Naujienos

2010 m. sausio mėn. Nors pirmąjį 2010 metų mėnesį pasaulio žiniasklaidoje pulsavo pranešimai apie žemės drebėjimą Haityje, potvynius Egipte bei sprogimus Afganistane, netrūko pranešimų ir apie Lietuvos politinį ir ekonominį gyvenimą. Pranešimuose vyravusios lietuviškos aktualijos: prieš pat naujuosius sustabdyta antrojo Ignalinos atominės elektrinės reaktoriaus veikla, Sausio 13-osios minėjimo atgarsiai, pasirengimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms, sausio 14-15 dienomis Trakuose vykęs politikų, politologų, diplomatų ir analitikų „Sniego susitikimas“. Be to, tarptautinė žiniasklaida toliau narpliojo CŽV kalėjimų galimo egzistavimo Lietuvoje problematiką ir, žinoma, plačiai aptarė V.Ušacko atsistatydinimo iš URM ministro posto priežastis. Lietuva buvo minima tarptautinės žiniasklaidos pranešimuose, skirtuose Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo 65-osioms metinėms ir Tarptautinei Holokausto aukų dienai paminėti. Holokausto ekspertai ir politikos apžvalgininkai priekaištavo Lietuvai dėl iniciatyvų prilyginti nacistinių nusikaltimų žydų atžvilgiu padarinius sovietinio genocido išdavoms. Lietuva buvo minima Europos Komisijos veiklos kontekste, kai per surengtus kompetencijos patikrinimo klausymus buvo svarstoma šalies kandidatūra į Europos komisaro postą.   Sausio mėnesį ekonomikos analitikai sumavo 2009 metų rezultatus ir teikė Lietuvos prisikėlimo iš recesijos perspektyvas. Plačiau apie pasaulio žiniasklaidos pranešimus, kuriuose nušviečiami 2010 m. sausio mėn. Lietuvos įvykiai.

 

 

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas

Vokietijos dienraščiai Tageszeitung (2010.01.01), Stern (2010.01.01) ir Neues Deutschland (2010.01.02) pranešė apie tai, kad besibaigiant 2009 metams Lietuva pakluso ES reikalavimui sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės veiklą. Nemažą pelną iš elektros energijos eksporto kaimyninėms šalims gavusi Lietuva šių metų pradžioje pati tapo energijos importuotoja. Elektirnės uždarymas itin neigiamai atsilieps krizės apimtai Lietuvos ekonomikai. Lietuva taps priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Kaip alternatyva, kol kas galioja tik suomiškos energijos tiekimas Estlink kabeliu. Planuojamos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija pradės veikti tik 2015 metais.

Pasak JAV dienraščių The Washington Post (2010.01.01) ir Los Angeles Times (2010.01.01) Lietuva paklusdama ES reikalavimams sustabdyti to paties tipo reaktoriaus, kuris sprogo 1986 m. Černobylyje, veiklą, atsidūrė ant energetinės priklausomybės slenksčio. Lietuva stengėsi išsiderėti pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą dvejus ar net trejus metus, tačiau ES štabas buvo neperkalbamas. 2013 metais Lietuva tikisi atidaryti naują gamtinių dujų jėgainę, tačiau ji nebus pajėgi tenkinti šalies energijos poreikių. Akcentuojama tai, kad ekonominės recesijos palaužta šalis taps priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių.

Apie Lietuvą, pakeitusią savo energetinį likimą pranešė ir Rusijos naujienų agentūros Regnum (2010.01.01) ir km.ru (2010.01.12).Uždariusi elektrinę Lietuva tapo pirmąja šalimi pasaulyje savo noru visiškai atsisakiusi atominės energetikos. Agentūra Regnum (2010.01.09) pateikė Anos Meizer straipsnį „Lietuva įgijo „energetinę nepriklausomybę“ nuo sveiko proto“. Kalbėti apie „Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir pilnavertės elektros energijos rinkos suformavimą“ uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE), anot autorės, yra nekorektiška, nekompetentinga ir nesąžininga. Reikia arba visiškai neturėti nė mažiausio supratimo apie energetikos ūkio funkcionavimą, arba sąmoningai dezinformuoti Lietuvos piliečius. Elektros energijos rinka, pasak autorės, yra specifinis darinys, apribotas elektros tinklų galimybėmis. Todėl, kol Lietuva neturi elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, iš principo ji galės pirkti elektros energiją tik iš buvusių tarybinių laikų elektros sistemų jungčių, t.y. iš Rusijos.

Šveicarijos Neue Zürcher Zeitung (2010.01.02) išspaudino informaciją apie Ignalinos AE, pavadintą „Ignalinos AE išeina iš tinklo. Lietuvą žvelgia į neaiškios energetikos ateitį“. Vienu smūgiu Lietuvos gyventojai pajaus jautrią visiems problemą - energijos pabrangimą.

Dienraštis Financial Times (2010.01.02) publikavo Andrew Ward straipsnį „Lietuva baiminasi nesaugumo po reaktoriaus išjungimo“. Turbūt sunku įsivaizduoti labiau nepalankų reaktoriaus išjungimo laiką šaliai, išgyvenančiai giliausią recesiją nuo Sovietų Sąjungos suirimo. Ironiška, bet gali tekti atsigręžti veidu į Rusiją, siekiant užpildyti energetinių šalies poreikių spragas. Dabar Baltijos šalys energetine prasme virto negyvenama sala ES kontūruose.

Čekijos dienraštis Hospodarske noviny (2010.01.19) spausdina apžvalgininko Martino Ehl straipsnį “Lietuviška branduolinė energija ir mažos tautos vilčių išsipildymas”. Šiais metais turi būti apsispręsta ar bus statoma Ignalina II. Kol kas nėra aišku ar į „bendrą biznį” su trimis Baltijos valstybėmis jungsis Lenkija, kuri šiuo metu yra užkėlusi perdėm didelius reikalavimus elektros gavimui iš Ignalinos II.

 

World Nuclear News (2010.01.22) pranešė, kad pagal Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (Vatesi) paskelbtus Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, net 73% gyventojų mano, kad buvo galima ir toliau saugiai eksploatuoti Ignalinos atominės jėgainės reaktorius. 37% apklaustųjų mano, kad atominės elektrinės demontavimas ir atliekų sandėliavimas gali būti kenksmingas sveikatai.

CŽV kalėjimo egzistavimo Lietuvoje atgarsiai   

2009 m. gruodžio 23d. Šveicarijos Neue Zürcher Zeitung išspaudino trumpą pranešimą apie tai, kad Lietuvos parlamentinė tyrimo komisija paskelbė savo tyrimo išvadas dėl netoli Vilniaus įrengtų ir veikusių CŽV kalėjimų, kuriuose JAV slaptosios tarnybos apklausdavo įtariamuosius terorizmu. Išvadose teigiama, kad apie laisvės atėmimo vietų netoli Vilniaus kūrimą buvo žinoma tik Lietuvos Valstybiniam saugumo departamentui, kuris tiesiogiai bendradarbiavo su amerikiečių žvalgyba, jokios informacijos nepateikdamas tuometiniam šalies vadovui.

 

Latvijos naujienų agentūra Baltic Course (2010.01.02) publikavo straipsnį „Lietuvos Premjeras: The New York Times pasiklydo vertime“, kuriame V. Kubilius neigia kada nors kaltinęs CŽV „sovietinių“ metodų panaudojimu. Kaltinimai dėl „sovietinių“ metodų buvo adresuojami VSD CŽV kalėjimo Lietuvoje kontekste. Šio kalėjimo egzistavimą tyrusios parlamentinės Nacionalinio saugumo ir gynybos komisijos išvadose atsispindi rimtas susirūpinimas VSD veikla ir būtinybė reorganizuoti šią struktūrą. Baltic Course cituoja V.Kubiliaus teiginį, kad draugiška Lietuvos pozicija JAV atžvilgiu negali pateisinti nelegalios veiklos. Baltic Course (2010.01.20) pranešė apie tai, kad Lietuvos Seimas padėjo tašką tyrimuose dėl galimo CŽV kalėjimo egzistavimo Lietuvoje. Agentūra cituoja Krašto apsaugos ministrę R.Juknevičienę, pareiškusią, kad nemalonūs Lietuvai dalykai privalo būti išaiškinti laiku. Tyrimai neturėtų neigiamai įtakoti Lietuvos ir JAV dvišalių santykių. Tai tik parodytų Lietuvos politikos skaidrumą.

Kanados portalas globalresearch.ca (2010.01.02) publikavo Stefan Steinberg straipsnį, kuriame rašoma apie Lietuvos Parlamento komisijos tyrimus, nustačiusius, kad Lietuvoje dviejose vietose egzistavo CŽV stovyklos įtariamiesiems dėl teroristinės veiklos. Paskelbtos išvados rodo, kad Lietuva yra pirmoji Europos valstybė, kurioje buvo konstatuotas tokio pobūdžio „bendradarbiavimas“ su CŽV.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas

Rusijos naujienų ir analitikos tinklalapis Pravda.ru (2010.01.12) pateikė straipsnį, kuriame svarstoma, ar tarptautinės teisės požiūriu yra teisinga LR Seimo priimta rezoliucija, reikalaujanti, kad Rusijos Federacija pripažintų agresijos faktą prieš nepriklausomą Lietuvos Respubliką 1991 m. sausio 11-13 d. ir išmokėtų kompensacijas per įvykius nukentėjusiems asmenims. Autoriaus teigimu, nepriklausoma Lietuvos Respublika de jure tuo metu neegzistavo, ji dar nebuvo visaverčiu tarptautinės teisės subjektu. Geriausiu atveju Lietuvą tuo metu buvo galima laikyti savarankiškai apsišaukusia nepriklausoma, arba tik de facto, o blogiausiu, - tiesiog maištaujančia teritorija. Kadangi Vilnius tuo metu tebepriklausė Sovietų Sąjungai, kuri toleravo jėgos panaudojimą riaušių sutramdymui, 1991 m. sausio įvykiai praranda tarptautinę reikšmę. Tai buvo vidinis Sovietų Sąjungos reikalas.    

Rusijos Naš Vek (2010.01.19) paskelbė Pavel Nek straipsnį „Fašistinė Lietuva pareikalaus iš Rusijos pinigų už agresiją. Elgetos „pribaltai“ nori nusigriebti pinigų bet kokiais būdais“. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria vyriausybė įpareigojama oficialiai kreiptis į Rusiją, kaip į SSRS teisų perėmėją, su reikalavimu išmokėti kompensacijas 1991 metų sausio 13 d. žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms. Rezoliucije sakoma, kad dėl SSRS valdžios ir armijos kaltės žuvo ir buvo sužeista daug beginklių laisvės gynėjų. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad 1991 metų liepos 29 dienos Rusijos ir Lietuvos sutartyje dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę nuo 1990 metų kovo 11 d., todėl Sausio 11-13 d. įvykius Vilnius traktuoja kaip agresiją. Apie LRS rezoliuciją, kuria vyriausybė įpareigojama oficialiai kreiptis į Rusiją, kaip į SSRS teisų perėmėją, su reikalavimu išmokėti 1991 metų sausio 13 d. žuvusiųjų ir sužeistųjų šeimoms kompensacijas pranešė ir Izvestija.ru (2010.01.19) bei Svobodnaja Pressa (2010.01.20). Pranešimuose pabrėžiama, kad tokiu būdu daugumą Seime turintys konservatoriai siekia apsunkinti dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius.

Baltarusijos atsisakymas išduoti už Sausio 13-osios įvykius atsakingus asmenis

Apie Baltarusijos sprendimą atmesti Lietuvos prašymą dėl asmenų, atsakingų už 1991 m. sausio įvykių Vilniuje pasekmes, ekstradicijos, pranešė Rusijos dienraštis Komersant (2010.01.12). Baltarusija savo sprendimą grindžia tuo, kad tuo metu šie pareigūnai veikė pagal galiojančius Sovietų Sąjungos įstatymus ir gynė sąjunginės konstitucijos tvarką bei teritorinį vientisumą. Komersant citavo V. Landsbergio teiginį apie tai, kad Baltarusijos prokuratūros sprendimas yra nekompetentingas, nes siekis apginti konstitucinę tvarką negali būti pateisinamas nekaltų beginklių žmonių žudymu. Apie tai, kad Baltarusija nemato pagrindo išduoti su 1991 m. sausio įvykiais susijusį generolą, kuris 1991 m. sausio įvykių metu vadovavo Vilniaus garnizonui, pranešė ir naujienų agentūra INTERFAX (2010.01.20).

Baltarusijos naujienų portalas Naviny (2010.01.12) pranešė apie LR Prezidentės pareiškimą dėl to, kad Lietuva neturi juridinio pagrindo reikalauti išduoti V. Uschopčiką ir S. Juonienę. Lietuvos Prezidentė neigiamai komentuoja Lietuvos Prokuratūros išvadas, pagal kurias matyti, jog laikydamasi dvišalės sutarties tarp Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuva negali reikalauti asmenų, atsakingų už 1991 m. sausio įvykių pasekmes.

Pasirengimas Kovo 11-osios minėjimui

Lenkijos dienraštis Dziennik (2010.01.14) pranešė apie Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės sprendimą į Lietuvos nepriklausomybės 20-ųjų metinių minėjimą pakviesti ne tik ES šalių, bet ir kaimynių Rusijos ir Baltarusijos vadovus. „Aš noriu žinoti, ar Lietuva svarbi mūsų kaimynams", - sakė D. Grybauskaitė.

Apie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitė sprendimą pakviesti į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines pakviesti Rusijos Federacijos Prezidentą Dmitrijų Medvedevą pranešė Belgijos dienraštis Le Soir (2010.01.14) bei Vokietijos Junge Welt (2010.01.14).

 

Galimas Prezidentės vizitas į Baltarusiją

Baltarusijos naujienų agentūra BELTA (2010.01.15) pranešė apie galimą Lietuvos Prezidentės vizitą į Baltarusiją. Tai praėjusį penktadienį Nesvyžiuje pareiškė Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje bei Suomijoje V.Dražinas. Jis taip sakė įteikdamas Radvilų portretų kopijas Nesvyžiaus rajono vykdomojo komiteto pirmininkui ir valstybinio muziejaus „Nesvyžius“ direktoriui.  Pasak ambasadoriaus, kultūrinis Radvilų paveldas gali tapti nauja Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo platforma. Apie LR Prezidentės ketinimus vykti į Baltarusiją pranešė ir Baltarusijos dienraštis Naviny (2010.01.16). Taip pat informuojama apie D.Grybauskaitės ketinimus pakviesti Baltarusijos Prezidentą A. Lukašenką į Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio minėjimo metines. Pasak dienraščio, Lietuvos Prezidentės kvietimas gali pasitarnauti ne tik Lietuvos ir Baltarusijos santykių atgimimui, tai taip pat būtų ideali proga A.Lukašenkai atnaujinti bendravimą su ES šalių vadovais.   

 

Genocido problematika

Portalas Algemeiner (2010.01.12) publikavo Dovid Katz straipsnį (straipsnis taip pat buvo publikuotas The Guardian (2010.01.08)), kuriame piktinamasi Rytų europiečių bandymais perrašyti istoriją suplakant nacistinio ir sovietinio genocido sąvokas. Autorius priešinasi Rytų bloko daromam spaudimui visoms ES šalims vienodai traktuoti nacizmo ir komunizmo nusikaltimus. Baltijos šalyse buvo sunaikinta net 90% žydų populiacijos (daugiausia iš visų ES šalių). Naikinimo noriai ėmėsi vietiniai entuziastai. Žydų pogromai Lietuvoje ir Latvijoje įsisiautėjo dar gerokai prieš nacistų invaziją. Po to, kai Lietuva atskilo nuo Sovietų Sąjungos, ir šalis pasuko demokratinio vystymosi keliu, buvo sukurta neįtikėtiniausių NVO (neformaliai vadimamų „raudonai-rudomis“), kurių veikla buvo nukreipta lygybės ženklo įtvirtinimui tarp nacistinio ir komunistinio genocido. Pati genocido sąvoka, kuri anksčiau buvo siejama su holokaustu, visuomenės vartojime praplėsta ir imta vartoti, vertinant ne tik nacizmo bet ir sovietinės okupacijos nusikaltimus. Valstybės finansuojamas Genocido aukų muziejus, esantis pagrindinėje Vilniaus gatvėje „išsisuka“ nuo sąvokos „Holokaustas“. Visuomenei skiepijama nuostata, kad sovietų ir juos remiančių žydų genocidas lietuvių atžvilgiu prasidėjo nepraėjus net metams po Molotovo-Ribentropo akto pasirašymo, 1940 metais. Po jo sekusi nacistų ir baltų genocido akcija žydų atžvilgiu vertinama tik kaip atsakomoji reakcija. Po to kai Baltijos šalys atgavo savo nepriklausomybę, jose už nacistinius nusikaltimus nebuvo nuteistas nei vienas pilietis. Kiekviena šalis, anot autoriaus, gali verstis kaip išmano savo viduje, tačiau kai kurios revizionistinės idėjos iš Rytų Europos šalių neturėtų patekti į sąjungą pro Briuselio ir Strasbūro tarnybines duris.

 

The Jewish Chronicle (2010-01-08) publikuotame straipsnyje „Nelemtas planas nuvertinti holokaustą įgauna pagreitį“ piktinamasi Lietuvos pastangomis siekiant, kad komunistų nusikaltimai būtų prilyginti nacistų nusikaltimams. Straipsnyje begėdišku istorijos peržiūrėjimu įvardijamas teisingumo ministro R. Šimašiaus atsakymas, kad lietuvių kaltinimas antisemitizmu ar kolaboravimu yra įžeidimas šimtams žydus gelbėjusių lietuvių, o pagalba naciams nebuvo oficiali pozicija.

The Jerusalem Post (2010.01.26) publikavo Yahuda Bauerio straipsnį „Remembering the Holocaust accurately“, kuriame keliamas nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų sulyginimo klausimas. Tokius mėginimus straipsnio autorius vadina nacistinio žydų holokausto marginalizavimu ir spekuliacija istoriniais II-ojo Pasaulinio karo faktais. Autorius sutinka su tuo, kad stalinizmo aukos buvo išties reikšmingos, tačiau lyginti jas su nacizmo holokaustu žydų atžvilgiu nėra teisinga, nes komunizmas neturėjo vienos kurios nacijos visiško sunaikinimo tikslų, jis tik eliminavo nepaklususius naujojo režimo ideologijai. Baltijos šalys buvo spaudžiamos iš dviejų pusių. Jas palietė ir nacistinė ir stalinistinė okupacijos. Nors nacistinė okupacija neišvadavo Baltijos šalių nuo sovietų ir juo labiau neužtikrino jų nepriklausomybės, dauguma gyventojų solidarizavosi su vokiečiais. Vokiečių prižiūrimi latviai ir lietuviai persekiojo ir žudė žydus. Ir nacistinis ir sovietinis režimai yra totalitariniai, tačiau jie yra labai skirtingi. Tik išsivadavusios nuo nacizmo šios šalys galėjo pradėti dešimtmečius trukusią išsivadavimo iš sovietinio režimo kovą. Jos galiausiai laimėjo ir pasiekė savo nepriklausomybę. Kaip ten bebūtų, tai nėra sąlyga istorijos pakeitimui. Galima minėti stalinizmo aukas, tačiau gretinti du skirtingus režimus ir minėti abiejų režimų aukų atminimą tą pačią dieną nėra teisinga. Ir ne tik žydų atžvilgiu.    

Izraelio dienraštis Haaretz (2010.01.29) pateikė Cnaan Liphshiz straipsnį, kuriame kritikuojamas Lietuvos bandymas sulyginti nacistinius ir stalinistinius nusikaltimus, ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už žydų žudynes, kuriose dalyvavo lietuviai. Tokie ketinimai slepiasi ir už trijų Baltijos valstybių jungtinės deklaracijos siūlančios paskelbti rugpjūčio 23-iąją Nacizmo ir stalinizmo aukų minėjimo diena. Nemarginalizuodamas stalinizmo padarinių straipsnio autorius teigia, kad šio režimo gretinimas su nacizmo vykdytu holokaustu žydų atžvilgiu būtų neteisinga istorijos interpretacija.   

Europos Parlamentas

The Financial Times (2010.01.12) parnešė apie tai, kad Europos Parlamento nariai kritikavo Lietuvos kandidatą Algirdą Šemetą per parlamentinius klausymus. Lietuvos kandidatas nesugebėjo aiškiai atsakyti į klausimus, susijusius su naudojimosi „mokesčių rojais“ prevencija bei ES fondų valdymu. „Būsimasis mokesčių, muitų sąjungos ir kovos su sukčiavimu komisaras paliko kelis klausimus atvirus ir parodė, kad savo būsimoje srityje nėra saugus“, – išplatintame pranešime pareiškė Europos liaudies partijos viceprezidentas Othmaras Karasas. Agentūra Reuters (2010-01-13) pranešė apie tai, kad Europos Parlamento nariams abejonių kilo dėl Algirdo Šemetos, pretenduojančio į mokesčių komisaro postą. Biudžeto komiteto narys socialistas Jensas Geieris sakė, kad A. Šemeta nepateikė tvirtų atsakymų, o paskelbė jau svarstomas iniciatyvas. 

Apie Europos Parlamento socialistų grupės abejones, ar A. Šemetai pavyks susitvarkyti su Europos komisarui keliamais reikalavimais mokesčių ir kyšininkavimo prevencijos srityje rašė ir EU Observer (2010.01.12). Atsakymai, kuriuos Parlamento nariams pateikė A.Šemeta, gerokai nuvylė lūkesčius sietus su ekonomikos ir matematikos specialistu, pretenduojančiu į svarbų komisaro portfelį.

Didžiausias Suomijos dienraštis Helsingin Sanomat (2010.01.13) pranešė apie A. Šemetos apklausą.

„Bendras įspūdis [apie Šemetą] yra nusivylimas. Tai kelia klausimą, ar jis tinka tokioms atsakingoms

pareigoms“ – po Šemetos klausymo piktinosi Socialistų frakcijos pirmininko pavaduotojas austras

Hannes Swoboda.

Čekijos dienraštis Hospodarske noviny (2010.01.14) pateikė A.Černy straipsnį „Du kandidatai sušaudymui: lietuvis ir bulgarė“. Straipsnyje pažymima, kad lietuvis A.Šemeta pasirodė stebėtinai nesėkmingai. Jo atveju nusistebėjimą kelia labai neįtikinami ir mažai argumentuoti atsakymai į užduotus klausimus. Ir stebėtis yra kuo, nes šis kandidatas yra buvęs finansų ministras ir jau dirbęs EK.

Prezidentės populiarumas

Regnum (2010.01.09) pateikė Viktoro Olžyčiaus straipsnį „Lietuva tarp JAV, ES ir Rusijos: nauja politika?“, kuriame gilinamasi į pasikeitimus Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje po to kai Prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Straipsnyje teigiama, jog po pusės metų D. Grybauskaitė iš nominalaus prezidento tapo „pačiu įtakingiausiu žmogumi Lietuvoje“. Bent jau taip ją pavadino Lietuvos Seimo nariai apklausos, kurią 2010 m. išvakarėse atliko žurnalas „Veidas“, metu. Pasak autoriaus, D. Grybauskaitė pradėjo veikti 2009 metų pabaigoje. Jei pirmaisiais valdymo mėnesiais vieninteliu nestandartiniu, originaliu žingsniu galima buvo pavadinti D. Grybauskaitės skambutį Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui dėl Lietuvos vežėjų blokavimo Rusijos pasienyje, spalio ir gruodžio mėnesiais originalių veiksmų ir pareiškimų – daugybė. D. Grybauskaitė pareiškė turinti įtarimų dėl galimų CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje. Vėliau įvyko ir svarbių personalijų pakeitimai: atleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojai, po to atsistatydino ir pats direktorius. Vėliau iš Lietuvos ambasadoriaus Gruzijoje pareigų buvo atšauktas buvęs VSD vadovas. Dar vėliau iš pareigų atsistatydino „Sodros“ direktorius, posto neteko šalies darbo biržos vadovas. Susikaupė debesys ir virš šalies generalinio prokuroro galvos. Ypač daug D. Grybauskaitės kritikos jis sulaukė po pedofilijos skandalo.

Sniego susitikimas 2010

Rumunijos naujienų agentūra ROMPRESS (2010.01.14) pranešė apie Rumunijos UR ministro Teodor Baconchi dalyvavimą „Sniego“ susitikime Trakuose, kur buvo svarstomos euroatlantinės aktualijos. Tarp svarbiausių klausimų buvo ES ir NATO saugumo politika, ES politika Rusijos Federacijos atžvilgiu, ES ir NATO plėtros perspektyvos, situacija Vakarų Balkanuose, Moldovos, Ukrainos, Gruzijos ir Baltarusijos respublikų vystymosi raida. Rumunijos naujienų portalas financiarul.ro (2010.01.18) pranešė apie dvišalį Rumunijos ir Lietuvos UR ministrų susitikimą Trakuose vykusio „Snow Summit“ metu. T.Baconschi ir V. Ušackas kalbėjo apie bendradarbiavimo tarp šalių intensyvinimo galimybes, bendrus dvišalių santykių interesus, aptarė Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai, Lisabonos sutartį, ES plėtrą ir kaimynystės politiką, ES energetinį saugumą bei NATO plėtros perspektyvas.   

Moldovos naujienų agentūra MOLDPRESS (2010.01.17) pranešė apie Moldovos Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministro Iurie Leanca dalyvavimą Trakuose vykusiame Sniego susitikime. Darbinių pietų metu su kitų šalių užsienio reikalų ministrais buvo aptarta politinio ir ekonominio Moldovos vystymosi situacija, aptarti iššūkiai su kuriais susidurtų šalis siekdama narystės ES. Moldovos atžvilgiu, pasak ministro, buvo svarbu pasitikrinti, kokią paramą (ne tik finansinę) gautų Moldova realizuodama savo siekius. Moldovos VESTI.MD (2010.01.17) informavo apie Lietuvos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus susitikimą su Moldovos Respublikos vicepremjeru, užsienio reikalų ir europinės integracijos ministru Yuriy Lyanke. „Lietuviai neužmiršta, kad būtent Moldovos Respublika buvo pirmoji valstybė, pripažinusi jų šalies nepriklausomybę“, – pareiškė A.Kubilius. Vicepremjeras apie tai spaudai pranešė Tarptautiniame Kišiniovo oro uoste, kalbėdamas apie savo vizito Lietuvoje, kur dalyvavo Sniego susitikime, rezultatus. Jis sakė, kad su Lietuvos premjeru aptarė pagrindines dvišalio bendradarbiavimo sritis, ypač Moldovos siekius integruotis Europoje ir Lietuvos paramą šiame reikale.

Naujienų agentūra РИА Новости (2010.01.18) publikavo straipsnį „“Sniego susitikimo“ išvados: Lietuva darosi pavojinga pati sau“. Vos spėjus aprimti spekuliacijoms dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje, politikai vėl rengia konsultacijas su „draugais amerikiečiais“. Tuo tarpu, kai Lietuvos Prezidentė skelbia apie tai, kad į šalies nepriklausomybės atkūrimo 20-ąsias metines kviečia Rusijos Prezidentą, Sniego susitikimo dalyviai kuria strategijas kaip apsiginti nuo karinės agresijos iš Rytų. Nors forumas vadinamas neformaliu, jame prieitos išvados dažnai tampa Rytų ir Vidurio Europos ir Rusijos santykių ateities platforma.

Vengrijos Politics.hu (2010.01.15) pranešė apie planuojamą Rytų partnerystės ir Vyšegrado ketvertuko užsienio reikalų ministrų susitikimą Budapešte 2010 m. kovo 2 d. Į susitikimą pakviesti ir Latvijos bei Lietuvos UR ministrai. Vengrijos UR ministras Peter Balazs dalyvavo Trakuose vykusiame Sniego susitikime. Dvišaliame susitikime su kolega iš Lietuvos derino bendradarbiavimo klausimus 2011 metais, kai Vengrija pirmininkaus ES, o Lietuva ESBO.

Sienų kontrolė

Economist.com (2010.01.14) publikavo straipsnį „Dėl Lenkijos pastangų NATO gins Baltijos šalis nuo Rusijos grėsmės“. Po to, kai 2004 metais Baltijos šalys įsijungė į transatlantinio aljanso gretas, gynybos planuotojai išsisukinėjo nuo klausimų, ką narystė reiškia praktikoje. Po Rusijos karo su Gruzija, Lenkija pradėjo daryti spaudimą aljansui, kurio pozicija Rusijos atžvilgiu buvo stebėtinai dviprasmiška, ir ėmė siekti saugumo garantijų per dvišalius susitarimus su JAV. Tokiu būdu Lenkija pareiškė sutinkanti, kad jos teritorijoje būtų įsteigta priešraketinė bazė. Rusijos karinės pratybos Lietuvos ir Lenkijos sienų paribiuose sukėlė ypač didelį susirūpinimą. Stengdamasi išblaškyti Baltijos šalių nerimą, NATO paskelbė Lenkijos gynybos planus, įtraukdama ir regioninę dimensiją, kuriai priklauso Baltijos šalys.  

 

Užsienio reikalų ministro pasikeitimas

Agentūra Reuters (2010.01.20) pranešė, jog Lietuvos Prezidentė nori, kad būtų atstatydintas užsienio reikalų ministras. Lietuvos Prezidentė nurodė Ministrui Pirmininkui atstatydinti užsienio reikalų ministrą po nesutarimų su juo kai kuriais klausimais, o taip pat ir CŽV kalėjimų klausimu. Reuters citavoTarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Kęstučio Girniaus teiginį, jog Prezidentė parodė, kad atsakinga už užsienio politiką yra ji, o užsienio reikalų ministras turi laikytis jos instrukcijų. 

The Financial Times (2010.01.22) pranešė apie tai, kad Lietuvos visuomenėje įsisiūbavusių debatų dėl galimo CŽV kalėjimo egzistavimo Lietuvos teritorijoje rezultatu tapo Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atsistatydinimas. Teigdamas, kad Lietuvoje nebuvo kalinami terorizmu įtariami asmenys, Ušackas pelnė Prezidentės Dalios Grybauskaitės nemalonę. Pasiremdama parlamentinės komisijos tyrimų išvadomis Prezidentė, priešingai nei UR ministras, teigė esanti įsitikinusi nelegalia kalėjimų veikla. Prie kalėjimų istorijos prisidėjo ir UR ministro bei prezidentės nesutarimai kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu. Apie UR ministro Vygaudo Ušacko atsistatydinimą pranešė ir The Wall Street Journal (2010.01.21). Pranešime pabrėžiama, kad priimti tokį sprendimą UR ministrą privertė nesutarimai su šalies Prezidente dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje egzistavimo ir santykių kaimyninės Baltarusijos ir jos vadovo A. Lukašenkos atžvilgiu.

Agence France Presse (2010.01.21) pranešė apie tai, kad išsiskyrusios Prezidentės D. Grybauskaitės ir UR ministro V. Ušacko nuomonės dėl CŽV kalėjimų veiklos Lietuvoje privertė pastarąjį atsistatydinti. Prezidentė pareiškė nepasitikėjimą V. Ušacku. Prezidentės nepasitikėjimo V. Ušacku pareiškimą suponavo ir skirtingi jos bei V. Ušacko požiūriai kaimyninės Baltarusijos atžvilgiu.  

Vokietijos Der Standard (2010.01.20) ir Die Presse (2010.01.22) pranešė, kad D. Grybauskaitė aštriai kritikavo V. Ušacką dėl jo elgesio CŽV aferos klausimu. Parlamentinis tyrimo komitetas prieš Kalėdas paskelbė išvadas, kad JAV pranešimai apie neoficialų JAV slaptosios tarnybos CŽV kalėjimą Lietuvoje gali būti teisingi. Tačiau užsienio reikalų ministras manė, kad, esą, nebuvo pateikta jokių galutinių įrodymų apie CŽV slaptojo kalėjimo egzistavimą, ir šis klausimas, esą, tuo ir užbaigtas. Lietuvos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo priėmė jos pasitikėjimą praradusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atsistatydinimą iš einamų pareigų. Lietuvos vadovės teigimu, ministras yra praradęs jos pasitikėjimą, todėl užsienio politikos įgyvendinimas negali būti efektyvus.

РИА Новости (2010.01.21) pranešė apie tai, kad praradęs Prezidentės pasitikėjimą Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė nesilaikys įsikibęs savo kėdės. Jis taip pat pripažino tai, kad jo tiesioginis bendradarbiavimas su šalies vadove nebuvo pakankamas, prikišdamas jos polinkį bendrauti per patarėjus. V.Ušackas apgailestavo dėl to, kad taip ir nesulaukė paaiškinimo apie priežastis, dėl kurių neteko Prezidentės pasitikėjimo. Rusijos naujienų agentūra Regnum (2010.01.26) pranešė apie tai, kad valdančioji koalicija siūlo kandidatą į Užsienio reikalų ministro postą - Audronių Ažubalį. Tai trečiasis ministrų pasikeitimas Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje vyriausybėje po to, kai šalies prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Agentūra RIA Novosti (2010.01.30) pateikė interviu su naujai išrinktu užsienio reikalų ministru A.Ažubaliu. Savo interviu A.Ažubalis paaiškino, kaip ateityje įsivaizduoja dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius, kaip supranta ir vertina šiandienos Lietuvos vidaus ir užsienio politiką bei kaip savo veiksmus užsienio politikoje ketina derinti su šalies Prezidente D.Grybauskaite. Apie būsimą savo vadovavimo taktiką A.Ažubalis pareiškė: nėra Ažubalio vadovavimo. Yra ministras Ažubalis, kuris yra komandos žaidėjas ir turės žaisti pagal komandos, kurią sudaro Vyriausybės nariai, šalies Prezidentė ir Parlamentas, taisykles.  

 

Lietuva prieš Nukryžiuotojo atvaizdų draudimą

Austrijos Salzburger Nachrichten (2010.01.14) pranešė apie tai, kad katalikiškosios Lietuva ir Lenkija solidarizavosi su Italija ir pareiškė, kad nepritaria Europos žmogaus teisių teismo priimtam sprendimui, kad iš Italijos mokyklų klasių turėtų būti pašalinti visi Nukryžiuotojo atvaizdai. Lietuvos Parlamento Užsienio reikalų komitetas laikosi nuomonės, kad Europos žmogaus teisių teismo sprendimas suteikia privilegiją nenorintiems religinės kultūros simbolių viešose institucijose, nepagrįstai iškeldamas jų teises ir varžydamas kiekvienos valstybės nuožiūros laisvę reglamentuoti sąžinės ir religijos klausimus atsižvelgiant į jos individualų kultūrinį, istorinį ir religinį kontekstą.

 

Ekonomika

Agentūra Bloomberg (2010.01.18) skelbia, kad Lietuva turi sugriežtinti fiskalinę politiką, kad pažabotų valstybės skolos augimą, nes „patvaraus“ ekonomikos atsigavimo galima tikėtis tik po kelerių metų, teigia tarptautinė reitingų agentūra Moody‘s Investors Service. Recesija šioje Baltijos šalyje tikriausiai tęsis visą pirmąjį šių metų pusmetį, teigiama Moody‘s išplatintoje ataskaitoje. Lietuvą slegianti ekonominė krizė yra sunkiausia nuo nepriklausomybės atgavimo. Trečiąjį ketvirtį metinis ūkio nuosmukis siekė 14,2%. Sumažėjus įplaukoms iš mokesčių, Vyriausybė buvo priversta mažinti išlaidas. Ta pati Bloomberg (2010.01.20) pranešė apie banko „Nordea“ skelbiamas prognozes, pagal kurias Baltijos šalių ekonomika šiais metais ir toliau smuks, o ateinančiais metais šalių ūkiai ims atsigauti. Bankas prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiais metais smuks 2,4%. Ateinančiais metais, anot „Nordea“, Lietuvos ekonomika turėtų ūgtelti 3%. „Nordea“ taip pat įspėja, kad optimizmas dėl augančio eksporto atsigaunant Vakarų Europos ekonomikai gali būti priešlaikinis. Bloomberg (2010.01.21) pranešė apie tai, kad Pasaulio banko nuomone Rytų Europos ekonomikos atsigavimas bus prislopintas, nes vidaus rinkos paklausa sustingusi, o užsienio investicijos išlieka mažos. Bankas prognozuoja, kad šiais metais Rytų Europos šalių ekonomika augs 1,3%, o ateinančiais metais – 3,5%. Rytų Europos ekonomikos atsigavimą gali riboti šio regiono šalių priklausomybė nuo eksporto į Vakarų Europos rinkas, nes prognozuojamas lėtas Vakarų Europos ekonomikos atsigavimas gali stabdyti eksporto apimčių augimą. Pasaulio bankas prognozuoja, kad Lietuvoje 2010 m. tebesitęs recesija.

Vokietijos naujienų agentūra DPA (2010.01.18) praneša apie tai, kad 800 Lietuvos statybininkų dėl ekonominės krizės praradusių darbus, ieškodami naujų darbo vietų galės pasinaudoti 1,1 mln. eurų paketu, kurį skyrė Europos Komisija. Pinigus išmokės 2007 m įsteigtas ES globalizacijos reguliavimo fondas, skirtas dėl globalizacijos padarinių darbo vietas praradusių asmenų paramai. Lietuvoje, kur per 2009 metus ekonomika susitraukė 15%, o nedarbas pakilo iki 14,6%, ES globalizacijos fondo parama bus teikiama 806 statybų sektoriaus darbuotojams iš 128 smulkių ir vidutinių įmonių.

Kanados naujienų portalas The Globe and Mail (2010.01.12) pataria keliauti į šalis, kurias yra stipriai paveikusi globalioji ekonomikos krizė. Remdamasi žurnalo Forbes atliktu tyrimu, kelionių portalas Cheapflights Ltd. pateikia savo rekomendacijas dėl kelionių į krizės nualintas šalis. Lietuva pateko į trečiąją šio sąrašo vietą po Latvijos ir Estijos.

Agentūros AP, AFP, Dow Jones International News, Reuters News (2010.01.27) pranešė apie Europos Komisijos pareiškimą, jog Lietuvai ir Maltai turėtų būti dar metus laiko pratęstas terminas sumažinti biudžeto deficitus iki ES leidžiamos ribos. EK nurodė, kad Lietuvai terminas, kai biudžeto deficitas turės būti sumažintas iki Mastrichto kriterijuose numatytos 3% ribos, pratęsiamas iki 2012 m. Laikotarpis pratęstas dėl žymiai pablogėjusios ekonominės padėties. ES ekonomikos komisaras J. Almunia gyrė Lietuvą už jos pastangas mažinant fiskalinį deficitą ir teigė, jog šaliai pavyko išsaugoti investuotojų ir rinkų pasitikėjimą.

AP/ABC News/Forbes (2010.01.28) pranešė apie tai, kad Lietuvos ekonomika susitraukė 15% per 2009-uosius. Tai blogiausi ekonominiai rodiklai per visus atkurtos nepriklausomybės metus. Cituojamas Lietuvos centrinio banko vadovas, pranašaujantis nulinį ekonomikos augimą 2010-aisiais.

 

 

Emigracija

The Guardian (2010.01.17) publikavo straipsnį „Jauni, pasitikintys savimi, išsilavinę: Jungtinės Karalystės imigrantų iš Rytų Europos portretas“. Straipsnyje cituojama JK Migracinės politikos departamento pažyma, kurioje nurodoma, kad 2004 m. atvėrus darbo rinką naujų ES valstybių narių piliečiams, iš Rytų ir Vidurio Europos dirbti atvyko apie 1,5 mln. žmonių. Pažymoje šių atvykėlių srautas įvardintas kaip pozityvi patirtis JK. Straipsnyje pažymima, kad didžiausią dalį sudaro atvykėliai iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos. 70% atvykusiųjų - 18-35 metų jaunimas. Didesnė dalis jų turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau daugiau nei pusė jų dirba už minimalų atlyginimą mažai kvalifikuotą darbą.

Kultūra

Chicago Weekly (2010.01.22) m. pateikė publikaciją „Sister City Cinema: The Lithuanian Film Festival brings visions of Vilnius to Chicago”. Straipsnyje informuojama apie Čikagoje vykusį lietuviškų filmų festivalį, aprašoma, kaip gimė idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta, aprašomi festivalio programos filmai. Taip pat pateikiamos prodiuserės R. Miškinytės mintys apie lietuviškų filmų kūrimą.

Tinklapyje art.newcity.com, skirtame Čikagos vizualinių menų pasauliui, nurodomas sąrašas, kuriame pateikiami įvairių meno bei muziejų 2009 m. geriausių parodų/projektų penketukai. Geriausių 2009 m. Čikagoje grafikos darbų parodų penketuke ir grafikių iš Lietuvos E. Vertelkaitės ir B. Zokaitytės paroda Čikagos kultūros centre. Pažymima, kad prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo LR Generalinis konsulatas Čikagoje bei URM.

Lenkijos dienraščio Gazeta Wyborcza (2010.01.09) interneto svetainėje publikuotas straipsnis apie filmą „Žalgiris – geležies diena“. Daugiausiai dėmesio skirta Jogailai ir Vytautui, lietuvių ir lenkų mūšio interpretacijai, filmo finansavimui, bendradarbiavimui su Baltarusija ir Lenkija, scenarijaus kaitai. Istorinius filmo aspektus komentavo profesorius A.Bumblauskas.

 

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje.

Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius

Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: [email protected], isas@urm.lt