Naujienos

Rugpjūtis Rugpjūtis, tradicinis visuotinių atsostogų mėnuo, pasižymi politinio gyvenimo nuoslūgiu. Gal todėl tarptautinės žiniasklaidos rugpjūčio pranešimai apie Lietuvą, jos ekonomines, socialines bei kultūrines naujienas yra daugiau analitinio, apžvelgiamojo, vertinamojo pobūdžio.

Tarptautinės žiniasklaidos dėmesio sulaukė metinė Lietuvos prezidentės veikla, įvertinti Lietuvos vyriausybės priimami sprendimai, aptarti vyriausybės populiarumo reitingai visuomenės apklausose.  

 

Pranešimuose apie dvišalius Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis vyrauja ekonominio, energetinio bendradarbiavimo aktualijos. Dvišalių Lietuvos santykių su Rusija skiltyje išskirtini pranešimai, aptariantys dvišalių santykių restrospektyvą ir galimus tolesnio bendradarbiavimo kelius.

Lietuvos – Lenkijos dvišalių santykių skiltyje paminėtos opiausios dabartinės problemos: Lietuvoje gyvenančių lenkų pavardžių rašymas, lenkiškos mokyklos, žemės grąžinimo klausimai. Dar viena ne mažiau nerimą kelianti problema – didžiausios Lietuvoje lenkų investicijos Orlen likimas. Pasak vieno svarbiausių Lenkijos dienraščių Rzeczpospolita, Lenkijos ir Lietuvos santykiai klostosi blogai. Keliamas klausimas: kada tai atvirai pripažins abiejų šalių politikai ir ką padarys, kad pakeistų padėtį?

Lietuvos – Baltarusijos santykių srityje dauguma pranešimų susiję su Vilniaus raitosios policijos kuopos vado Laimono Bankausko sulaikymu Lietuvos – Baltarusijos pasienyje už tariamą narkotinių medžiagų gabenimą.

Plačiai diskutuota ir sutarties dėl supaprastinto 50 kilometrų pasienio ruožo kirtimo tvarkos. Svarstyta, ar L.Bankausko sulaikymas pasienyje neturės įtakos Vilniaus ir Minsko sprendimams dėl sutarties pasirašymo. 

Nemažai dėmesio skirta ir Lietuvos – Baltarusijos energetinio bendradarbiavimo perspektyvoms.

Kultūrinio Lietuvos gyvenimo atspindžiuose rugpjūčio mėnesį labiausiai džiugino pranešimai apie išskirtinį jaunos, tačiau itin perspektyvios lietuvių atlikėjos Alinos Orlovos muzikinį debiutą Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtini atgarsiai apie pirmą kartą Lietuvoje surengtą unikalią povandeninę didelio formato fotografijų parodą Platelių ežere. Tarptautinio jaunųjų fotografų konkurso laureate tapo Lietuvos atstovė Marija Sajekaitė.

Lietuvos pajūrio perlo – Kuršių nerijos - vardą BBC įtraukė į gražiausių lankytinų Europos pakrančių poilsiaviečių sąrašą. 

Vadovybės vertinimai.

Prezidentė

Reuters (2010-08-23) rašė apie jau metus Lietuvai vadovaujančią Prezidentę D.Grybauskaitę. Europos žurnalistai neužtruko praminti jos Lietuvos „Geležine ledi“

ir kiekviena proga priminti jos juodąjį karatė diržą. Reuters pažymi, kad Prezidento posto D.Grybauskaitei, augusiai paprastoje elektriko ir pardavėjos šeimoje, pavyko pasiekti dėl bekompromisio užsispyrimo, valios ir atkaklaus darbo, greičiausia todėl savo  rinkimų kampanijoje D.Grybauskaitė didžiausią dėmesį skyrė socialai pažeidžiamiausiųjų visuomenės narių apsaugai.  Ne keista, jog per rinkimus ji sulaukė didžiausios paramos per visą prezidentinių rinkimų istoriją. Jos kandidatūrą palaikė net 68% rinkėjų. 

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaite pasaulio moterų lyderių dešimtuke, kurį sudarė žurnalas Time, užėmė ketvirtą vietą. „D. Grybauskaitei atėjus į valdžią 2009 m. Europos žurnalistai ją praminė „Geležine ledi“ dėl kalbėsenos ir turimo juodojo karatė diržo. D. Grybauskaitė dirbo gamykloje, iki įgijo ekonomikos mokslų daktarės laipsnį. 1999 ji tapo finansų ministro pavaduotoja ir dar kurį laiką dirbo Europos Komisijoje. 2009 m. gilios recesijos metu D. Grybauskaitė balotiravosi į prezidento postą. Rinkiminėje kampanijoje ji akcentavo mažiausias pajamas gaunančių socialinę apsaugą ir nedarbo mažinimą.“

Lietuvos prezidentė sąraše aplenkė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, atsidūrusią penktoje vietoje, ir Suomijos prezidentę Tarją Halonen (8 vieta). Time (2010-08-23).

Vyriausybė

Reuters (2010-08-03) pranešė apie mažėjantį Lietuvos Vyriausybės populiarumą, pradėjus taikyti griežtą taupymo politiką. Pernai Baltijos šalių ekonomikos smukimas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Vyriausybė tikisi, jog blogiausia jau praeityje. Lietuva neseniai informavo, jog pirmą kartą per beveik dvejus metus šalies ekonomika per antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo. Tačiau „Reuters“ pažymi, jog Lietuvai ir Latvijai, norint susidoroti su biudžeto deficito problema, reikia toliau karpyti išlaidas ir kad nedarbo lygis Baltijos šalyse vis dar išlieka labai aukštas. Reuters pažymi, kad A. Kubiliaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir valdančiosios koalicijos per kitais metais vyksiančius savivaldos rinkimus lauks dar vienas išbandymas.

Dvišaliai santykiai. Politiniai ir ekonominiai aspektai.

Lietuva - Rusija

Viename iš interviu buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus išreiškė susirūpinimą dėl pragmatiškesnės šalies užsienio politikos Rusijos atžvilgiu. Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota politika siekiama baigti nesantaiką tarp Lietuvos ir jos buvusios okupantės Rusijos. Žurnalui „IQ“ duotame interviu V. Adamkus sakė, jog Lietuva per daug bijo pasakyti Rusijai griežtesnį žodį.

„Aš nesutinku su mūsų dabartine pozicija. Ar dėl geresnio maisto šaukšto turime užmiršti 50 metų trukusią Lietuvos okupaciją? Ar turime pamiršti, kad dėl Rusijos vykdytos trėmimų ir žudymo politikos netekome šimtų tūkstančių savo tėvynainių“, – sakė V. Adamkus. Jo teigimu, Rusijos politika nesikeičia nuo caro laikų, nors „valdžios fasadas“ keitėsi keletą kartų. „Visos Rusijos vyriausybės kalba apie politinę demokratizaciją – tačiau tai yra tik priedanga naujoms rinkoms užkariauti“, – sakė buvęs Lietuvos vadovas. Balticreports (2010-08-02).

Regnum (2010-08-04) publikavo Alantos tradiciniame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime išsakytus rašytojo, poeto ir publicisto Tomo Venclovos samprotavimus.

„Dešimtys mūsų politologų ir žurnalistų yra pavertę savo specialybe Rusijos demaskavimą, taip pat Vilnijos lenkų ir žydų pretenzijų demaskavimą. Pasak jų   peršamo mentaliteto, Rusijos interesai visada priešiški Lietuvos interesams ir kitaip negali būti. Rusai, anot T.Venclovos, nėra stalinizmo aukos, bet sąmoningi stalinizmo šalininkai ir tęsėjai. Taip pat duodama suprasti, kad stalinizmas šimtą kartų blogesnis už nacizmą. <…> Jei Rusijai sekasi, tai baisu, o jei nesiseka – tai didelė laimė“, – suvažiavime teigė rašytojas T.Venclova. Pasak Regnum, taip samprotauti T.Venclova gali todėl, kad jis gyvena kitoje, Vakarų dvasinėje terpėje ir neturi lietuviškų kompleksų ir neurozės, sakoma straipsnyje.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė žurnalistams pareiškė, kad Rusija nusivylė Lietuvos, kuri nusprendė neparemti Rusijos ir Lenkijos pasiūlymo taikyti bevizį režimą visai Kaliningrado sričiai, pozicija. Diplomato manymu, Lietuvos remiamas pasiūlymas taikyti supaprastintą sienos kirtimo režimą 50 km pasienio zonoje yra diskriminacinis. INTERFAX/BNS (2010-08-12).

Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“ nori, kad Lietuva su investuotojais aptartų savo ketinimus skaidyti dujų sektorių. Lietuvos Vyriausybė ketina atskirti dujų perdavimo ir skirstymo valdymą ir taip padidinti konkurenciją ir sumažinti kainas. Vyriausybė teigia, kad tokia politika atitinka ES taisykles. Tuo tarpu „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo laiške teigiama, jog Lietuvos energetikos ministerijos pateiktas įstatymo projektas turės neigiamą poveikį įmonės investicijoms.

Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ priklauso 38,9% „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos „Gazprom“ – 37,1%, o valstybei – 17,7%. Reuters, AFP (2010-08-25).

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, ekspremjeras, koncerno „Achemos grupė“ savininkas, Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos prie Rusijos ambasados Lietuvoje lyderis Bronislovas Lubys derasi dėl jam priklausančios Klaipėdos uosto dalies pardavimo Rusijos strateginiams investuotojams, kurie užtikrintų naftos ir dujų tiekimą Lietuvai. Apie tai agentūrai „Regnum“ pranešė šaltinis Maskvoje. Pasak jo, pagrindinis tokių „Achemos grupės“ derybų tikslas – įsigyti „Mažeikių naftą“, kuri dabar priklauso Lenkijos kompanijai PKN Orlen ir kuri nesugeba dirbti pelningai. Regnum (2010-08-17).

Lietuva – Lenkija

Apie Lietuvoje vykusį neoficialų Lenkijos Prezidento B.Komorovskio susitikimą su Lietuvos Prezidente, kurio metu buvo svarstyti lenkų mažumos Lietuvoje klausimai, pranešė Lenkijos Prezidento svetainė prezydent.pl ir Lenkijos naujienų tarnybos: rp.lt; wprost.pl; wiadomosci.wp.pl; wiadomosci.onet.pl. Savaitraštyje NEWSWEEK POLSKA (2010-08-23) išspausdintame straipsnyje “Dėkojame tau Lietuva. Strateginė partnerystė tampa fikcija” publicistas J.Gizinski teigia: „turėjome kurti regioninę bendriją, tačiau pretenzijų, kurias lietuviai reiškia lenkams, sąrašas vis ilgėja”. 

Rzeczpospolita (2010-08-11) teigia, kad Lenkija yra nustebinta Lietuvos pozicijos nepritarti idėjai kreiptis į Europos Sąjungą siūlant numatyti supaprastintą sienos kirtimą visos Karaliaučiaus srities gyventojams. Lietuvos užsienio reikalų ministerija neseniai pareiškė, kad Lietuva nesvarsto galimybės dėtis prie Lenkijos kreipimosi į partnerius ES, kad susitarimas dėl vietos eismo apimtų visą Karaliaučiaus sritį. Lietuvos diplomatai sako, kad pirmiausia siekiama susitarimo pagal galiojančią ES tvarką.

Rzecpospolita teigia, kad, Varšuvos nuomone, Lenkijos pasiūlymas yra paprastai įgyvendinamas, o ES ir Rusijos bevizis režimas yra tolimos perspektyvos klausimas. „Lenkų diplomatai ir politikai nustebinti Vilniaus politikų pozicija, nes ikišioliniai kontaktai su lietuvių partneriais nežadėjo jokių problemų“, – rašoma dienraščio interneto svetainėje skelbiamoje publikacijoje. Lenkija jau kurį laiką ragina siekti, kad supaprastinta gyventojų judėjimo tvarka galėtų pasinaudoti visi Rusijos Karaliaučiaus srities gyventojai.

Lietuva prie viešų Lenkijos kreipimųsi neprisideda, nes tai neatitinka dabartinės ES teisės, tačiau teigia esanti pasirengusi pasirašyti susitarimus su Baltarusija ir Rusija dėl judėjimo pasienyje iki 50 kilometrų ruože - tokios sąlygos yra dabartiniame ES teisyne.

Pasak Lietuvos URM, susitarimą dėl pasienio gyventojų judėjimo tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus Vilnius buvo pasirengęs pasirašyti dar pernai. Rzecpospolita kaip vieną iš Lietuvos argumentų įvardija ir galimą Rusijos piliečių antplūdį į šalį.

Įtakingas Lenkijos dienraštis straipsnyje taip pat įvardija tai, kas vadinama Lietuvos lenkų problemomis. Tai – pavardžių rašyba, žemės grąžinimo klausimai gausiai lenkų gyvenamuose rajonuose ir problemos, susijusios su "PKN Orlen" investicijoms Lietuvoje.

„Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra blogi. Kyla tik klausimas - kada tai atvirai pripažins abiejų šalių politikai. Ir ką jie darys, kad tai pakeistų“, – rašo Rzecpospolita.

Tas pats dienraštis Rzeczpospolita kiek vėliau (2010-08-14) vėl rašo apie vis labiau besikomplikuojančius Lietuvos-Lenkijos santykius. „Strateginė partnerystė“ – taip oficialiai kalbama apie Lenkijos ir Lietuvos santykius. Tačiau iš tikrųjų tarpusavio santykiuose problemos tik didėja.

Lenkijos diplomatus ir parlamentarus, pažymi Rzeczpospolita, nustebino Vilniaus pozicija dėl bevizio režimo su Kaliningradu, nes ligšioliniai ryšiai su Lietuvos partneriais jokių problemų nežadėjo. Rzeczpospolita teigimu, ne pirmą kartą pasitaiko, kad tarpvalstybiniu lygmeniu priimami konkretūs susitarimai, o vėliau lietuviai jų nesilaiko. Opiausios dvišalių santykių problemos: Lietuvoje gyvenančių lenkų pavardžių rašymas, lenkiškos mokyklos, žemės grąžinimo klausimai. Dar viena ne mažiau nerimą kelianti problema – didžiausios Lietuvoje lenkų investicijos Orlen likimas. Iš tikrųjų, teigia Rzeczpospolita, Lenkijos ir Lietuvos santykiai klostosi blogai. Kyla klausimas, kada tai atvirai pripažins abiejų šalių politikai ir ką padarys, kad pakeistų padėtį.   

Rzeczpospolita (2010-08-14) išplatino interviu su PKN Orlen vadovu Jacek Krawiec, kuriame jo buvo teiraujamasi, ar  Mažeikių įmonės padėtis yra tokia bloga, kad būtina imtis formalių priemonių dėl jos ateities. J.Krawiec atsakė, kad daugiau nei dvejus metus buvo mėginama suderinti su Lietuvos Vyriausybe klausimus, kurie mums yra akivaizdūs. Nepavyko. Praėjo daugiau nei penki mėnesiai nuo iždo viceministro M.  Budzanowskio vizito Lietuvoje. Lietuviai žadėjo atstatyti geležinkelio bėgius, tačiau jokio žingsnio nepadarė. Negana to, jie pastaruoju metu priėmė sprendimus, naudingus mūsų konkurentams. Mūsų akcininkai turi teisę reikalauti, kad Orlen valdyba parengtų alternatyvų sprendimą. 

Gazeta Wyborcza (2010-08-10) pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė priėmė daugelį Orlen ir Mažeikiams nepalankių sprendimų, kurie dar labiau blogina Lenkijos koncerno padėtį. (...). Esant šiai situacijai, įmonės pardavimas, atrodo, yra neišvengiamas. Tačiau klausimas yra politiškai delikatus, nes Orlen pasitraukimas iš Lietuvos gali išprovokuoti PiS puolimus. PiS galėtų Tusko vyriausybę apkaltinti palankumu Rusijai. Tačiau verta atsiminti, kad atkakli, bet neprotinga ankstesnės vyriausybės politika Orlen‘ui (ir Lenkijos mokesčių mokėtojams) kainavo milijardus zlotų.  

Lenkijos dienraščio Rzeczpospolita (2010-08-18) straipsnyje “Quo vadis PKN Orlen?” pabrėžiamas ekonomisto A.Janiszewskio teiginys – “atsikratyti Mažeikių įmonės nebus lengva, tačiau yra galima išeitis“.

Orlen neturi savų naftos išteklių, ir tai yra koncerno „silpnoji vieta“. Neseniai Rusijos vyriausybė paskelbė viešąjį konkursą dėl naftos klodų vakarų Sibire (apie 2 mlrd. USD vertės) pardavimo.

“Ar nebūtų galima susitarti, kad Mažeikius paimtų vienas iš Rusijos koncernų už tai, kad Orlen būtų suteikta prieiga prie naftos klodų Sibire? – klausimą kelia Rzeczpospolita.

Lietuva ir Lenkija pranešė atidedančios savo būsimų atominių elektrinių (AE) eksploatavimo pradžios datas, Lenkija – iki 2022 metų, Lietuva – iki 2020 metų. „Pagrindinė visų šitų perkėlimų priežastis – finansinė. Krizės metu labai sunku surasti finansavimą, ir labai brangu tokius projektus realizuoti. Aš žinau, kad dėl šios priežasties ir Lenkijoje, ir Lietuvoje vyriausybės lygiu vyksta diskusija apie tai, kad galbūt naudingiau ir pigiau būtų prisijungti prie Baltijos AE, kuri šiuo metu statoma Kaliningrado srityje, projekto“, mano Vokietijos Tarybos ekspertas tarptautinių santykių srityje Stefanas Meisteris. Jo žodžiais, „jie anaiptol nejaučia euforijos dėl šitos idėjos, tačiau pripažįsta, kad toks sprendimas ekonomiškai labiausiai naudingas“.

„Statyti nuosavą AE labai sudėtinga dėl ekonominių problemų, todėl aš galvoju, kad, viena iš šalių žengs žingsnį šia kryptimi. Mano nuomone, Lietuva labiau atvira kooperacijai“, – pažymėjo ekspertas. Polit.ru, (2010-08-18).

PKN Orlen valdybos pirmininkas Jacek Krawiec pareiškė: „Nėra šansų, kad geležinkelio bėgiai Lietuvoje artimiausiais mėnesiais būtų atstatyti; Lietuvos pusė taip pat nepakeitė pozicijos dėl Orlen galimybės perimti Klaipėdos terminalo operacinę kontrolę“, - informavo onet.pl (2010-08-12).

Iždo ministerijos atstovas Maciej Wiewiór pasakė, kad jo atstovaujama žinyba nesiima vertinti kitos šalies vyriausybės sprendimų. „Pagal susitarimą su Lietuva, laukiame iki rugsėjo“, – pasakė M.Wiewiór.

Lietuva - Baltarusija

Rusijos dienraštis Komsomolskaja pravda pažymėjo, jog Baltarusijos siekis rasti alternatyvų energijos šaltinių tiekimui iš Rusijos suartino oficialųjį Minską ir Vilnių, nors dar neseniai kaimyninės šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka Lietuvoje buvo vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi. Publikacijoje minima premjero Andriaus Kubiliaus, kai kurių ministrų bei parlamentarų išvyka dviračiais į Baltarusiją. Dauguma Lietuvos politologų mano, kad A.Lukašenka, flirtuodamas su Lietuva, nori pademonstruoti Maskvai savo nepriklausomybę ir parodyti, kad Minskas gali apsieiti ir be Rusijos energijos tiekėjų. Bet iš tiesų Minsko galimybės tai pasiekti yra labai ribotos, teigia dienraštis. „Žinoma, A.Lukašenka iš principo gali gauti naftą ir dujas per Lietuvą, kuri turi priėjimą prie jūros ir naftos terminalą Klaipėdoje. O suskystintų dujų terminalą dabartinė Lietuvos valdančioji koalicija ketina pastatyti žaibiškais tempais. Tačiau kiek atsieis toks malonumas?“, klausia Komsomolskaja pravda. Pasak dienraščio, būtent apie tai ir buvo kalbama pastarosios A.Kubiliaus viešnagės Baltarusijoje metu. „Kai kalbama apie naftą ir dujas, moraliniai vertinimai kažkodėl iškart dingsta. Tokia metamorfozė įvyko A.Lukašenkos atžvilgiu, kurio diktatoriumi Lietuvoje niekas nebevadina", rašoma dienraščio internetiniame puslapyje. IA REGNUM (2010-08-09).

AFP (2010-08-19) pranešė apie Lietuvos Prezidentės kreipimąsi į Baltarusijos teisėtvarkos institucijas, kad būtų nešališkai ištirtas Lietuvos policininko sulaikymas dėl tariamo narkotikų nusiklatimo. „Prezidentė tikisi, kad Baltarusija atsižvelgs į situacijos delikatumą ir įvykį ištirs objektyviai“, - pareiškė Prezidentės spaudos atstovas. Incidentą tiriančios Baltarusijos tarnybos atstovas agentūrai AFP teigė, kad rasti narkotikai nugabenti tyrimui į laboratoriją, o kitos aplinkybės, susijusios su šiuo kriminaliniu nusikaltimu, tebėra tiriamos. Tebesvarstoma, ar įtariamajam Laimonui Bankauskui bus keliama baudžiamoji byla. 

“Lietuvos ir Baltarusijos draugystė papuolė po kanopa” – taip pavadintame straipsnyje Baltarusijos Svobodnaja presa (2010-08-19) komentavo incidentą, susijusį su Vilniaus raitosios policijos kuopos vado Laimono Bankausko sulaikymu prie Lietuvos-Baltarusijos pasienio. Pasak  Svobodnaja presa, paprasčiausias kriminalinis nusikaltimas įgavo politinę potekstę. Lietuvoje iš karto buvo iškelti įtarimai, kad galbūt narkotines medžiagas L. Bankauskui į automobilį padėjo Baltarusijos KGB, bandydama jį užverbuoti.

Kokios įtakos šis incidentas gali turėti Lietuvos ir Baltarusijos santykiams, dienraščio žurnalistas klausė politologo Jurijaus Dolinskio. Anot politologo, jeigu Lietuvos įtarimai apie galimą provokaciją pasitvirtintų, tai turėtų šiokios tokios įtakos dvišaliams santykiams, tačiau šis poveikis truktų neilgai ir nepakeistų dabartinių tendencijų.

Minskas patvirtino faktą, jog Baltarusijos - Lietuvos pasienyje, bandant įvežti narkotines medžiagas, sulaikytas Vilniaus raitosios policijos kuopos vadas Laimonas Bankauskas. Dienraščiui Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto spaudos sekretorius Aleksandras Tiščenka sakė, jog iš pradžių Baltarusijos pasieniečiai nežinojo, ką jie sulaikė, ir tik vėliau paaiškėjo, kad sulaikytas Lietuvos policininkas. Anot A. Tiščenkos, šiuo metu Baltarusijos teisėsauga vykdo tyrimą.

Lietuvos žiniasklaidoje, remiantis artimųjų pateikta nuomone, pasirodė informacija, jog narkotines medžiagas L. Bankauskui į automobilį padėjo Baltarusijos KGB.

Lietuvos ekspertų teigimu, toks kiekis (45,5 gr.) narkotinių medžiagų asmeniniam naudojimui yra per didelis, o narkotikų prekeiviui – per mažas.

„Reikia sulaukti šios istorijos oficialių tyrimo rezultatų, tačiau iš pirmo žvilgsnio ji atrodo banaliai. Vargu, ar joje reikėtų ieškoti politinės potekstės. Baltarusijos valdžia neturi pagrindo pyktis su Lietuva. Atvirkščiai, šiandien Minskas, kaip niekada anksčiau, yra suinteresuotas plėtoti ryšius su Lietuva“, – sakė nepriklausomas Baltarusijos politologas Aleksandras Klaskovskij. Vriemia novostej (2010-08-19).

Straipsnyje „Atsargiai, durys vėl užsidaro“ Baltarusijos Chartija (2010-08-19) informuoja, kad Baltarusijos valdžia gali artimiausiu metu uždaryti pasienio „duris“ ir netaikyti pasienio lengvatų. Pernai Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos vizito Lietuvoje metu, buvo tikimasi pasirašyti dvišalį susitarimą dėl lengvesnio sienos kirtimo, tačiau paskutiniu momentu atsirado problemų ir sutarties pasirašymas buvo atidėtas. Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis. Anot jo, - „su baltarusiais buvo susitarta, tačiau vėliau iškilo problemų. Dabar vyksta antrasis derybų ratas.  Jie pateikė savo pasiūlymus, mes juos svarstome ir pateiksime atsakymą.  Mes turime labai atidžiai išnagrinėti pateiktus pasiūlymus bei suderinti su Europos Sąjunga“.

Planuojama, kad remiantis šia sutartimi, žmonės, gyvenantys 50 km spinduliu, galės kirsti sieną su specialiais leidimais, išduodamais penkeriems metams.

Nepaisant kilusių problemų, kaip tikinama Vilniuje ir Minske, vyksta pasiruošimas sutarties pasirašymui. Tačiau Lietuvos - Baltarusijos pasienyje įvykęs skandalas, kai buvo sulaikytas Vilniaus raitosios policijos vadas Laimonas Bankauskas, gali stipriai pakenkti vykstantiems procesams.

Taip pat daugelis apžvalgininkų neaiškią situaciją dėl sutarčių pasirašymo su Lietuva ir Lenkija sieja ir su būsimais prezidento rinkimais Baltarusijoje. Jie daro prielaidą, jog Baltarusijos valdžia artimiausiu metu bandys iki galo uždaryti pasienio „duris“ ir netaikys jokių pasienio lengvatų.

Nacionalinis saugumas

NEWSru.com (2010-08-05) informavo, kad Lietuvos teismas išleido į laisvę Eglę Kusaitę, įtariamą teroristinio akto Rusijos teritorijoje rengimu. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo merginos suėmimas buvo pratęstas dviem mėnesiams. E.Kusaitė teismo posėdyje tvirtino atsisakanti savo minčių dėl teroro aktų rengimo. Anksčiau Generalinė prokuratūra pranešė apie ikiteisminio tyrimo baigtį. Pagal galutinę versiją ji įtariama sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais, t.y., organizuotos grupės, turėjusios tikslą įvykdyti teroristinį aktą, sukūrimu ir dalyvavimu jos veikloje, ir teroristinio akto parengimu. Už pirmąjį nusikaltimą jai gresia laisvės atėmimas iki 10 metų, o už antrąjį – nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Mergina buvo suimta Lietuvos oro uoste balandžio 18 d., kai bandė patekti į Rusiją. Iš pradžių Rusijos specialiosios tarnybos patikrino, ar E.Kusaitė nedalyvavo teroristiniuose aktuose Maskvos metro kovo 29 d., nes sulaikant ji turėjo Maskvos metropoliteno žemėlapį,  taip pat sprogstamų įrenginių panaudojimo schemas ir instrukcijas. Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2009 metų birželio iki spalio E. Kusaitė rengėsi teroristiniam aktui. Jos pasirengimą finansavo teroristinės islamistinės organizacijos, tačiau spalio 24 d. piktadarė buvo sulaikyta. Balandžio 12 d. Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė, kad E. Kusaitė nesusijusi su teroristiniais aktais Maskvos metro. Gegužės pradžioje žiniasklaidoje pasirodė versija, pagal kurią mergina turėjo susisprogdinti viename Rusijos kariniame objekte.

Ekonomikos vertinimai

JAV žurnalo „Newsweek“ sudarytame geriausių gyventi valstybių sąraše Lietuva, atsilikusi nuo Estijos ir Lenkijos, užima 34-ąją vietą. Naujausias reitingas sudarytas atsižvelgiant į ekonominius, politinius, sveikatos apsaugos ir gyvenimo kokybės kriterijus.  Lietuva reitinge atsidūrė tarp Latvijos ir Estijos, kurioms skirtos atitinkamai 36 ir 32 vietos.

Anot „Newsweek“, 99,6% lietuvių, praleidę vidutiniškai 15,9 metus besimokydami, yra raštingi. Pagal šį rodiklį švietimo kategorijoje Lietuvai skirta 28-oji vieta.Atsižvelgus į tai, kad vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra 63 metai, Lietuvai teko 61-oji šios kategorijos pozicija. Gyvenimo kokybės kategorijoje – atsižvelgus į pajamų nelygybę (35,8%), minimalų gyvenimo lygį (mažiau nei 2 doleriai per dieną), nedarbą (13,7%), aplinkos kokybę (74,3), savižudžių skaičių 100 tūkst. gyventojų (7,2) – Lietuvai skirta 39-oji vieta. Ekonomikos dinamikos kategorijoje Lietuvai skirta 41-oji, o politinės aplinkos, kur vertintas demokratijos lygis, politinis dalyvavimas ir politinis stabilumas – 26-oji vieta. Newsweek (2010-08-17).

"Dėl Švedijos SEB ir Swedbank bankų rezervuotos kreditų politikos Lietuvoje, išaugo erdvė plėstis vietiniams bankams",- rašo dienraštis Dagens Nyheter (2010-08-27). Šiaulių bankas minimas kaip pavyzdys. Vietiniai bankai geriau išmano šalies ryšius ir yra lankstesni kreditų atžvilgiu. Straipsnyje minima, kad Šiaulių banko stabilumą padėjo išlaikyti Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas EBRD - vienas iš pagrindinių banko savininkų. Taip pat stabilumą garantuoja gana didelis indėlių kiekis, kuris mažina priklausomybę nuo tarptautinio kapitalo finansavimo. 

Pernai Lietuvos ekonomikos apimtis sumažėjo 14,8 proc. Vyriausybė buvo priversta imtis griežtų taupymo priemonių - mažinti motinystės išmokas, įšaldyti valstybės tarnautojų atlyginimus, tačiau nesugebėjo sulaukti pritarimo dėl pensinio amžiaus didinimo. Tam nepritarė opozicija ir keli valdančiosios koalicijos nariai. Lietuvos vyriausybė tikisi, jog susitvarkyti su biudžeto deficitu padės dėl atsigaunančios ekonomikos augančios biudžeto įplaukos. Antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalies BVP augo 1,1 %, tačiau analitikai teigia, jog laukia ilgas ir lėtas atsigavimas. Reuters (2010-08-03).

Vokietijos Die Presse (2010-08-20) straipsnyje apie ekonominę situaciją Lietuvoje teigia, jog dėl atkalumo ir gerų idėjų ši šalis išeina iš krizinės situacijos. Lietuvai ir šiuo metu taikomas “Baltijos tigro” terminas. Taip pat teigiama, jog bankai investavo milijardus eurų, kad atsigautų ekonomika. Gyventojams atpigo paskolos.

Pažymima, jog tarptautinė finansų krizė sustabdė pinigų srautus. Tačiau, pasak R. Kuodžio, Lietuvai niekuomet negrėsė bankrotas.

Rusijos obzor.ru (2010-08-23) pateikė Lietuvos liaudies partijos pirmininkės Kazimiros Prunskienės pranešimą, skaitytą Kaliningrade ir Svetlogorske vykusiame ekonomikos forume. K. Prunskienė pabrėžė, jog „pasaulinė finansinė-ekonominė krizė apėmė visus žemynus. Krizės priežastis – kontrolės nebuvimas ir spekuliacijos pasaulinėje finansų-banko sistemoje. Krizės dydis yra ekonomikos globalizacijos pasekmė“. Tačiau, anot jos, krizės dydis ir jos socialinės pasekmės, įvairiose šalyse labai skiriasi. Pasaulinės finansų krizės pasekmės Lietuvoje, anot K. Prunskienės, pasireiškė šiek tiek vėliau, tik 2008 m. Buvo prognozuojama, jog krizė nepalies arba nepadarys didelių nuostolių Lietuvai. Tačiau jau 2009 m. BVP krito faktiškai 15 proc., o nedarbas 2010 m. pasiekė 18 proc. ribą, taip pat suaktyvėjo darbo jėgos emigracija.

K. Prunskienė sakė esanti įsitikinusi, kad žinant pamokas, kurias pasauliui davė pasaulinė krizė, reikia realiai ir pagrindžiamai kalbėti ne apie alternatyvios socialinės rinkos ekonomikos paieškas, o apie jos veiksmingą taikymą, stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp verslo sąlygų gerinimo, iš vienos pusės, ir valstybės bei verslo socialinės atsakomybės, iš kitos pusės.

Agentūra  AFP (2010-08-27) apžvelgė Lietuvos ekonomikos atsigavimo ženklus. Per antrąjį šių metų ketvirtį (palyginti su pirmuoju) konstatuotas 3,2% ekonomikos augimas. Netrukus po įstojimo į ES gretas Lietuva buvo praminta „ekonomikos tigre“. Spartų ekonomikos augimą tuo metu lėmė sparčiai auganti eksporto apimtis, paskolų srautai bei 300 000 lietuvių, dirbančių už šalies ribų pajamos, siunčiamos į Lietuvą. Deja, 2009 metai šalies ekonomikai buvo ypač nuostolingi. Lietuvos ekonomika traukėsi labiausiai iš visų ES šalių: net 14,8%. Lietuvos centro-dešiniųjų vyriausybė šiais metais numato 1,6% ekonomikos augimą. 2011 metais prognozuojamas 3-4% augimas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad ekonomikos krizė Baltijos valstybėse silpnėja, o regiono ekonomikos augimo perspektyva kyla. Dėl krizės praėjusiais metais Baltijos valstybės patyrė didžiausią tarp ES šalių ekonomikos nuosmukį. TVF pareigūnų nuomone, dabar kiekvienos iš valstybių plėtra priklausys nuo to, kaip jos sugebės stiprinti eksportą ir didinti konkurencingumą.  Reuters News (2010-08-26).

Emigracija

"Pokyčiai Lietuvoje jau pastebimi ir ekonomika pradeda atsigauti. Tačiau tai nėra krizės pabaiga, Lietuva susiduria su dviem rimtomis problemomis: augančiu nedarbu ir emigracija",- rašo Švedijos laikraštis Dagens Nyheter (2010-08-25).

Lietuva dažnai atsiduria kitų Baltijos šalių šešėlyje, nepaisant to, kad yra didesnė už jas. Švedijos bankai SEB ir Swedbank šalyje užima didžiausią bankų rinkos dalį, jų  nesėkmingai susiklostęs scenarijus Latvijoje atsikartojo ir Lietuvoje. Pagrindinis skirtumas, kad Lietuva neturi didesnio vietinio banko, kuris būtų bankrutavęs, kaip kad nutiko Latvijoje su Parex banku. Tačiau krizės padariniai panašūs, net jei Lietuva ir rodo greitesnį atsigavimą. Lietuva bandė kapstytis savo jėgomis ir neprašė pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos. Tačiau praktikoje Lietuva eina panašiu keliu, mažindama darbo užmokestį ir viešojo sektoriaus išlaidas. Trumpoje perspektyvoje, drastiškos krizės valdymo priemonės kartu su sprogusiu nekilnojamojo turto burbulu tik dar labiau pagilino krizę šalyje. Tačiau šalies eksportas atsigauna, o užsienio investicijos IT sektoriuje auga. BVP paskutinį ketvirtį išaugo, tačiau nedarbas siekia 18%.

Lietuvos Vyriausybė, kuri neturi tvirtos daugumos paramos parlamente, rudenį gali susidurti su sunkumais tvirtinant biudžetą. Tai gali sustiprinti tarptautinį nepasitikėjimą šalimi, todėl išaugtų skolinimosi kaštai ir atsirastų papildomas spaudimas dėl valiutos. Užsitęsusi krizė reikštų, kad planai įsivesti eurą 2014 metais vėl nusikeltų.

Tačiau Lietuva susiduria su kita problema, kuri potencialiai gali virsti rimta šalies problema. Vis daugiau jaunų žmonių negaunančių darbo arba nenorinčių dirbti už minimalų atlygį, renkasi emigraciją. Niekas tiksliai nežino emigracijos masto, tačiau manoma, kad tie, kurie emigruoja, vargu, ar sugrįš. Priežastys nėra tik ekonominės. Žmonės nebesitaiksto su korupcija ir politikų nekompetencija. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje baiminamasi naujos emigracijos bangos. Jos padariniai gal dar nėra apčiuopiami, tačiau ateityje tai gali tapti ekonominio vystymosi stabdžiu. 

Energetika

Dujotiekis

Lenkijos dujotiekius valdanti kompanija Gaz-System ir Lietuvos dujos pranešė analizuojančios galimybes nutiesti abi šalis jungsiantį dujotiekį. Šis projektas atitinka Europos Sąjungos strategiją steigti dujų jungtis tarp šalių, siekiant užtikrinti Baltijos valstybių energetinį saugumą, sakė Gaz-System SA generalinis direktorius Janas Cadamas. Pirmasis šio projekto etapas – duomenų apie dujų poreikį regione, tiekimo šaltinius, energetikos kainas rinkimas – turėtų būti baigtas pirmąjį 2011 metų ketvirtį, teigiama bendrame Gaz-System ir Lietuvos dujų išplatintame pareiškime. Jeigu pirmojo etapo rezultatai tenkins abi kompanijas, jos atliks projekto įgyvendinimo galimybių studiją. Dow Jones, REUTERS (2010-08-02); ITAR-TASS (2010-08-03).

Lietuva yra pasirengusi pastatyti dujotiekį „Amber“, kuris sujungtų Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos Sąjungos dujų transporto sistema, apeinant Rusiją. Rusijos dienraštis „Komersant“ rašo, jog įgyvendinus šį ambicingą projektą Lietuva galės gauti dujas iš statomo lenkų gamtinių dujų terminalo. Lietuvos ir Lenkijos dujų transporto operatorių „Gaz System“ ir „Lietuvos dujos“ vadovai pasirašė „Amber“ statybos memorandumą. Komersant (2010-08-03).

Atominė elektrinė

Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas interviu naujienų agentūrai Reuters (2010-08-10) teigė, kad šalis neatsisakė plano iki 2018-2020 metų pastatyti naują atominę jėgainę. Vyriausybė iki metų pabaigos išsirinks strateginį investuotoją. A. Sekmokas sakė, jog rugsėjį investuotojams bus pateiktas siūlymas teikti paraiškas dalyvauti projekte. Ministras pridūrė, kad 2011 metų pradžioje turėtų būti pasirašyta sutartis su atskiru strateginiu investuotoju ar konsorciumu dėl jėgainės statybos, kurios kaina sieks 3-5 mlrd. eurų. Vasario mėnesį Vyriausybė nutarė dėl projekto derėtis su penkiais neįvardijamais investuotojais, ketinant dviejų iš jų paprašyti vasarą pateikti paraiškas projektui įgyvendinti. A. Sekmokas tvirtino, kad nepaisant terminų atidėjimo, numatytas planas yra vykdomas. Ministras pareiškė neketinantis persvarstyti statybos baigimo datos, kuri, potencialių investuotojų ir technikos tiekėjų nuomone, yra gana ambicinga. Vyriausybė numato strateginiam investuotojui siūlyti daugiau nei 50 proc. akcijų. Projekto finansavimo detalės dar nėra visiškai aiškios. A. Sekmokas teigė, jog Lietuva gali gauti reikiamų lėšų pardavusi valstybinių energetikos įmonių akcijų.

Lietuva pagal susitarimą su ES 2009 metų pabaigoje uždarė savo vienintelę branduolinę elektrinę Ignalinoje, padidindama priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.

A.Sekmokas interviu taip pat sakė, kad Lietuva norėtų iki 2013 metų pastatyti 1 mlrd. kubinių metrų metinio galingumo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Ministras teigė, jog turint vieną tiekėją, yra gana aukštos kainos. Be to, nėra garantijos, kad žaliavos tiekimo nesutrikdys politinės kliūtys. Reuters (2010-08-10).

Kultūros ir turizmo naujienos. Tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas.

ubervu.com (2010-08-14) pranešė, jog Alina Orlova yra bene pirmoji iš Lietuvos populiariosios muzikos atlikėjų, kurios debiutinis albumas “Laukinis šuo Dingo” nuo š.m. rugpjūčio 9 d. buvo pradėtas platinti Jungtinės Karalystės rinkoje. Rugpjūčio 10 d. atlikėja dalyvavo radijo stoties Resonance 104.4 FM laidoje, o rugpjūčio 11 d. savo albumo pristatymą surengė garsiajame džiazo klube “Vortex” Londone, į kurį buvo parduoti visi bilietai. Leidybos kompanijos „Fargo“ įkūrėjas Michelis Pampelune'as Alinos Orlovos talentu susižavėjęs prieš dvejus metus po koncerto Londone, nuo šiol rūpinasi jos muzikos sklaida ir pardavimais visoje Europoje.

Albumą britų spaudoje recenzuojantys kritikai bando įvardyti Alinos muziką gausiai lygindami ją su žinomais vardais, tačiau pripažįsta, kad ši kūrėja yra gaivus ir viliojantis atradimas.

AFP (2010-08-21) pranešė, jog Lietuvos nardymo entuziastai atidarė pirmąją povandeninę nuotraukų parodą šalies istorijoje. Dvidešimt vietinių menininkų sukurtų didelio formato fotografijų savaitgalį buvo eksponuojamos Platelių ežere, vakarų Lietuvoje. „Menas po vandeniu sukuria visiškai kitokį įspūdį“,- AFP sakė Andrius Albrikas, vietinės nardymo mokyklos vadovas. „Žinoma, tai ne Raudonoji jūra, tačiau dabar bent nebegalime skųstis, kad mūsų ežeruose nėra nieko, ką būtų verta pamatyti“, -  šmaikštavo A. Albrikas.

The Independent (2010-08-15) informavo apie tarptautinį fotografijos konkursą, skirtą JTO Jaunimo dienai paminėti. Tarp septynių nugalėtojų yra ir devyniolikmetė lietuvė Marija Sajekaitė, nugalėjusi 17-25 metų amžiaus grupėje, kategorijoje „Ką tau reiškia „miestas“?“. Merginos fotografijos pavadinimas: „Miestas – tai paprasčiausiai nesibaigiantis lingavimas“.

Azerbaidžano AzerTAc (2010-08-16) pranešė, kad Azerbaidžano kultūros ministras Abulfas Garayev susitiko su Lietuvos kultūros ministru Arūnu Gelūnu. „Azerbaidžanas artimai bendradarbiauja su Lietuva, ypač ryškūs dvišaliai santykiai kultūros srityje. Azerbaidžanas ir Lietuva jau apie šešerius metus vykdo įdomius projektus, kurie prisideda prie tarpkultūrinio dialogo plėtros.“,- teigė A. Garayev. Susitikimo metu buvo apsvarstytos bendrų ateities projektų galimybės. AzerTAc taip pat paviešino ištraukas iš interviu su Azerbaidžane viešinčiu Tautos prisikėlimo partijos vadovu Arūnu Valinsku. „Santykiai tarp Azerbaidžano ir Lietuvos neturi apsiriboti vien tik diskusijomis, mes privalome siekti praktinių rezultatų“,- kalbėjo A. Valinskas. 

BBC (2010-08-12) Kuršių neriją pavadino viena gražiausių Europos lankytinų pakrančių poilsiaviečių. Pušimis kvepiantis 98 kilometrų smėlio kopų ir vandens ruožas, pasak BBC, atgaivins bet kurio ramybės ir harmonijos ištroškusio keliautojo sielą. Išskirtinio dėmesio verta ir didžioji, 52 m aukščio, kopa Nidoje.

The Independent (2010-08-15) pateikė apžvalginį straipsnį iš naujai sukurto internetinio gido bestofthebaltics.com, kuris padės keliaujantiems po tris Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją ir Estiją). „Pirmas dalykas, visuomet pribloškiantis mane, yra tai, kiek daug vietos ir erdvės Baltijos valstybėse turi kiekvienas. Pažvelkime į skaičius: Lietuvoje viename kvadratiniame kilometre gyvena 51 žmogus, Latvijoje – tik 35, o Estijoje vienas kvadratinis kilometras tenka vos 30 žmonių. Užtenka palyginti šiuos skaičius su Anglija, kur šis rodiklis siekia 383 žmones.“,- straipsnyje savo patirtimi bei įspūdžiais dalijasi Claire Gervat, naujosios internetinės svetainės autorė.

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje.

Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius

Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: [email protected]; isas@urm.lt