Naujienos

2010 m. kovas  Centrinis šių metų kovo įvykis, kuris neabejotinai susilaukė daugiausia pasaulinės žiniasklaidos dėmesio – tai Lietuvos dvidešimtųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių sukaktis. Pranešimuose pabrėžiama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo svarba. Įvertintas Lietuvos, Sovietų Sąjungos griuvimo iniciatorės, vaidmuo. Aptarta nelengva naujos, nepriklausomos valstybės kelio pradžia, įvertinti svarbiausi savarankiškos Lietuvos laimėjimai: narystė ES ir NATO. Dėmesio pakako ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių minėjimo iškilmėms. Svarstyta, ar jose dalyvaus Baltarusijos ir Rusijos Federacijos prezidentai. Kovo mėnesį tarptautinėje žiniasklaidoje buvo aptarti Lietuvai aktualūs saugumo politikos klausimai, apžvelgti teigiami Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių poslinkiai. Kaip ir metų pradžioje, žiniasklaidoje netilo spekuliacijos dėl galimų CŽV kalėjimų egzistavimo, atspindėtos Lietuvos pastangos siekti skaidraus šio klausimo sprendimo. Neliko nepaminėtas ir buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, kuris jau dirba specialiuoju ES pasiuntiniu Afganistane. Pasaulio žiniasklaida išryškino pirmuosius Lietuvos ekonomikos atsigavimo ženklus. Pastebėta, kad Lietuva, susiveržusi diržus sugebėjo sumažinti valstybės išlaidas ir siekdama tolesnės fiskalinės konsolidacijos sugebės dar ekonomiškiau naudoti biudžetą. Tai, pasak apžvalgininkų, leis Lietuvos ekonomikai nubrėžti naujas perspektyvas. Nemažai diskutuota Lietuvos energetikos klausimais. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos nuogąstavimus dėl Baltarusijos ketinimų statyti atominę elektrinę Vilniaus paribyje. Lietuva tikisi, kad pavyks pasiekti abipusį susitarimą su Baltarusija. Visuomenė sunerimusi dėl galimos taršos ir dėl nelaimių, kurių pasekmės Lietuvai būtų katastrofinės. Taip pat netilo svarstymai, kokios bus Lietuvos energetikos perspektyvos po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Lietuvos kultūros ir sporto barus apžvelgiančiuose pranešimuose labiausiai džiugino kino režisieriaus Šarūno Barto laimėjimai ir netikėta jaunųjų Lietuvos tenisininkų pergalė Didžiojoje Britanijoje. Plačiau apie svarbiausius Lietuvos atspindžius užsienio žiniasklaidos srautuose:

Lietuva sutiko Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį

Earthtimes.org (2010-03-09) straipsnyje „Lietuviai didžiuojasi atgautos nepriklausomybės dvidešimtmečiu“ pažymi, kad Lietuva buvo pirmoji, susigrąžinusi nepriklausomybę, kurios neturėjo visą pusamžį. Straipsnyje pačia iškiliausia Sąjūdžio figūra pavadintas V.Landsbergis vokiečių agentūrai DPA prisipažino, kad dar ir dabar prisimena intensyvų 16-17 valandų per parą darbą valstybės virsmo laikotarpiu. „Nebuvome pasyvūs stebėtojai. Daug dirbome, kad greičiau sulauktume pažangos“, - teigė V.Landsbergis, kuriam KGB savo būstinėje Vilniuje jau buvo rezervavusi specialią kamerą.

The Economist (2010-03-18) publikavo straipsnį „Lietuva. Atgal į žemėlapį. Kaip nematoma šalis sudrebino pasaulį“, kuriame apžvelgiami svarbiausi Lietuvos laimėjimai per pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius. Didelės apimties straipsnyje pasakojama apie pirmuosius nepriklausomos Lietuvos žingsnius, pučą Maskvoje, Sovietų sistemos subyrėjimą, cituojamas V.Landsbergis „jie (Sovietų valdžia) pasiūlė mums pakeisti kalėjimo režimą, o mes tiesiog norėjome ištrūkti iš kalėjimo“, paminėti svarbiausi Lietuvos laimėjimai: narystė NATO ir ES. Tas pats The Economist (2010-03-19) rašė, kad Lietuvos sprendimas ištrūkti iš Sovietų Sąjungos gąsdino aplinkines šalis, kurioms rūpėjo, kad pertvarkų iniciatorius M.Gorbačiovas išliktų sąjungos vadovu. Pasak dienraščio, praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės atgavimo, Lietuva naujai atranda pragmatiškumo vertę. Lietuvos užsienio politika ilgą laiką buvo ambicinga, tačiau ne itin išmintinga. Daug dėmesio anksčiau skyrusi Gruzijai, Lietuva ilgainiui suprato, kad geri santykiai su artimiausiomis kaimyninėmis šalimis yra ypač svarbu. Nepaisant istorinių sąsajų, Lietuvos vyriausybėms po nepriklausomybės atkūrimo nepavyko palaikyti idealių santykių su Lenkija. Pakanka lenkiškų pavardžių rašymo pavyzdžio. Naujoji Lietuvos Prezidentė puikiai suprantanti pragmatizmo svarbą suka šiltesnių santykių su Rusija ir Baltarusija link.

Die Presse (2010-03-09) Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą pavadino vienu svarbiausių dokumentų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Straipsnyje „Lietuva: imperijos pabaigos pradžia“ apžvelgiami svarbiausi Lietuvos istorijos faktai, pradedant Sąjūdžio veikla 1988 metais ir baigiant Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo faktu 1991-aisiais. Die Presse citavo A. Kubiliaus mintis apie nepriklausomybės atkūrimo svarbą: “...prieš dvidešimt metų žmonės sakė, kad geriau valgys bulvių lupenas, bet bus laisvi“. Prieš 20 metų ekonominė padėtis šalyje dėl ekonominės blokados buvo labai bloga, tačiau Lietuvos piliečiai atsilaikė. Vėliau Lietuvoje atėjo gerėjimo laikai – ekonomika nuolat augo, šalis tapo visateise Europos Sąjungos nare, tačiau, anot V.Kubiliaus, pastarojo meto ekonomikos nuosmukis kai kam atrodo dar didesnis negu tuomet.

Apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį ir apie Lenkijos Prezidento dalyvavimą minėjimo iškilmėse pranešė Lenkijos žiniasklaidos kanalai: wiadomosci.onet, tvn24.pl. (2010-03-10). Tie patys kanalai išplatintuose pranešimuose stebėjosi Lietuvos Prezidentės sprendimu į minėjimo iškilmes pakviesti Baltarusijos Prezidentą A.Lukašenką.

Lietuvos generalinė prokuratūra gavo Baltarusijos generalinės prokuratūros atsakymą su pridėtu Vladimiro Uschopčiko apklausos protokolu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kiek anksčiau buvo pareiškusi, kad svarstytų galimybę pakviesti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą, jei įvyktų „lūžis“ Sausio 13-osios byloje. „Baltarusių valdžia įžvalgiai žaidžia su Vakarų politikų nuotaikomis. Juk niekas nesiruošia išduoti Uschopčiko. Tačiau jau pati apklausa Vilniuje kelia susižavėjimą“, – teigė politologas Valerijus Karbalevičius Baltarusijos portale Naviny.by (2010-03-03).  

БелаПАН (2010-03-09) svarsto, kaip pasielgs A.Lukašenka, gavęs D.Grybauskaitės kvietimą į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio minėjimą. Baltarusijai, pasak БелаПАН, skirtingai nei Rusijai, reikia ypatingo lankstumo santykiuose su Rytais ir Vakarais. Kvietimas Minskui buvo išsiųstas po to, kai Maskva Lietuvai pasakė „ačiū, - ne“. Dalyvaudamas iškilmėse A.Lukašenka turi progą užimti gerą poziciją ES šalių atstovų apsuptyje ir kartu nesupykdyti Rusijos. Tai, kad Lietuva laukia Minsko atsakymo į kvietimą, pranešė ir РИА Новости (2010.03.10). Baltarusijos Prezidento dalyvavimą iškilmėse komplikuoja generolo V.Uschopčiko byla. Lietuvos generalinė prokuratūra nuolatos kreipiasi į Baltarusiją dėl generolo, kuris per lemtinguosius Sausio 13-osios įvykius vadovavo Vilniaus kariniam garnizonui.   

Saugumo klausimai

AP, REUTERS (2010-03-02) pranešė apie NATO karinių oro pajėgų pratybas virš Baltijos šalių. Pratybos sumanytos kaip saugumo garantas, demonstruojantis solidarumą su Baltijos šalimis, nerimaujančiomis dėl Rusijos. Pratybose dalyvaus Prancūzijos, Lenkijos ir Lietuvos oro pajėgos. Lietuva ir kitos Baltijos šalys neturi oro erdvei patruliuoti tinkamų orlaivių, todėl nuo 2004 m. Lietuvoje dislokuojami NATO šalių lėktuvai ir kontingentas, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę. Apie įvyksiančias naikintuvų pratybas Baltijos šalyse pranešė ir Montreal Gazette (2010-03-03). Pažymima, kad šis Aljanso pranešimas sutapo su Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitu Prancūzijoje, kurio metu buvo aptartas glaudesnis Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimas, taip pat Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pasmerkimo sulaukęs karinio laivo pardavimo Rusijai sandoris.   

Lietuva paminėjusi nepriklausomybės 20-metį, nuogąstauja dėl kaimyninės Rusijos ir tikisi, kad naujasis NATO Baltijos gynybos planas suteiks „draudimą“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu naujienų agentūrai Reuters (2010-03-11) sakė, kad Baltijos šalys neprašo nieko ypatingo. Visoms Aljanso valstybėms narėms yra sudaryti planai nenumatytiems atvejams ir Baltijos šalys norėtų to paties. „Tai kaip sveikatos draudimas: jis nereiškia, kad susirgsit, tačiau yra geriau jį turėti“, – sakė D. Grybauskaitė. Atsakydama į klausimą, ar Lietuva jaučia tiesioginę grėsmę iš Rusijos pusės, Lietuvos Prezidentė atsakė, jog yra ne tokia grėsmė, o žinojimas, kad Rusijos karinėje doktrinoje NATO įvardyta kaip priešas Nr.1. Šaltasis karas baigėsi ir tiek ES, tiek Rusijai yra geriau palaikyti artimesnius ir konstruktyvesnius ryšius.

 

CŽV kalėjimų aktualijos

 

Tarptautinės institucijos jau prieš dvejus metus reikalavo, kad Lenkija ir Rumunija paaiškintų dėl tenykščių JAV kalėjimų įtariamiesiems teroristams laikyti. Rumunija atsakė tiesiai šviesiai, kad niekada į jų žemę neįžengė nei vienas nepatikrintas lėktuvo keleivis iš užsienio. Lenkija iki šiol prisidengusi tyrimais, kurie smarkiai slaptinti vyksta jau 19 mėnesių, na, o praėjusių metų rugpjūtį, JAV žiniasklaidai Lietuvą pradėjus kalti prie gėdos stulpo, Lietuva lapkritį pavedė atlikti tyrimą komitetui, kuris jau gruodį pateikė ataskaitą. Savo postus prarado saugumo tarnybos vadovas ir jo pirmtakas, kuris buvo tapęs ambasadoriumi Gruzijoje. Dėl šalies Prezidentės, buvusios ES biudžeto komisarės D.Grybauskaitės, darbo neteko ir užsienio reikalų ministras, bandęs užtušuoti skandalą, - teigė Die Zeit (2010-02-18)

Die Welt (2010-03-02) teigimu, Rusija nori JTO Žmogaus teisių taryboje blokuoti aktualų pranešimą apie slaptuosius kalėjimus. Tačiau šis pranešimas, kelių JTO specialiųjų pranešėjų bendra studija, jau paskelbtas JTO tinklapyje. Maskva pareikalavo, kad jis būtų išimtas. „Tokia klasikinė cenzūra būtų Žmogaus teisių tarybos pabaigos pradžia“, – pažymėjo vienas iš pranešimo bendraautorių austrų teisininkas Manfredas Nowakas. [...] Slapti kalėjimai, kurie be Rusijos buvo ir yra daugelyje Europos, Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų vietų, taip pat ir JAV, yra kovos prieš terorizmą metodas, – teigia M. Nowakas. [...] JAV CŽV slapti kalėjimai galimiems įtariamiems teroristams esą galėję būti Lietuvoje, taip pat Rumunijoje ir Lenkijoje. [...]“  

„JTO Žmogaus teisių taryba parengė pranešimą apie slaptą įkalinimą. Tačiau kai kurios šalys priešinasi dokumento paviešinimui“, teigia Der Tagesspiel (2010-03-03). JAV bazė Guantaname, Kuboje, lietuviška jojimo mokykla ir kalėjimas Afganistane: šios vietos tapo sistemos, kurioje JAV slaptoji tarnyba CŽV nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. be teisinio pagrindo įkalino, kvotė ir kankino įtariamuosius teroristus, sinonimu. Tačiau ne tik JAV, bet ir keliolikoje kitų šalių visame pasaulyje, kovojant prieš terorizmą, įtariamieji buvo laikomi slaptuosiuose kalėjimuose, ir taip buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Tokią išvadą padarė JTO Žmogaus teisių tarybos ekspertai. Naujajame pranešime dokumentuojami atvejai Kinijoje, Rusijoje, Sirijoje, Pakistane, Saudo Arabijoje, Indijoje ir Uzbekistane. Tai pirmasis pranešimas, kuriame pasauliniu mastu tiriama slaptojo įkalinimo praktika. Pranešimas turėtų būti oficialiai pristatytas JTO Žmogaus teisių tarybos posėdyje kovo mėnesį. Tačiau Taryboje, kurioje yra 47 šalys, egzistuoja stiprus pasipriešinimas šiam dokumentui. Rusija, Islamo šalių organizacija, atstovaujama Pakistano, ir Nigerija reikalauja, kad pranešimas būtų išimtas iš Žmogaus teisių tarybos tinklalapio.

V.Ušackas perima naują postą

„Kad susirasiąs naują darbą, Vygaudas Ušackas nuramino visus susirūpinusius jo ateitimi, kai sausį jis turėjo atsistatydinti iš Lietuvos užsienio reikalų ministro posto. Dabar jis užima svarbiausią tarptautinį postą, kokį tik kada nors yra užėmęs lietuvis. 45-metis perkelia savo darbo vietą iš Vilniaus į Kabulą. ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton iškėlė V. Ušacko kandidatūrą į Europos Sąjungos atstovo Afganistane postą, kur jis turės vadovauti ES misijai ir koordinuoti veiklą su JTO ir NATO. „Esu šimtu procentų įsitikinusi“ dėl V. Ušacko kandidatūros, sakė C. Ashton. Šiam pasirinkimui buvo plojama bent jau Rytų Europoje, kur jau seniai yra nepatenkintų, kad Rytų europiečiai užima mažai aukštų ES postų. Lietuviai didžiuojasi, nepaisydami to, kad V. Ušackas Vyriausybę turėjo palikti ne taikiu būdu. Valstybės Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai jam pareiškė nepasitikėjimą. Daugelis tai sieja su asmeniniu priešiškumu dar iš dešimtojo dešimtmečio, kai jie abu dirbo URM. Būta ir politinių nuomonių skirtumų dėl santykių su Baltarusija ir dėl slaptų CŽV kalėjimų egzistavimo Lietuvoje, teigia Frankfurter Rundschau (2010-03-01).

Der Standard (2010-03-03) kritikuoja ES užsienio politikos vadovę C. Ashton dėl dviejų jos pasiūlytų kandidatūrų. Pirmoji kandidatūra į ES ambasadoriaus Vašingtone postą susilaukė kritikos dėl to, kad skyrimo procesas buvo vykdomas labai sparčiai ir nebuvo tinkamai derinta su ES šalimis. Antroji kandidatūra – pasiūlymas skirti buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką ES atstovu Afganistane. Tai įvertinta kaip keliaklupsčiavimas prieš JAV ir Didžiąją Britaniją.

Santykiai su Rusija

Parlamentskaja gazeta (2010-03-02) straipsnyje „Baltijos valstybių prezidentai keičia poziciją“ mini per paskutinius mėnesius vis labiau jaučiamas Baltijos šalių pastangas sutvarkyti santykius su Rusija. „Be mūsų šalies pagalbos krizės metu jiems sunku suvaldyti ekonominę situaciją. O čia dar pasitaikė palanki proga – artėja 65-osios pergalės prieš nacių Vokietiją metinės“, – rašoma straipsnio pradžioje. Prieš penkerius metus, švenčiant 60-ąsias pergalės prieš nacių Vokietiją metines, iš Baltijos valstybių lyderių į Maskvą nuvyko tik Latvijos prezidentė Vaira Vykė Fraiberga. O dabar norą dalyvauti šventėje išreiškė Latvijos ir Estijos prezidentai Valdis Zatleras ir Toomasas Hendrikas Ilvesas. Straipsnyje pabrėžiama, kad „šiame fone išsiskiria Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Ji pareiškė nevyksianti į Maskvą gegužės 9 d., nors, atrodė, kad būtent ji turi geriausiai apgalvotą poziciją santykiuose su Rusija. Tapusi prezidente praeitų metų vasarą, ji pareiškė, kad būtina sureguliuoti santykius su Rusija. Ji reikalavo susilaikyti nuo griežtos retorikos. Paskambino Dmitrijui Medvedevui, kai kilo ekonominio bendradarbiavimo problemų, už ką ją stipriai barė vietiniai „patriotai“. Helsinkyje neseniai susitiko su Vladimiru Putinu, kur buvo kalbėta apie ekonomines problemas, vengiant aštrių politinių temų. Straipsnyje teigiama, kad Grybauskaitė, ne taip kaip V. Adamkus, bando rasti bendrą kalbą su Rusija ir, kad ji priėmė D. Medvedevo kvietimą apsilankyti Maskvoje jai patogiu metu.

„Lietuva ir Rusija atvers švarų puslapį?“, apie po itin ilgos pertraukos įvykusį Lietuvos ir Rusijos premjerų susitikimą praneša RFE/RL. (2010-03-05) Susitikimo metu paliesti vežėjų, prekybos ir muitinių veiklos klausimai. Aptarti energetikos klausimai ir dujų tiekimo į Lietuvą mažesnėmis kainomis galimybės. Straipsnyje susitikimas vertinamas kaip abiejų pusių žvalgyba. Priminta tai, kad A.Kubilius prieš keletą metų Briuseliui siūlė „Rusijos tramdymo programą“ ir už tai vėliau buvo „nubaustas“ atsisakymu jam išduoti RF vizą. Tačiau laikas eina ir „mažojo šaltojo karo“ laikai pasimiršta. Dabar Lietuva su Rusija turi galimybę atversti švarų dvišalių santykių puslapį. Dar vizito į Maskvą išvakarėse A.Kubilius pasakė: „... tikiuosi, kad abi šalys ieškos atsakymų į šiandienos klausimus, kurie, mano galva, būtų: konkurentabilios rinkos ekonomika ir demokratija“.  

 

Ekonomikos atsigavimo ženklai

Vokietijos Die Zeit (2010-03-18) straipsnyje „Lietuva tvarkosi“ siūlė trumpam pamiršti sukčius ir švaistūnus Europos paribiuose, uždaryti blogų naujienų biržą ir surengti nedidelę šventę. Pasveikinkime Lietuvą, kuri šiek tiek ilgiau negu kitos šalys bando būti sąžininga. Dar visai neseniai Europos Komisija baiminosi, kad ten valstybės deficitas trigubai viršys Mastrichto 3% ribą. Taip buvo praėjusį rudenį. Iš karto po to lietuviai tyliai susiveržė diržus. Taip stipriai, kad Premjeras Andrius Kubilius šiomis dienomis, kalbėdamas su žurnalistais, džiūgavo: „ES šiaurėje ir pietuose, matyt, labai skirtingai suvokiama, ko galima reikalauti iš gyventojų... Ir kai Latvijai reikėjo Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, mums tai buvo tikras stimulas padaryti tai be pagalbos“.

Pasak Bloomberg Business Week (2010-03-08) A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, sumažinusi valstybės biudžeto išlaidas ir padidinusi mokesčius, sugebėjo per praėjusius metus sutaupyti 9% BVP. Šiais metais Vyriausybė sieks tolesnės fiskalinės konsolidacijos ir yra užsibrėžusi biudžeto išlaidas sumažinti 5 % BVP. Britų ekonomikos ekspertas Douglas Renwick įvardija šiuos rezultatus „financine ir ekonomine stabilizacija“ bei „įspūdingais pokyčiais, kurie nubrėš naujas perspektyvas“. Fiskalinis deficitas išlieka didelis, tačiau Vyriausybės pastangos leidžia tikėtis, kad 2009 m. buvusį BVP deficitą (9,1%) 2012 m. pavyks sumažinti iki 3%. Agentūros AFP (2010.03.08) teigimu, Lietuvos finansų ministerija šiais metais prognozuoja 1,6% BVP augimą. Vertinimų agentūra Standard and Poor's vasario mėnesį buvusį „neigiamą“ vertinimą pakeitė į „stabilų“.

Švedijos dienraščiai Dagens nyheter ir Svenska dagbladet publikavo straipsnius „Gerėjanti padėtis Baltijos šalyse“ ir „Net ir Rytuose švinta“, kuriuose trumpai komentuoja SEB banko prognozes „Eastern Economic Outlook“. SEB ekonomistas Mikael Johansson teigia, kad Estijoje euras greičiausiai bus įvestas jau 2011 m. sausį, tuo tarpu Latvijai ir Lietuvai reikės palaukti iki 2014 m. Straipsniuose pastebima visoms Baltijos šalims būdinga atsigavimo tendencija. Nuolatos didėja eksportas, nors vidaus rinka dar vis yra silpna. Šalyse sumažėję atlyginimai, matyti nedarbo lygio didėjimas. Pastangos mažinti vidaus kainas ir tokiu būdu skatinti konkurencingumą, rodos, atnešė rezultatų. „Svarbi yra politinė nuostata, kuri viską ir nulemia“, - pabrėžia Mikael Johansson.

Energetika

Baltarusijos dienraštis Noviny (2010-03-03) informavo, kad baltarusiams nepavyko įtikinti lietuvių planuojamos statyti atominės jėgainės saugumu. Vilniaus universitete vykusiuose viešuose klausymuose dėl būsimos jėgainės saugumo, projektu nepatenkinta buvo Lietuvos pusė, nepagailėjusi projektui aštrios kritikos. Projekto ataskaitoje neminimi faktai, kad galimos elektrinės avarijos atveju būtų sunaikinta Lietuvos sostinė, užteršta 80% šalies teritorijos. Visuomenės atstovai turėtų pareikšti savo poziciją dėl atominės elektrinės statybos Aplinkos ministerijai iki mėnesio pabaigos. Koks bebūtų šio pareiškimo tekstas, - Lietuva, pasak Noviny, neturi teisės vetuoti elektrinės statybos. 

Baltarusijos BelaPAN (2010-03-09) citavo Lietuvos ambasadorių E. Bagdoną, pažymėjusį, kad Lietuva tikisi su Baltarusija pasiekti abipusį supratimą svarstant klausimą dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje. „Tai jūsų teisė – statyti elektrinę. Bet mes turime teisę užduoti klausimus“, – sakė jis. Ambasadorius taip pat klausė, ar nebus regione per daug trijų atominių elektrinių, nes be Baltarusijos tokias elektrines planuoja statyti Lietuva ir Rusija (Kaliningrado srityje).

„Vasarą žinosime, kas laimės tarptautinį konkursą ir statys naująją atominę elektrinę“, savo susitikime su V.Putinu RF Vyriausybės rezidencijoje pareiškė V.Kubilius. Ria Novosti (2010-03-26).

Gazprom reikalauja iš Lietuvos 135 mln. JAV dolerių, kuriuos, pasak The Moscow Times (2010-03-09), kompanija prarado dėl Lietuvos Vyriausybės nustatytų tarifų už šildymą. Vyriausybė atsisako mokėti kompensaciją teigdama, kad Gazprom kompensacijos reikalavimas atsirado kaip Kauno termofikacinės elektrinės ir Kauno savivaldybės konflikto išdava. Gazprom yra vienintelė dujų tiekėja į Lietuvą.  

Apie Lietuvoje renkamus parašus po internete išplatinta peticija prieš Baltarusijos ketinimus statyti atominę elektrinę visai netoli Vilniaus, pranešė Baltarusijos Telegraf.by (2010-03-17). Peticijoje teigiama, kad elektrinė gali turėti įtakos hidrologiniam Neries ir Vilijos režimui, radioaktyvios dalelės galės patekti į Lietuvos teritoriją ir per vandenį, ir per orą. Peticijoje teigiama, kad reaktorius, kuris bus montuojamas naujojoje elektrinėje, yra eksperimentinis.  Nėra jokių jo saugumo įrodymų.  

Regnum (2010-03-05) publikuotame interviu su Baltarusijos ekonomikos ekspertu Sergejumi Šiptenko pažymima, kad klausimas dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje jau išspręstas. Baltarusijos valdžia ne tik paskelbė apie būsimas statybas, bet ir pasirašė visus reikalingus dokumentus, taip pat ir su Rusija, jau suplanuotos biudžeto išlaidos. Pasak yuzle.com (2010-03-07), Vilnius yra įsitikinęs, kad įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje, būtų užteršta 85% Lietuvos teritorijos. Viešieji klausymai dėl Astravo atominės elektrinės projekto baigėsi skandalu. Dalyviai pažymėjo, kad renginys buvo surengtas tik dėl varnelės. Oficialios delegacijos iš Minsko pranešimas apie atominės elektrinės poveikį buvo kritikuojamas dėl daugelio neatitikimų ir prieštaravimų tekste.

Rusijos Vzgliad (2010-03-05) straipsnyje „Gazprom Lietuvoje ieško pajamų“ teigia, kad Lietuva nesilaiko Kauno termofikacijos elektrinės privatizavimo sutarties, todėl Gazprom iš Lietuvos Vyriausybės reikalauja 191 mln. JAV dolerių. Lietuva savo ruožtu pakvietė „Gazprom“ nesismulkinti ir „suprasti padėtį“, nes kompanijos pajamos daugiau nei du kartus viršija Lietuvos BVP. Ekspertas Dmitrijus Abzalovas prognozuoja, jog sprendimas bus priimtas ne anksčiau kaip 2010 m. viduryje ir tai bus susiję su perkamų dujų kainos mažinimu. „Lietuvos dujos“ kovo 1 d. paprašė „Gazprom“ tiekti dalį dujų mažesne kaina.

„Uždariusi atominę elektrinę Lietuva gavo elektros šoką“ – apie Ignalinos AE uždarymo pasekmes rašo rt.com. (2010-03-07). Elektrinės uždarymas, pasak šaltinio, paralyžiavo vietinių elektros vartotojų biudžetus, nes stipriai pašoko sąskaitos už energiją. Elektra pabrango penktadaliu, karštas vanduo du kartus, o šildymas net penkis kartus. Globalios krizės akivaizdoje daugelis lietuvių mano, kad Ignalinos AE uždarymas buvo per didelė kaina už narystę ES. Visaginiečiai, kurių dižioji dauguma dirbo elektrinėje, protestavo prieš jos uždarymą. Kol kas jie tebedirba elektrinėje, atlieka demontavimo darbus. Jiems perspektyva atsiras tik tuo atveju, jei bus nuspręsta statyti naują elektrinę. 

Lietuva suinteresuota naftos tiekimo naftotiekiu Družba atnaujinimu. RIA Novosti (2010-03-09) cituoja Lietuvos ambasadorių Baltarusijoje: „...tuo atveju, jei naftos perdirbimo įmonė Mažeikių nafta atitektų Rusijos investuotojams, atnaujintas naftotiekis Družba, kuris nefunkciuonuoja nuo 2006 m., suteiktų galimybę pačiu patogiausiu būdu transportuoti naftos žaliavą į Lietuvą.

 „Lietuva tikisi, kad pavyks pasiekti Baltarusijos supratimo svarstant naujos atominės elektrinės netoli Lietuvos sienos statybų klausimą“ – Baltarusijos agentūra БЕЛТА (2010-03-09) cituoja Lietuvos ambasadorių E.Bagdoną: „... jūsų teisė statyti elektrinę, tačiau mes turime teisę užduoti su jos statyba susijusius klausimus“, - teigė ambasadorius. Jis pavadino nesėkmingais Lietuvos visuomenės klausymus dėl naujos elektrinės statybos. „Lietuva tikisi, kad pavyks rasti abiem šalims tinkamų susitarimų su Baltarusija dėl naujosios elektrinės statybos“, - pareiškė ambasadorius.  

 

 

Tautinės mažumos

Lietuvos lenkai skundžiasi vis blogėjančia padėtimi jų atžvilgiu nuo to laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Lenkijos portalas the mews.pl (2010-03-09) teigia, kad Vilniaus valdžia riboja lenkų teises puoselėti savo tradicijas ir siekti išsilavinimo savo kalba. Lenkų organizacijos ir mokyklos buvo paplitusios po Lietuvą tuoj po nepriklausomybės atgavimo, tačiau šiandien Lietuvos lenkai jaučia netenkantys turėtų privilegijų, ką jau kalbėti apie gatvių pavadinimų bei pavardžių rašybos apribojimus. Nepaisant to, 2007 m. Europos Tarybos parengtoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje tautinės mažumos yra sėkmingai integruotos į Lietuvos visuomenę.  

Išeiviai

Norvegijos dienraštis Aftenposten (2010-03-12) pateikė naujausią statistiką apie Norvegijoje gyvenančius užsieniečius. Nurodoma, kad per 2009 metus labiausiai išaugo Lenkijos, Švedijos ir Lietuvos piliečių, gyvenančių Norvegijoje, skaičius. Pagal imigrantų skaičiaus augimą šioje šalyje lietuviai užima trečią vietą.

Kultūra

 

Interviu su režisieriumi Šarūnu Bartu spausdino dienraštis Večerniaja Moskva (2010-03-26). Straipsnyje „Rusiją pažįstu geriau nei dauguma maskviečių“ Š.Bartas pavadintas geriausiu Lietuvos kino režisieriumi, tačiau gerai žinomu tik siauruose tarptautiniuose kino sluoksniuose. Pristatytas paskutinis jo filmas „Eurazijos aborigenas“, kurio veiksmas vyksta Europoje, Azijoje ir tarpinėje Rusijoje.

„Lietuvos rašytojai svečiuojasi pas peterburgiečius“, - apie Antano Jonyno, Vlado Braziūno, Vito Dekšnio ir Mariaus Buroko viešnagę Sankt Peterburge ir susitikimus su Sankt Peterburgo rašytojais informuoja krupaspb.ru (2010-03-26). Rašytojai dalyvavo diskusijoje „Rusija ir Lietuva: literatūrinės mokyklos – nuo klasikos iki šiuolaikinės literatūros“. Šiuolaikinės literatūros ir knygų centre rašytojai pristatė savo kūrybą, su kolegomis dalijosi vertimų iš lietuvių kalbos į rusų ir iš rusų kalbos į lietuvių problemomis. 

 

Lietuvą ir Baltarusiją sieja bendros istorijos amžiai. Dar ir dabar abiejų nepriklausomų valstybių teritorijose yra daug vietų, kurios vienodai brangios ir lietuviams, ir baltarusiams, teigia Interfax.by (2010-03-22). Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje E.Bagdonas rekomenduoja lietuviams pakeliauti mini maršrutu, aplankyti žymesnes LDK vietas nuo Lydos iki Minsko. Siūlomas ir kelionės po Lietuvą maršrutas baltarusiams. Čia, pasak ambasadoriaus, vos ne kiekviename mieste galima aptikti Baltarusijos istorijos pėdsakų.

 

Tenisas

The Guardian (2010-03-09) komentuodamas triuškinančią britų tenisininkų kapituliaciją prieš Lietuvos „paauglius“ svarsto, kaip lietuvaičiai sugebėjo pasiekti tokio profesionalumo, gaudami tokią menką paramą savo veiklai. Britų teniso asociacijai per metus atseikėjama 30 mln. ₤, o visas Lietuvos tenisininkų biudžetas siekia vos 90.000 ₤ (ketvirtis to, kas buvo paskirta Nacionaliniame teniso centre esančio restorano rekonstrukcijai). The Times (2010-03-08) aprašydamas aštuoniolikmečio tenisininko Lauryno Grigelio pergalę prieš britą Dan Evans klausia, ko trūksta jauniesiems britų tenisisninkams ir kokie yra lietuvaičių pranašumai. Tai, be abejonės: talentas, entuziazmas, pergalės troškimas ir dvasios pakilimas.   

 

 

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje. Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: vaidas.radavicius@urm.lt; isas@urm.lt