Naujienos

Vasaris, kaip jam ir dera – permainingas mėnuo. Permainingų įvykių Lietuvoje taip pat netrūko. Netrūko ir atsiliepimų bei komentarų apie juos ir užsienio žiniasklaidoje. Politinio šalies gyvenimo atspindžiuose dominavo Prezidentės vizitas į Helsinkį ir susitikimas su V.Putinu. Dar vienas vizitas – Premjero į JAV taip pat nepraslydo iš akiračio. Tačiau neabejotinai didžiausio atgarsio, o ypač Italijos žiniasklaidoje, sulaukė buvusio UR ministro V.Ušacko paskyrimas ES pasiuntiniu Afganistane. Tarptautinė žiniasklaida daug dėmesio skyrė Baltijos šalių ir, žinoma, Lietuvos reakcijoms dėl Prancūzijos sprendimo parduoti Rusijai kovinį laivą Mistral. Vasario mėnesį tebebuvo komentuojama galimų CŽV kalėjimų egzistavimo Lietuvoje problematika. Įvairių vertinimų sulaukė ir Rusijos Prezidento atsisakymas dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės 20-ųjų metinių minėjime bei Lietuvos Prezidentės atsisakymas dalyvauti pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-ųjų metinių minėjime. Nepaminėtas neliko ir Sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimas, komentuota korupcijos situacija Lietuvoje. Pranešimuose apie Lietuvos ekonomikos būklę pradėjo vyrauti optimistiški atspalviai. Tiesa, Rusijos agentūrų pranešimuose Lietuvos ekonomikos ateitis piešiama kiek kitaip. Agentūra Bloomberg pranešimus apie Graikiją pradėjo skelbti Rytų Europos regiono skiltyje, kai tuo tarpu šios agentūros tinklalapio Rytų Europos regiono skiltyje ilgai gyvavusi Lietuva (kartu su kitomis Baltijos šalimis) netikėtai peršoko į Europos regiono skiltį. Tai tarsi savotiška Lietuvos ir pastaruoju metu gilios krizės sukrėstos Graikijos ekonominių svertų pokyčių iliustracija: Rytuose tie, - kam blogiausiai sekasi... Daug dėmesio buvo skirta PKN Orlen pardavimo klausimui ir vis dar tebebuvo diskutuojama, kokios energetinės problemos laukia Lietuvos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Plačiau apie vasario mėnesio Lietuvos įvykių atspindžius tarptautinėje žiniasklaidoje:

Lietuvos vidaus, dvišalių ir daugiašalių santykių politiniai aspektai

LR Prezidentės ir RF Premjero susitikimas

INTERFAX, ITAR-TASS (2010.02.10) išplatino RF Premjero pareiškimą per susitikimą Helsinkyje su Lietuvos Prezidente, jog jis tikisi, kad išrinkus naują Lietuvos Prezidentę, Rusijos ir Lietuvos santykiai pagerės. Savo ruožtu, D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuvos vadovybė optimistiškai vertina santykių su kaimynais plėtrą. „Jau seniai sakiau, kad būtina plėtoti konstruktyvų aukšto lygio politinį dialogą su Rusiją. Žinoma, mums labai svarbūs mūsų ekonominiai santykiai“, – cituojama Lietuvos Prezidentė. Ji taip pat pareiškė viltį, kad abi šalys galės sukoncentruoti savo interesus dvišalių santykių vystymo kryptimi ir vystys juos gerbdamos viena kitą. Agentūra RIA Novosti pažymėjo, kad V.Putinas pasiūlė apsvarstyti galimybę geromis sąlygomis padidinti Lietuvai tiekiamų dujų apimtis. „Ir energetikos srityje turime daug apie ką pakalbėti, ypač turint omenyje Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Turime pagrindo manyti, kad po elektrinės uždarymo Lietuvoje mažiausiai du kartus padidės gamtinių dujų poreikis. Mes taip pat esame pasirengę geromis sąlygomis apsvarstyti visus poreikius ir visas problemas spręsti partnerystės dvasia“, – Lietuvos Prezidentei sakė Rusijos premjeras. D.Grybauskaitė pažymėjo, jog Lietuva labai palaiko šį pasiūlymą „Be Baltijos regiono, neatidėliotino atsiskaitymo kainas Rusija yra nustačiusi ir kitoms šalims“, – sakė Lietuvos vadovė.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinės

ITAR-TASS (2010.02.18) informavo apie Rusijos Prezidento sveikinimą 20-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinių proga, kuriame jis pakvietė Lietuvos Prezidentę patogiu jai laiku apsilankyti Rusijoje. D.Grybauskaitė viliasi, kad jos vizitas į Maskvą paspartins Lietuvos ir Rusijos santykių plėtrą. Medvedevo laiške dėkojama už kvietimą atvykti į 2010 m. kovo 11 d. vyksiančią Lietuvos Nepriklausomybės 20-ųjų metinių minėjimo šventę ir pranešama apie tai, kad dėl anksčiau suplanuotų renginių iškilmėse dalyvauti galimybės nebus. D.Medvedevo kvietimą Prezidentei atvykti jai patogiu metu komentavo ir Vokietijos Junge Welt (2010.02.19).

Pergalės minėjimas

Rusijos REGNUM (2010.02.02) pranešė apie Rusijos Prezidento sprendimą nevykti į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų ir apie Lietuvos Prezidentės sprendimą nevykti į Antrojo pasaulinio karo pergalės 65-ųjų metinių minėjimą Maskvoje. Straipsnio autorius V.Olžyčius Baltijos šalių vadovų požiūrį į Pergalės dienos iškilmes vadina „pabaltijietišku sindromu“ arba „neuroze“. Pusę metų trunkančios kančios dėl sprendimo priėmimo (vykti? ar nevykti?), patriotinis-pragmatinis dvilypumas (vadovaujantis patriotiškumu reikėtų nevykti, vadovaujantis pragmatiškumu – vykti), savo veiksmų motyvacija Maskvai ir savoms opozicijoms („nusilenkiant šeimininkui?“), laukimas, kaip pasielgs kitų dviejų Baltijos valstybių prezidentai (ar jie vyks ar ne?). Kaip bebūtų, šiuo metu Lietuvos Prezidentei sumažėjo problemų – jai nereikia galvoti, kaip ji, buvusi eurokomisarė, atrodys buvusių sovietinių respublikų vadovų apsuptyje Maskvoje. Ji paskelbė, kad gegužės 9 d. vyks oficialaus vizito į Airiją, toli į Vakarus. Ir visa tai – be nuoskaudų iš Kremliaus pusės. Komsomolskaja pravda (2010.02.19) straipsnyje „Lietuva originali: Pergalės diena virto spekuliacijų objektu“ pabrėžė, kad Lietuvos Prezidentė išsisuko iš dalyvavimo iškilmėse dilemos, ir pateikia verslininko B.Lubio komentarą dėl tokio Prezidentės sprendimo: „Latvija ir Estija dalyvaus, o Lietuva nori likti originali, bet ne visada originalumas pasireiškia laiku“.

Prezidentės interviu

Latvijos dienraštis Diena (2010.02.03) išspausdino interviu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuris pavadintas „Nebūsime pernelyg pesimistiški“. „Kai kurių Lietuvos politologų vertinimais, stebint buvusios ES finansų ir biudžeto komisarės Dalios Grybauskaitės prezidentavimą, kartais susidaro įspūdis, jog „iš viršaus“ jis - labai aiškus, tačiau be specialaus paaiškinimo liaudžiai. Toks įspūdis susidaręs ir po prezidentės įvykdyto užsienio reikalų ministro pakeitimo. Kaip tik prieš interviu dienraščiui, naujas kandidatas į ministrus buvo pusantros valandos apklausinėjamas. Neabejotina, kieno rankose yra Lietuvos valdžios vairas,“- teigia dienraštis. Atsakydama į dienraščio klausimus, kaimyninės šalies populiariausia politikė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad mūsų atliktos reformos yra daug platesnės ir gilesnės, nei bet kurioje išsivysčiusių Vakarų šalių, - pabrėžia Diena.

Baltija

Agence France Presse (2010.02.10) pranešime apie Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimą Helsinkyje citavo Lietuvos Prezidentę, kuri kvietė konsoliduoti jėgas Baltijos jūros išvalymui. „40,000 tonų cheminio ginklo yra užteršę Baltiją, per Antrąjį pasaulinį karą jūroje nuskendo daug laivų. Būtina, kad JT, ES, ESBO ir NATO sutelktų jėgas šiam uždaviniui įvykdyti“ – teigė Prezidentė.

Lietuvos Premjero vizitas į JAV

Reuters News (2010.02.05) pranešė apie tai, kad Lietuvos ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, kuris vizito Jungtinėse Valstijose metu siekė pritraukti investuotojus ir pateikti informaciją apie šalies ekonomikos potencialą, sakė, jog penktadienio susitikimuose buvo daugiau kalbama apie Graikijos problemas. „Malonus jausmas, kai Tarptautiniame Valiutos fonde (TVF) ir su JAV iždo sekretoriumi Timothy Geithneriu daugiau buvo kalbama apie Graikiją nei apie Lietuvą“, – sakė A. Kubilius. Ekonominė krizė Graikijoje ir nerimas dėl deficitų Portugalijoje bei Ispanijoje sukėlė nerimą finansų rinkose, baiminantis, kad panaši situacija gali išplisti ir į kitas Europos šalis. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat išgyvena gilią recesiją, tačiau priešingai nei Latvija, Lietuva nesikreipė paramos į Tarptautinį valiutos fondą. Po A. Kubiliaus susitikimo TVF pirmasis TVF generalinio direktoriaus pavaduotojas Johnas Lipsky‘s teigiamai įvertino Lietuvos pastangas mažinti išlaidas krizės akivaizdoje. „Labai sunkiomis aplinkybėmis Lietuvos vadovai ėmėsi ryžtingų žingsnių, kuriais buvo sumažintas pasaulinės finansų krizės poveikis, o tai sustiprino šalies patikimumą tarptautinių investuotojų akyse“, – teigiama J. Lipsky‘o išplatintame pareiškime.

Vokietijos DW-WORLD.de (2010.02.09) paskelbė C.Bergmann straipsnį: „Lietuva ieško investuotojų JAV“. Nuo finansų krizės stipriai nukentėjusios ir per 2009 m. 15% BVP smukimą patyrusios Lietuvos Premjeras įsitikino, kad griežtas taupymo režimas yra lėtai veikianti ilgalaikė priemonė ir nusprendė stimuliuoti ekonomiką ieškodamas investuotojų JAV. Ten jis aplankė IT įmones Cisco, Oracle, IBM ir HP. Lietuva siekia įkurti savo Silikono slėnį, tapti Europos IT centru. Kaip Lietuvos privalumus, A.Kubilius potencialiems investuotojams vardijo: aukščiausią mobiliųjų tinklų vartotojų skaičių, plačiajuosčio internetinio tinklo išplitimą, daug pigios darbo jėgos su aukščiausiu išsilavinimu bei patrauklų investicinį klimatą.

Lietuva remia Turkijos siekius

Turkijos dienraštis Zaman (2010.02.24) informavo apie vyriausiojo Turkijos derybininko dėl narystės ES Egemen Bağış apsilankymą Lietuvoje ir susitikimus su Lietuvos Prezidente D.Grybauskaite, Seimo pirmininko pavaduotoju V.Stankevičiumi bei UR ministru A.Ažubaliu, o taip pat ir su įstatymų leidėjais. Dienraštis pažymi, kad Turkijos derybininkui nepagailėjo dėmesio ir reiškė paramą Turkijos narystės ES siekiui.

Gruzija – Georgija

Komsomolskaja Pravda (2010.02.02) pranešė apie Lietuvos valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą nekeisti Gruzijos pavadinimo į Georgija. Su tokiu prašymu į Lietuvą Gruzijos URM kreipėsi 2009 m. gruodį, matyt, norėdama, kad Vakarai asocijuotų šią kitados buvusią galinga valstybę su viena iš JAV valstijų. Tačiau, Lietuva, pasak Komsomolskaja Pravda, atsisakė dalyvauti šiame cirke, ir ateityje vadins šią šalį taip kaip yra įpratusi.
Lietuviai Lenkijoje

Lenkijos Nasz Dziennik (2010.02.22) piktinosi dėl to, kad Lenkijos lietuvių tautinė mažuma turi Lenkijoje savo leidinį Aušra, kurio puslapiuose pasirodo antilenkiški straipsniai. Lenkijos Vidaus reikalų ir administracijos ministerija moka už pranešimus, kuriuose teigiama, kad „Lenkija okupavo Vilnių” arba aprašomi įvykiai Lenkijoje dalyvaujant lietuvių nacionalistams bei minimos Lenkijoje gyvenančių lietuvių sąsajos su K.Garšvos šovinistine organizacija. Pasak Lenkijos-Lietuvos parlamentinės grupės vicepirmininko A.Gorski, - Aušros leidimą finansuoja Lietuvos valdžia ir Lenkijos VRM, gal todėl verta pasitikrinti, už ką mokama? „Žinoma, kad mūsų šalyje yra žodžio laisvė, tačiau, ta laisvė turi savo ribas, jas apibrėžia valstybės interesai” – teigė A.Gorski.

Mistral

Agentūra RIA Novosti (2010.02.09) pranešime apie tai, kad Prancūzija nusprendė parduoti karinį laivą Mistral, cituoja Lietuvos krašto apsaugos ministrės teiginį: „tai, kad NATO narė Prancūzija sutinka parduoti karinį laivą Rusijai, rodo, kad NATO nekelia ir negali kelti jokios grėsmės Rusijai. Todėl ir Rusija gali reikšti atitinkamą pasitikėjimą aljansu“. Tačiau tuo pačiu krašto apsaugos ministrė pareiškė suprantanti kitų aljanso narių būgštavimams dėl to, kad Rusijos „pirkinys“ gali neigiamai įtakoti saugumo situaciją regione. BBC Russian taip pat cituoja R.Juknevičienę: „prancūzai patikino, jog laivas bus parduotas be ginkluotės. „Dabar aišku, kad rusų karinės technikos pramonė smarkiai atsilieka nuo NATO galimybių“.

Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS (2010.02.12) komentavo Lietuvos ir Latvijos bandymus per Europos Sąjungą užblokuoti Prancūzijos karinio laivo Mistral pardavimą Rusijai. Agentūra teigia, kad Ryga ir Vilnius šį klausimą kėlė NATO ir ES vadovų lygiu. ITAR-TASS korespondentai taip pat išsiaiškino, kad Latvija ir Lietuva ketina kelti klausimą dėl Mistralių vasario 24-25 d. vyksiančiame ES šalių, kurios priklauso NATO, gynybos ministrų susitikime.

The Economist (2010.02.11) publikavo straipsnį „NATO narės sunerimusios dėl Prancūzijos sprendimo parduoti karinius laivus Rusijai“. Straipsnyje minima, kad labiausiai dėl šio sandėrio nerimauja Baltijos šalys ir Gruzija. Ten gali smarkiai kristi prancūziškų prekių pardavimai. Nors postkomunistinės Baltijos šalys žino, kad bandydamos sabotuoti Prancūzijos ir Rusijos sandėrį, tik pademonstruos savo silpnumą ir paranojiškumą, tačiau vis vien piktinasi sandoriu, teigiama straipsnyje.

INTERFAX ir ITAR-TASS (2010.02.24) teigia, kad susitikimo su Lietuvos Prezidente metu Prancūzijos valstybės sekretorius Europos reikalams P.Lellouche patikino ją, kad jei Rusijai bus parduotas kovinis laivas Mistral, jis bus parduotas be ginkluotės, kaip civilinis laivas arba keltas. AFP (2010.02.24) pažymėjo, kad P.Lellouche pareiškė manąs, kad jau atėjo laikas užversti šaltojo karo puslapius ir gal jau nebevertėtų taip jautriai, kaip tai daro buvusios postkomunistinės šalys reaguoti į galimą Rusijos ir Prancūzijos sandorį. Prancūzijos pasiaiškinimus Baltijos šalims ir Gruzijai dėl savo sprendimo parduoti kovinį laivą Mistral Rusijos Federacijai komentavo ir Gruzijos Georgian Daily (2010.02.24).

CŽV kalėjimai

Vokietijos Die Zeit (2010.02.25) publikavo Christian Schmidt-Häuer straipsnį „Lietuva tvarkosi“. Straipsnyje Lietuva giriama už sąžiningumą. Priešingai nei Rumunija ar Lenkija, Lietuva, anot straipsnio autoriaus, skaidriai ir viešai sprendė CŽV kalėjimo egzistavimo šalyje problematiką. Praėjusį rugpjūtį JAV žiniasklaida iškėlė šią temą į viešumą. Lapkritį buvo sudaryta komisija, kuri savo išvadas pateikė jau gruodžio mėnesį. VSD generalinis direktorius ir jo pirmtakas, kuris tuo metu jau buvo ambasadoriumi Gruzijoje, prarado savo postus. Užsienio reikalų ministras, kuris bandė sumažinti šio skandalo reikšmę, taip pat turėjo atsistatydinti prezidentės D.Grybauskaitės pageidavimu. Aišku, šiai Europos Sąjungos valstybei nebuvo lengva išsiaiškinti šią situaciją su amerikiečiais. Dėl karo ir teroro, patirto nuo 1940 šalį valdant Stalinui, vėliau ją užėmus vokiečiams ir Sovietų Sąjungai, Lietuva prarado trečdalį savo piliečių. Su šia trauma dauguma lietuvių žvelgia į Vašingtoną kaip į savo laisvės garantą. Todėl dar labiau gerbtina drąsa ir demokratijos dvasia skambanti premjero A.Kubiliaus žodžiuose: „JAV yra mūsų svarbiausias partneris, tačiau tai nepateisina sovietinių metodų naudojimo.“

Lietuvos dalyvavimas tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistane

Apie kompiuterinio raštingumo kursų pradžią Goro provincijoje informavo Rusijos naujienų portalas afganistan.ru (2010.02.02). Kursus kartu su provincijos švietimo ir kultūros valdybos atstovais surengė Lietuvos PAG Goro provincijoje. Lietuva padovanojo dešimt kompiuterinės įrangos komplektų provincijai ir finansavo keturių mėnesių trukmės internetines prieigas. Kursai skiriami dviejų moksleivių ir žurnalistų grupių (viso 50 asmenų) apmokymui.

Vokietijos naujienų portalas defpro.com (2010.02.10) pranešė apie Lietuvos Gynybos vado A.Pociaus susitikimą Pentagone su JAV karinių pajėgų vadu M.G.Mullen. Pagrindinis dėmesys susitikimo metu buvo skiriamas tarptautinei NATO saugumo misijai Afganistane. Pranešime pažymėta, kad Lietuva vadovaujanti atstatymo grupei Goro provincijoje siekia gerinti Afganistano policininkų paruošimą. Su kolegomis amerikiečiais buvo aptartos ir jungtinių karinių pratybų galimybės dvišaliuose ir daugiašaliuose kontekstuose.

Buvusio UR ministro posto pasikeitimas

European Voice (2010.02.04) pranešė apie tai, kad iš Lietuvos užsienio reikalų ministro posto pasitraukusį V. Ušacką kandidatu į specialaus ES atstovo Afganistane postą parinko ES Užsienio politikos vadovė C.Ashton. Minima, kad iš savo posto V.Ušackas pasitraukė spaudžiamas šalies Prezidentės D.Grybauskaitės. C.Ashton tikisi, kad Lietuvos Prezidentė ar Vyriausybė nesutrukdys V.Ušackui užimti specialaus ES atstovo postą Afganistane.

Reuters (2010.02.22) cituoja C.Ashton po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais: „Esu 100 procentų patenkinta šiuo paskyrimu. Ir nėra nieko, dėl ko reikėtų nerimauti“. Europos Parlamente ataskaitą dėl Afganistano rengęs liberalas Pino Arlacchis suabejojo V. Ušacko tinkamumu šioms pareigoms. „Jo reputaciją ir savarankiškumą gali sukompromituoti žiniasklaidos pranešimai, kad jis prisidėjo, nuslepiant tiesą apie CŽV veiklą Lietuvoje“, – sakė P. Arlacchi.

Vokietijos Die Welt (2010.02.22) teigiamai vertino V.Ušacko paskyrimą, teigdamas, kad jis yra aukščiausio lygio diplomatas, kuris buvo ambasadoriumi Vašingtone, Londone ir nesibijo stiprių varžovų. Kai po karo Gruzijoje NATO vėl norėjo suartėti su Rusija, V. Ušackas pradėjo vadovauti Rytų europiečių grupei, kuri atmetė bet kokio susitaikymo galimybę. Taigi, ES pirmą kartą galėtų Kabule turėti žmogų, kuris bus girdimas ir į Vakarus nuo Hindukušo.

Dėl Lietuvos kandidato V.Ušacko skyrimo specialiuoju ES atstovu Afganistane, Ispanijos EL PAIS (2010.02.23) priekaištauja ES Užsienio reikalų ministrei C.Ashton. V.Ušackui prikišama patirties stoka, bei tai, kad jis tokioms atsakingoms pareigoms, kurios šiuo metu yra didžiausias tarptautinės bendrijos iššūkis, paskirtas kaip tokios mažos ir neįtakingos šalies atstovas.

Vokietijos Berliner Zeitung (2010.02.23) komentuodamas ES UR ministrės sprendimą paskirti V.Ušacką ES atstovu Afganistane, minėjo, kad, išrinktajam kandidatui yra būtinas pasiaukojimas. Jam teks atlaikyti įtampą ir iš JAV komandos aukštų pareigūnų pusės, o taip pat ir iš NATO bei JT humanitarinės pagalbos agentūrų.

Lietuvos diplomatas V.Ušackas užtikrino ES bloką dėl to, kad yra pasirengęs susitvarkyti su jam skiriama viena svarbiausių ES užsienio misijų, skelbia EUOBSERVER (2010.02.23). „Jaučiu papildomą atsakomybę ir sieksiu įrodyti abejojantiems kolegoms, kad naujosios ES narės gali susidoroti su didžiuliu krūviu. Priimdamas pasiūlymą dėl šio posto, stengsiuosi įrodyti, kad Lietuva gali būti atsakinga tarptautinė žaidėja. Pats asmeniškai ir kaip ES delegatas - netoleruosiu žmogaus teisių pažeidimų“ – teigė V.Ušackas. European Voice (2010.02.22) V.Ušacko paskyrimą vertina kaip pirmąjį tokios didelės svarbos naujųjų ES šalių laimėjimą.

Vienas rimčiausių V.Ušacko konkurentų kandidatuojant į ES specialiojo atstovo Afganistane - iki šiol šį postą užėmęs Italijos diplomatas Ettore Francesco Sequi. Greičiausiai todėl apie V.Ušacko kandidatūros patvirtinimą ypač gausiai atsiliepė Italijos žiniasklaidos priemonės.

Corriere della Sera (2010.02.23) rašė apie tai, kad Italijos kandidatui nepasisekė, ir ES misijai Kabule vadovaus kontraversiškas buvęs Užsienio reikalų ministras iš Lietuvos. Dienraštis įvardija V.Ušacką kaip pritariantį Londono-Vašingtono politikai, bei primena apie jo atsistatydinimą dėl pareikšto Prezidentės nepasitikėjimo, po neteisėtų CŽV kalėjimų Lietuvoje skandalo. La Republica (2010.02.23) taip pat informavo apie F.Sequi nesėkmę ir pranešė, kad ES atstovu Kabule išrinktas visiškai jokios darbo Afganistane patirties neturintis V.Ušackas. Pranešime V.Ušackas minimas kaip „kietakaktis“, kuriuo galima pasitikėti vykdant Londono-Vašingtono politiką. Negana to, V.Ušacko išrinkimas, susilpninęs Italijos atstovų svorį ES struktūroje, išvadintas iš anksto suplanuotu ir kontraversišku. Pranešimai apie V.Ušacko kandidatūros patvirtinimą buvo publikuoti: pinoarlacchi.it, gazeettadelstud.it, nigro.bougatore.republica.it, la7.it, iltempo.ilsole24ore.it, lastampa.it, apcom.net, ecodibergamo.it.

Holokaustas

jewishledger.com (2010.02.24) pateikė interviu su žydų mokslininku ir rašytoju Dovid Katz, kuriame aptariama ir „Lietuvos Jeruzalė“. Vilniaus universitete dėstytojavęs D.Katz stebėjosi nauju Baltijos šalių siekiu savaip perrašyti istoriją ir holokaustą žydų atžvilgiu prilyginti stalinizmo vykdytam genocidui. Holokaustas Lietuvoje nėra neigiamas, jis tiesiog pateikiamas kaip lygiagreti blogybė stalinizmo genocidui. D.Katz savo interviu piktinosi antisemitizmo apraiškomis Lietuvoje, kurių apstu netgi instituciniame lygmenyje. Tai, pasak, jo yra nepaprasatai apgailestautina, nes Vilnius turi tokį didelį potencialą tapti tuo, kuo garsėjo nuo seno – tolerancija ir daugiakultūriškumu Vakarų sankirtoje su Rytais.

Sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimas

Agentūra Bloomberg (2010.02.10) informuodama apie Lietuvos sveikatos apsaugos ministro atsistatydinimą pranešė, kad atsistatydinimo priežastimi tapo Lietuvos Seimo Pirmininkės pareiškimas apie tai, kad būdama A.Čapliko vietoje ji atsistatydintų, nes „neišspręstos vidaus problemos ministerijoje neleis sėkmingai vykdyti sveikatos apsaugos reformos įdiegimo. Ministro apsisprendimą, anot Bloomberg įtakojo ir nepakankama parama iš valdančiosios koalicijos.

AFP (2010.02.10) A.Čapliko atsistatydinimo iš sveikatos apsaugos ministro posto priežastimi įvardijo jo pavaldino kyšininkavimo skandalą ir po jo sekusią viešą Konservatorių partijos lyderės kritiką Sveikatos apsaugos ministerijos, jos pavadintą viena labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje atžvilgiu.

Atgyjanti ekonomika

Dienraštis The New York Times (2010.02.11) pranešė apie SEB banko, labai išplitusio Lietuvoje, pajamų išaugimą paskutinįjį 2009 m. ketvirtį, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, kai Baltijos šalys buvo pasiekę savo ekonominį dugną. SEB banko generalinė direktorė A.Falkengreen, pareiškė, kad ekonominė situacija Lietuvoje stabilizuojasi ir paskolų teikimo procesas normalizavosi.

Apie ekonomikos stabilizacijos tendencijas Lietuvoje informavo agentūra Reuters (2010.02.10), kuriai interviu davė Švedijos finansų ministras Anders Borg. „Situacija Lietuvoje yra kur kas geresnė nei prieš pusmetį“, teigė ministras. Tai ypač gera naujiena Švedijos SEB, Swedbank ir Nordea bankams išplitusiems Lietuvoje.

Interviu žinių agentūrai Reuters (2010.02.15) Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad šalis euro stojimo kriterijus atitiks 2012 m., o įsivesti eurą galės 2014 m. Pasak I. Šimonytės, Lietuva rinkos ekonomikos sąlygomis gyvena tik 20 metų ir per tą laiką šalies gyventojai patyrė daug sukrėtimų, tokių kaip privatizacija, Rusijos krizė, taigi žmonės stoiškai priima ir atlyginimų mažinimą. Reuters (2010.02.22) taip pat informavo apie tai, jog Lietuvos Vyriausybė pritarė naujam vidutinės trukmės biudžeto planui ir pareiškė, kad euro įvedimas 2014 metais yra galimas, jeigu bus įvykdyti tikslai. Lietuva, kurios ekonomika praėjusiais metais smuko 15%, norėtų iki 2012 metų biudžeto deficitą sumažinti iki 3%. BVP ribos nuo 2010 metais prognozuojamo 8,1%. „Įgyvendinus visas priemones konvergencijos kriterijams pasiekti, 2014 metai būtų reali data euro įvedimui“, – pareiškė finansų ministerija. Ministerijos teigimu, infliacija, sutrukdžiusi Lietuvai 2007 metais įsijungti į euro zoną, nesudarys problemų, nes 2012 metais turėtų siekti 1,5%.

Agentūra Reuters (2010.02.03) paskelbė tarptautinės reitingų agentūros Standard & Poors vertinimus, pagal kuriuos Lietuvoje jau įgyvendintos bei tęsiamos biudžeto konsolidavimo priemonės ir siekis išlaikyti stabilų lito kursą, pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Agentūra taip pat patvirtino pernai kovą Lietuvai suteiktą ilgalaikio skolinimosi vietos ir užsienio valiuta reitingą BBB ir trumpalaikio skolinimosi reitingą A-3. Standard & Poors pranešime teigiama, kad Lietuvai suteikti reitingai atspindi akivaizdų visų politinių partijų ryžtą paremti ir įgyvendinti biudžeto bei struktūrinių reformų politiką, kuri leistų išlaikyti dabartinį valiutų valdybos modelį ir pagerintų šalies ekonomikos padėtį.

GlobeAsia (2010.02.24) Steve Hanke straipsnyje „Baltijos šalys, Bulgarija ir Graikija“ rašoma apie Graikijos ekonomikos krachą, darantį stiprų spaudimą visai Euro zonai. Anot banko Alpha vyriausiojo ekonomisto M.Massourakis, - Graikija yra „paskutinioji sovietinio tipo ekonomika“ išsivysčiusiame pasaulyje. Verslo aplinkos ir investicinio klimato atžvilgiu, Graikija užima paskutinę vietą ES šalyse. Tačiau Graikija nėra vienintelė ES nerimo priežastis. Straipsnyje cituojamas Nobelio premijos laureatas P.Krugmas, teigiantis, kad Baltijos šalys pasiruošusios sekti Argentinos pėdsakais. Tačiau nepaisant didelių ekonomikos iššūkių, Baltijos šalys ir Bulgarija sugebėjo išlaikyti nedevalvuotas nacionalines valiutas ir jų fiskaliniai pamatai išliko nesugriuvę.

Lietuvos ekonomikos atsigavimo perspektyvomis abejoja Rusijos apžvalgininkai. Apskritai, Baltic Review (2010.02.24) informavo apie pastebimą negatyvių straipsnių apie Lietuvą augimą rusiškuose tinklalapiuose. Tinklalapių skaitytojai aktyviai komentuoja pranešimus apie Lietuvą. Formuojama nuomonė, kad Lietuva turi daugybę problemų visiškai neturėdama jokių sprendimų. Baltic Review apibendrindama šias tendencijas teigia, kad net ir geriausia kritika yra visiškai bevertė, jei nepateikiami galimi problemų sprendimai. Kritikuoti galima ir drausmingu, ramiu bei inteligentišku būdu.

Rusijos ekspert.online.ru (2010.02.22) paskelbė, kad būdamos Europos šalių, kurių BVP kritimo tempai yra didžiausi, sąrašo viršuje, Latvija, Lietuva ir Estija pasiekė antirekordą. Tai, kad Baltijos šalys pagal 2009 m. rezultatus parodys prastus ekonomikos vystymosi rezultatus, tapo akivaizdu 2008 m. pabaigoje. Tačiau prognozuojamas mažėjimas buvo labiau optimistiškas, nei galutinis rezultatas. Šių trijų šalių jau niekas nebevadina „Baltijos tigrais”, kaip prieš keletą metų, kai Baltijos valstybių ekonomikos sparčiai augo. Dabar „tigrai” išseko. Šie metai Baltijos valstybėms nieko gero nežada. Baltijos šalių ekonomikų kritimas bus ilgas ir gilus. Visų išsivysčiusių Europos šalių ekonomikos pradės augti 2011 metais, tačiau nevyks nei Estijoje, nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Pasak ekspert.online.ru, ekonomikos nuosmukis šiose šalyse 2010 m. sieks mažiausiai 10%. 2011 m. situacija šiek tiek pagerės, tačiau ekonomikos nepradės augti: Estijos ir Latvijos ekonomikos kris 2%, Lietuvos – 3%.

Investicijos

Dow Jones International News (2010.02.11) pranešė apie tai, kad skrydžių bendrovė Ryanair paskelbė apie keturiasdešimtosios savo bazės atidarymą Kaune (pirmoji Rytų Europoje) š.m. gegužės mėn. Du bendrovės lėktuvai skraidins keleivius 18 maršrutų. Naujoji bazė vykdys 120 skrydžių per savaitę ir bus pasirengusi per metus pergabenti iki milijono keleivių. Skrydžių aptarnavimui Kaune bus sukurta 1000 naujų darbo vietų. Apie kompanijos Ryanair veiklos plėtrą Lietuvoje ir ketinimus investuoti 140 mln. JAV dolerių pranešė ir Airijos The Irish Times (2010.02.10).

Dienraštis Helsingin Sanomat (2010.02.12) informavo apie bendrovės Fortum ketinimus Klaipėdoje statyti maždaug 140 mln. Eurų kainuosiančią elektros ir šilumos jėgainę, kurioje bus deginamos komunalinės ir pramoninės atliekos bei biomasė. Tai pirmoji tokio pobūdžio jėgainė Baltijos šalyse. Šios elektrinės veikla bus svarbus faktorius ne tik teikiant energiją Lietuvos elektros tinklams, bet ir atliekų tvarkymo procese Klaipėdos rajone.

Vokietijos naujienų agentūra DPA (2010.02.03) pranešė apie tai, kad dalyvaudamas Rygoje vykusioje infrastruktūros ir energetikos konferencijoje Lietuvos energetikos ministras A.Sekmokas pareiškė, kad galutinis susitarimas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje bus pasirašytas vėliausiai 2011 m. pradžioje. Susitarimas turėtų sujungti trijų Baltijos šalių bei Lenkijos įsipareigojimus dėl elektrinės statybos. Susitarimą taip pat turėtų pasirašyti ir užsienio investuotojai, kurių atranka dar tebesitęsia. Jau atrinkti 5 potencialūs investuotojai (iš 25 pateikusių paraiškas). Naujos elektrinės statyba gali kainuoti iki 15 mlrd. eurų, priklausomai nuo to, kokio tipo reaktoriai bus pasirinkti ir kiek jų bus montuojama. Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad naujoji elektrinė pradės veikti 2018-2020 metais.

PKN Orlen

Warsaw Business Journal (2010.02.04) pranešė apie tai, kad du didieji Rusijos naftos gigantai Lukoil ir TNK-BP svarsto galimybes perimti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, kuri šiuo metu priklauso lenkų kompanijai PKN Orlen.

Bloomberg (2010.02.05) pranešė, kad didžiausias Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ su Lietuva tikriausiai pasieks susitarimą, pagal kurį jo valdoma „Orlen Lietuva“ galėtų vėl dirbti pelningai ir būtų išvengta jo pardavimo. Lenkijos iždo viceministras Mikolajus Budzanowskis teigė „tikįs“, kad susitarimas gali būti pasiektas: „Negalėčiau įsivaizduoti, kad Lietuvos Vyriausybė nenorėtų išspręsti šios problemos, paprasčiausiai leisdama PKN Orlen nutiesti naują produktotiekį į Klaipėdą“. Pareigūnas sakė „galįs suprasti“, kodėl PKN Orlen galėtų parduoti Orlen Lietuvą, jeigu susitarti su Lietuvos Vyriausybe taip ir nepavyktų.

Rzeczpospolita, (2010.02.08) publikavo interviu su buvusiu PKN Orlen vadovu Igor Chalupec, kuriame kalbama apie ketinimus parduoti Mažeikių įmonę Rusijai. „Formaliai PKN gali tai padaryti, tačiau ką laimės? Kiekvienas, kas parduoda – pasiduodant spaudimui – ir dar viešai reiškiamam – gali susitaikyti su tuo, kad didelės kainos negaus (...) O kas bus, jeigu po metų – dvejų paaiškės, kad PKN pardavė bendrovę, pvz. milijardu zlotų pigiau? Netikiu, kad Orlen galėtų gauti pasiūlymų iš Rusijos firmų. Reikia numatyti scenarijų, kad gali atsirasti viena, Kremliaus parinkta bendrovė. Rusijos koncernai tarpusavyje nekonkuruos, kad padidintų kainą ir kad Orlen daugiau užsidirbtų. O jeigu bus tik vienas partneris, derybos PKN nebus lengvos. Su Rusijos puse visada verta kalbėti, tačiau šiandien tai tema politikams. Jeigu praktiškai tikimasi ryšių ir santykių atšilimo, tai būtų geras Rusijos administracijos ketinimų testas, pareiškė I. Chalupec.

AFP, AP, Reuters News (2010.02.18) pranešė apie tai, kad Lenkijos naftos koncernas PKN Orlen pareiškė ieškantis strateginio partnerio Lietuvos padaliniui Orlen Lietuva ir neatmeta derybų su Rusijos kompanijomis, kurios pareikštų susidomėjimą, galimybės. PKN Orlen atstovė spaudai pareiškė, jog šiuo metu kompanija svarsto galimybę priimti strateginį partnerį savo padaliniui Lietuvoje. Pasak B.Karpinskos, PKN Orlen yra pasiryžęs didinti investicijų į Orlen Lietuva rentabilumą.

Dow Jones International/Wall street Journal (2010.02.19) cituoja Vyriausybės kanclerio D.Matulionio teiginius apie tai, jog bus atstatytas geležinkelis jungiantis PKN Orlen perdirbimo įmonę su Lietuva ir Latvija, todėl atpigtų produkcijos transportavimas. PKN Orlen gali laisvai rinktis, kaip elgtis, tačiau parduoti visą bendrovę, anot D.Matulionio, būtų didelė klaida. Lietuvos Vyriausybė yra pasirengusi teikti pagalbą sprendžiant logistikos problemas Lenkijos naftos perdirbimo įmonei PKN Orlen.

Vilnius, pageidauja, kad Lenkijos PKN Orlen liktų Orlen Lietuva investuotoja. Energetikos ministras A.Sekmokas pareiškė, kad Klaipėdos Naftos uosto pardavimas gali labai pakenkti Lietuvai, nes uostas yra strategiškai svarbus Lietuvos energetiniam saugumui. Vyriausybė stengsis išspręsti Orlen Lietuva produkcijos transportavimo problemas, teigia Polish News Bulletin (2010.02.24).

Korupcija

Kommersant (2010.02.18) teigimu, Lietuvos vadovai nesugeba susidoroti su korupcijos reiškiniais šalyje, tad korupciją toje šalyje teks žaboti Europos Tarybai. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) paskelbė išvadas, kuriose ydinga vadinama šalies teisėtvarka, neparengusi griežtų atskaitomybės už korupcinius nusikaltimus reglamentų. Kritikuoti ir partijų rinkimų finansavimo mechanizmai. Ekspertai mano, jog politinių partijų finansavimo sistema Lietuvoje yra neskaidri. Pažymima, kad ataskaitos paskelbimas sutapo su Lietuvoje nenutylančiais garsiais sandalais, privertusiais valdžios atstovus paskelbti visuotinį karą korupcijai.

Žmogaus teisės

thegovmonitor.com (2010.02.21) paskelbė ET žmogaus teisių komisaro T.Hammarberg, praėjusių metų spalį viešėjusio Vilniuje, stebėjimų išvadas. T.Hammarberg nuogąstauja, dėl to, kad Lietuvos teisinės nuostatos neužtikrina visiškos žodžio ir susirinkimų laisvės, gali būti diskriminacinio pobūdžio seksualinių mažumų klausimų atžvilgiu. Lietuvos vadovams reikia dar padirbėti, kad visuomenėje išnyktų netolerantiškumo ir diskriminacijos apraiškos etninių, socialinių ir seksualinių mažumų atžvilgiu.

Kultūra

РИА Новости (2010.02.04) pranešė apie Maskvos miesto administracijos sprendimą restauruoti memorialinį kompleksą ant Vilniaus Žaliojo tilto. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai dėl apgailėtinos paskutiniojo Vilniaus centre esančio sovietinių laikų memorialo būklės į Maskvos paminklosaugos centrą kreipėsi Vilniuje reziduojantis Rusijos Federacijos ambasadorius. Maskvos miesto administracija nutarė imtis restauracijos pati. Tai padaryti nuspręsta panaudojant labdarai skirtas lėšas. Ekspertai iš Maskvos lankėsi Vilniuje, susipažino su memorialo būkle, surinko archyvinę medžiagą, nustatė metalo, iš kurio atlietos figūros, cheminę sudėtį. Memorialo restauravimo darbus ketinama užbaigti iki pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-ųjų minėjimo metinių.

Jerusalem Post (2010.02.02) publikavo Greer Fay Cashman straipsnį „Mirštančios kalbos meistras“, skirtą poeto Avromo Sutzkeverio atminimui. Straipsnyje minimi poeto ryšiai su Lietuva, jo veikla jaunųjų rašytojų ir menininkų grupėje. Lietuva laikė poetą savu. 2008 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino kryžiumi. Poeto atminimą per jo laidotuves pagerbė Lietuvos ambasadorius Darius Degutis.

2010 m. vasario mėnesį šiaurės Nyderlandų regiono žiniasklaidoje daug dėmesio buvo skiriama pranešimams apie stiprėjantį šiaurės Nyderlandų provincijų ir Lietuvos bendradarbiavimą. Pranešimuose rašoma, kad Nyderlandų ryšiai su Lietuva ypač sustiprėjo po 2004 metų, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Pabrėžiama, kad privačių asmenų, valstybinių įstaigų ir organizacijų vizijų, pastangų dėka šie ryšiai ir toliau sėkmingai plėtojami. Ypatingas dėmesys skiriamas LR ambasados organizuotam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui skirtam renginiui Groningeno mieste, kurio metu Šiaurės Nyderlandų regionui buvo pristatyta Lietuvos istorija, kultūra bei verslo galimybės. Renginyje dalyvavęs Hoogezand-Sappemeer savivaldybės atstovas ekonomikos klausimais.

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje.

Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius
Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: vaidas.radavicius@urm.lt, isas@urm.lt