesį administracinių gebėjimų stiprinimui - kartu su šalimis kandidatėmis bus sukurti atitinkami veiksmų planai, paremti papildomomis PHARE lėšomis 2002-2006 metais, kurie turėtų kitais metais ES šalis narėms įrodyti, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys kandidatės, bus pajėgios įgyvendinti derybose prisiimtus įsipareigojimus. Lietuva pritaria Komisijos iniciatyvai dėl administracinių gebėjimų stiprinimo, kadangi mes buvome vieni pirmųjų tarp šalių kandidačių, sukūrę savo nacionalinį institucijų stiprinimo planą. Dabar Lietuva yra pasirengusi kartu su ES įgyvendinti naują bendrą veiksmų planą. · Lietuva atkreipia dėmesį į tai, kad naujų narių priėmimas bus įformintas vienoje Stojimo sutartyje. Komisija teigia, kad Sutarties ruošimo techninis pasiruošimas jau prasidėjo. Lietuva taip pat rengiasi kurti Stojimo sutarties projektą. Tai rodo, kad prasideda baigiamasis etapas. · Sveikintina yra Komisijos parama įtraukti kandidates į diskusijai apie ES ateitį skirtą Konventą, kuris parengs kitą Tarpvyriausybinę konferenciją ES reformoms. Lietuva remia tai, kad tolesnė institucijų reforma nėra sąlyga ES plėtrai. Tačiau taip pat svarbu, kad priimant šios konferencijos sprendimus galėtų dalyvauti ir 2004 m. į ES įstosiančios naujos narės. · Taip pat sveikintina Komisijos pozicija Kipro klausimo sprendimo nelaikyti sąlyga ES plėtrai. Lietuva tikisi, kad susitarimą įmanoma pasiekti daugiau nedelsiant. · Lietuva pritaria Komisijos siūlymui ypatingą dėmesį skirti tam, ką Romano Prodi vadina "nauja kaimynystės politika" (a new neighbourhood policy). Akivaizdžiai reikia bendradarbiauti su būsimais išplėstos ES pasienio regionais, kuriems ES plėtra suteiks naujas ekonomikos galimybes. Lietuva, kurios valstybinė siena bus rytinė ES siena, yra ypač suinteresuota regioniniu bendradarbiavimu su kaimynais (ir tai yra LR pirmininkavimo Europos Taryboje prioritetas). 2001 m. lapkričio 14 d., Vilnius