Naujienos

  Gegužės pradžioje Rusijos žiniasklaida aštriai reagavo į Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl pasienio karininko A. Barausko nužudymo ir Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką pradžios 70-ųjų metinių“. Komentarų netrūko ir Lietuvos reikalaujamų kompensacijų atžvilgiu. Reaguota buvo į Lietuvos policijos vadovybės pareiškimą likus vos kelioms dienoms iki Pergalės 65-ųjų metinių paminėjimo, jog įstatymo draudžiančio viešai naudoti sovietinę ar nacistinę simboliką pažeidėjai bus baudžiami. Neliko nepastebėtas ir Klaipėdos teismo sprendimas nutraukti bylą keturiems vaikinams, į Vasario 16-osios eitynes atsinešusiems plakatus, vaizduojančius svastikas, kurias, pasak Rusijos žiniasklaidos šaltinių, teismas, remdamasis Kernavės archeologinių kasinėjimų radiniais, pripažinęs „Lietuvos istorijos paveldu“.

 

 

Saugumo politikos srityje pasaulio žiniasklaida pateikė pranešimų apie krašto apsaugos ministrės vizitą į JAV ir susitikimą su gynybos sekretoriumi, kuris parėmė pasiūlymą suteikti Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo misijai nuolatinį statusą. Nemažai dėmesio buvo skirta Kamerūne užpulto laivo, plaukusio su Lietuvos vėliava ir Lietuvos piliečio pagrobimui.

Gegužės mėnesį Lietuva pasaulio žiniasklaidos dėmesio epicentru tapo tada, kai teismo sprendimu buvo uždraustos seksualinių mažumų eitynės, kurios Vilniuje turėjo įvykti pirmą kartą. Ypač neigiamai šį sprendimą vertino Vakarų Europos šalys. „Baltic Pride“ Lietuvai, kuri vienareikšmiškai buvo įvardinta kaip pati homofobiškiausia iš visų ES šalių, tapo tikru demokratijos išbandymu. Vėliau, kai eitynės vis dėl to įvyko žiniasklaidoje pasirodė ir pozityvesnių pranešimų, skelbiančių apie tai, kad nors konfliktų ir neišvengta, tačiau demokratija galiausiai pasiekė pergalę.

Pranešimuose apie ekonominę situaciją Lietuvoje vyravo gana prieštaringos nuomonės. Vienuose buvo skelbiama, kad ekonomikos tigre buvusi Lietuva šiuo metu išgyvena recesiją, kuri pranoksta net praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio JAV „didžiąją depresiją“, akcentuojama auganti bedarbystė, kituose, – pažymimi pozityvūs ekonomikos stabilizacijos ženklai ir netgi augimo prognozės.

Ekonominio Lietuvos bendradarbiavimo su užsienio šalimis srityje pažymėtini žiniasklaidos pranešimai nušvietę Lietuvos siekius aktyvinti prekybą su Rusija, Ukraina, Azerbaidžanu. Atspindėtas ministro A.Ažubalio susitikimas su Europos Komisijos Prekybos sektoriaus atstovu, jo dalyvavimas Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų neformaliame susitikime Sopote, bei susitikimas su Azerbaidžano mokesčių ministru.

Energetikos srityje paminėtos žiniasklaidos dėmesio sulaukusios lietuviškos aktualijos: būtinybė diversifikuoti energijos tiekimą, atsinaujinančių energijos šaltinių eksploatacija bei Lietuvos nuogąstavimai dėl Baltarusijos ketinimų statyti atominę elektrinę netoli sienos su Lietuva.  

Plačiau apie svarbiausius Lietuvos atspindžius užsienio žiniasklaidoje:

2010 m. gegužė

Rusija

„Lietuva peržengė visas ribas“ taip km.ru (2010.05.02) komentavo Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl pasienio karininko A. Barausko nužudymo ir Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvos Respubliką pradžios 70-ųjų metinių“. Pasak km.ru, jei anksčiau Lietuva norėjo iš Rusijos greitai ir daug (apie 25 mlrd. eurų), tai dabar reikalauja kompensacijos už „okupacijos periodą“ atskiromis dalimis. Seimo nariai priėmė rezoliuciją, pagal kurią Rusija turi sumokėti (morališkai ir finansiškai) už prieš 70 metų nužudytą pasienietį Aleksandrą Barauską. Teigiama, jog Lietuvos Seimo nariams nevisai „šviesu“ šioje tamsioje istorijoje, todėl jie rekomendavo savo vyriausybei kreiptis į „Rusijos Gynybos ministeriją ir prokuratūrą, kad nusikaltimas pagal galimybes būtų ištirtas skaidriai, o nustatyti kaltininkai nubausti“. Tai yra į klausimus kas ir kaip nužudė – tikslaus, dokumentais patvirtinto atsakymo iki šiol nėra. Vis dėlto reikalavimai Rusijai suformuluoti – „Aleksandro Barausko artimiesiems pareikšti užuojautą ir išmokėti kompensaciją“. Norėtųsi patikslinimo: ar pirmiausia sumokėti, o vėliau ištirti? Ar pakanka tik sumokėti? – klausė km.ru.

V. Olžyčius straipsnyje „Lietuvos tautos priešai“ rašo: „atrodo, kokius priešus gali turėti šalis, esanti Europos Sąjungos ir NATO nare, prisijungusi prie Šengeno sutarties“. Anot autoriaus, rodos, galima būtų pagaliau atsipalaiduoti ir užsiimti savo tautos gerove, bet lietuviai iki šiol vis dar mano turintys daug priešų, su kuriais yra pasiruošę kovoti. Lietuviams iki šiol vis dar nesibaigė Antrasis pasaulinis karas, gegužės 9-osios eitynės taip pat lietuviams kėlė didelę grėsmę. Pagrindiniai lietuvių tautos priešai yra „komunizmas“ ir „komunistai“, rusofilai (lietuviai turi slėpti savo šiltus jausmus rusams ir Rusijai), seksualinės mažumos, rusai (nors Lietuvoje rusų gyvena mažiau nei 5 proc., tačiau šalyje nuolat vyksta nematoma kova su vietiniais rusais), lenkai (jie nori išlikti lenkais ir išsaugoti savo pavardžių rašybą), žydai (žydų Lietuvoje beveik neliko, bet jie iki šiol laikomi lietuvių priešais, todėl, jog reikalauja sugrąžinti jiems priklausantį turtą), Briuselis, Europos Sąjunga (euroskeptikai tvirtina, kad su Briuseliu, kuris nori sunaikinti Lietuvą, reikia kariauti), JAV (aptikus CŽV kalėjimus, šalyje prasidėjo antiamerikietiška kampanija, nors daugiausiai tik žiniasklaidoje), imigrantai (tarp lietuvių išplitusi ksenofobija), emigrantai (Lietuvoje pasilikę lietuviai nekenčia išvykusių į užsienio valstybes užsidirbti), pedofilai, atominės elektrinės, teroristai. Anot autoriaus, diagnozė labai paprasta – Lietuva iki šiol sėdi apkasuose, o praeities traumos žudo tautą. Regnum (2010-05-18).

Likus vos kelioms dienoms iki pergalės 65-ųjų metinių paminėjimo Lietuvos policijos vadovybė pareiškė, jog įstatymo, draudžiančio viešai naudoti sovietų ar nacistinę simboliką, pažeidėjai bus baudžiami. Šis pareiškimas paskelbtas prieš Vilniuje gegužės 9 d. numatomas surengti eitynes ir renginius Antakalnio kapinėse. km.ru (2010.05.04)

„Rusija nepatenkinta Lietuvos provokacija“ – taip Voice of Russia (2010-05-06) komentavo Lietuvos draudimą uždrausti sovietinės simbolikos naudojimą per Pergalės dienos minėjimą. „Atihitlerinės koalicijos veteranai visame pasaulyje pagerbdami savo ginklo brolių atminimą visada naudojo sovietinę simboliką. Vilnius neidentifikuoja savęs su Europos Sąjungos šalimis, kurios į Pergalės dienos minėjimą raudonojoje aikštėje atsiuntė aukščiausio lygio atstovų delegacijas, - teigė Rusijos Federacijos Dūmos vicepirmininkas Aleksandras Babakovas. Apie Lietuvos policijos sprendimą – bausti už sovietinės simbolikos naudojimą rašė ir portalas km.ru (2010-05-05).

Lietuva nepalaikė Rusijos ir Lenkijos idėjos dėl vizų režimo supaprastinimo Kaliningrado srities gyventojams ir pasitraukė iš planuoto trišalio Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos kreipimosi į Europos Komisiją, apie tai gegužės 13 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakydamas į Kaliningrado srities senatoriaus Nikolajaus Tulajevo klausimus. Jau ketvirtus metus vyksta derybos dėl supaprastinto vizų režimo Kaliningrado srities gyventojams. Kompromiso pagrindu buvo iškeltas siūlymas pripažinti visą Kaliningrado srities teritoriją, teritorija, kurioje galima būtų judėti su specialiais leidimais. Lietuvai pasitraukus, bendrą kreipimąsi pasirašė Rusijos ir Lenkijos užsienio ministrai. Vriemia novostej (2010-05-19).

Apie pirmąją Lietuvos karinę doktriną, kurią kovo 10 d. pasirašė Lietuvos kariuomenės vadas A.Pocius informavo Rusijos Geopolitika (2010-05-17). Pasak Geopolitika, doktrina labiausiai naudotina karininkų rengimo procese. Tai greičiau karybos vadovėlis nei strateginė koncepcija. Gynybos štabo Transformacijos skyriaus viršininkas: „... tai nėra įstatymas ar nacionalinio saugumo strategija. Lietuvos karinės doktrinos negalima laikyti karine strategija. 

Rusijos Novaja Politika (2010-05-24) rašė, kad nepraėjus nė mėnesiui po Pergalės 65-ųjų metinių iškilmių, pasauliui pateikta pora „siurprizų“. Pirma, buvusį partizaną Vasilijų Kononovą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino kaltu dėl devynių policininkų nužudymo 1943 m. Kitas žingsnis tikriausiai bus baudžiamosios atsakomybės nustatymas tarybinei armijai už pergalę prieš fašizmo karo mašiną. Pulkininko V. Kononovo kaltės pripažinimo reikalavo Latvija, kurios teritorijoje jis gyvena. Antra, Klaipėdos apylinkės teismas svastikas pavadino „Lietuvos istorijos paveldu“ ir nutraukė keturiems neonacistams iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, kai jie vaikštinėjo po miestą nešini vėliavomis su svastikomis. Įrodymu teismas pripažino pažymas apie Kernavėje atrastus senovinius žiedus ir apyrankes su atitinkama simbolika. Į Klaipėdos teismo sprendimą reagavo ir kiti Rusijos žiniasklaidos šaltiniai: Pravda, utro.ru (2010-05-20) ir Vremia (2010-05-24).  

Saugumo politika. Terorizmas

Baltic Daily (2010-05-01) paskelbė krašto apsaugos ministrės pareiškimą, kuriame teigiama, kad JAV gynybos sekretorius remia pasiūlymą suteikti Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo misijai nuolatinį statusą. Pareiškime ministrė taip pat pažymėjo, kad Lietuva siekia gerų kaimyninių santykių su Rusija ir tikisi, kad ši šalis ateityje laikysis sąžiningos kaimynystės principų su aplinkinėmis šalimis. Praėjusiais metais NATO priėmė sprendimą Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo misiją pratęsti iki 2014 m.  

Kommersant (2010-05-04) pranešė, jog NATO oro policijos misija Baltijos valstybių oro erdvėje gali tapti nuolatine. Apie tai pareiškė JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas, praėjusią savaitę Vašingtone susitikęs su Lietuvos krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene. Į „nuolatinės gyvenamosios vietos“ Baltijos šalių oro erdvėje idėją, išsakytą Pentagono šefo susitikime su Lietuvos kolege, NATO vadovybė gali pažvelgti supratingai. Anksčiau NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmussenas yra pareiškęs, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai pačioms saugoti savo oro erdvę būtų labai brangu. Todėl, kol Baltijos šalys neturi savo veikiančios oro policijos, šią misiją vykdys NATO sąjungininkai.

Gegužės 17 d. Rygoje vykusioje Baltijos šalių parlamentinėje asamblėjoje Lietuvos krašto apsaugos ministrė pabrėžė Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo stiprinimo svarbą. Baltijos ir Šiaurės šalys gali tinkama linkme išnaudoti savo geopolitinius privalumus. Glaudesnis šio regiono šalių bendradarbiavimas gali teigiamai įtakoti NATO šalių bendradarbiavimą. Defence Professionals (2010-05-17).

AFP (2010-05-17) informavo apie Kamerūne užpultą laivą plaukiantį su Lietuvos vėliava ir apie vieno įgulos nario, Lietuvos piliečio, pagrobimą. Grobikų tikslai kol kas nepaaiškėjo. Pernai penki Lietuvos piliečiai pagrobti iš Laivo prie Nigerijos krantų įkaitais buvo išlaikyti 11 parų. AFP (2010-05-18) pranešime apie Kamerūno pakrantėje pagrobtą Lietuvos pilietį Dmitrijų Baškirovą, cituoja Premjerą A.Kubilių: “…tai skaudus įvykis. Imsimės visų reikalingų priemonių, kad išspręstume šią problemą kaip įmanoma greičiau. Mums padės sava patirtis ir tarptautinė praktika”.

Piratai pagrobę vieną Lietuvos ir tris Rusijos piliečius pareikalavo išpirkos, - apie gegužės 16 d. pagrobtus įkaitus pranešė informavo AFP (2010-05-25). Pagrobimo reikalų ėmėsi tvarkyti Rusijos ambasada Nigerijoje. Vyksta derybos su piratais.

Apie Lietuvos pilietę, kuri apkaltinta teroristinio akto Rusijoje planavimu, pranešė The Washington Post (2010-05-04). Sulaikyta įtariamoji susijusi su radikaliomis islamo grupuotėmis. 20-metė Eglė Kusaitė sulaikyta praeitų metų spalio mėnesį, kai Lietuvos pareigūnai gavo informacijos apie jos ryšius su teroristinėmis grupuotėmis Azerbaidžane, Uzbekistane ir Didžiojoje Britanijoje. Prokurorai paneigė anksčiau pasirodžiusius pranešimus, kad E. Kusaitė galėjo dalyvauti kovo mėn. įvykdytame išpuolyje Maskvos metro. Įtariamosios bandymai gauti Rusijos vizą keletą kartų buvo nesėkmingi, tačiau šis jos prašymas buvo patenkintas kaip Lietuvos ir Rusijos saugumų pareigūnų bendros slaptos operacijos dalis. Pranešimus apie sulaikytą Lietuvos pilietę pateikė ir Rusijos portalai Regnum, Novaja Politika ir Vzgliad (2010-05-04).

Tolerancija

„Teismas nusprendė – gėjų eitynių Vilniuje nebus“, - pranešė Vokietijos Frankfurter Rundschau (2010-05-06). Kontraversijos susijusios su seksualinių mažumų eitynėmis Baltijos šalyse nepateikė nieko naujo: Vilniuje uždraustas gėjų paradas „Baltic Pride“, kuris šiame mieste turėjo įvykti pirmą kartą. Toks teismo sprendimas nieko nestebina, nes Lietuva homofobija garsėja dar labiau nei kitos Baltijos šalys. „Sveikai visuomenei nereikalingos iškrypėlių demonstracijos“, - cituojamas Seimo narys P.Gražulis. Cituojama ir Švedijos Europos reikalų ministrė: - „...rasistai Lietuvoje rengia demonstracijas, o homoseksualams tai draudžiama. Tokia padėtis netoleruotina valstybėje, kuri yra ES narė“.     

Lietuvos Prezidentė abstulbinta žinios dėl teismo sprendimo uždrausti gėjų eitynes, - teigė AFP 2010-05-05. „Labiausiai stebina tai, kad policija sakosi galinti apsaugoti eitynes, o prokuratūra tvirtina, kad eitynės yra potencialios riaušės. Prezidentė griežtai kritikuoja tokį prokuratūros sprendimą“, - cituojamas Prezidentės atstovas spaudai.  

 „Lietuva uždraudė gėjų paradą“. Straipsnį tokiu pavadinimu publikavo Šveicarijos nachrichten.ch (2010-05-06). Šio sprendimo pagrindas – bandymas apsisaugoti nuo galimų neramumų ir grėsmės viešajai tvarkai. Straipsnyje cituojamas Švedijos Europos reikalų ministrės pareiškimas: „ ...tokiu sprendimu Lietuva siunčia pasauliui žinią apie tai, kad varžo žmogaus teises“. Vokietijos Deutche Welle (2010-05-05) pranešė, kad draudimas organizuoti gėjų eitynes šokiravo ne tik organizatorius, bet ir šalies Prezidentę. Saugumo tarnybos susirūpinę viešąją tvarka, kai tuo tarpu policija pareiškė pajėgsianti ją užtikrinti.     

„Pasauliui gal pasirodysime homofobiški, tačiau ar bus geriau, jei pasaulis per televiziją išvys smurto vaizdus. Kas prisiims atsakomybę, jei per eitynes bus nukentėjusių?“, - klausė R.Petrauskas bandydamas teisinti prokuratūros sprendimą uždrausti „Baltic Pride“ renginį Vilniuje. Deutsche Welle (2010-05-05) pateikė Eurobarometro tyrimų išvadą apie tai, jog iš visų ES šalių lietuviai mažiausiai nutuokia apie homoseksualų egzistavimą jų pačių šeimose.   

„Homoseksualiems asmenims turi būti suteikta taikios demonstracijos teisė. Juos turi remti valdžios institucijų atstovai, kurių pareiga – užtikrinti žmogaus teises, - teigė amnesty.org (2010-05-06).

Švedijos Europos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, kuri turėjo atidaryti „Baltic Pride“ paradą, teismo sprendimą pavadino „labai tragišku”. Rasistai gali demonstruoti, homoseksualistai – ne, ir tai yra „nepriimtina ES šaliai 2010 m.“. Švenčiant Nepriklausomybės dieną, dešiniųjų radikalių jaunuolių eisena, skanduojant šūkius „Lietuva lietuviams”, vyko nekliudomai ir atvirai pritariant daugeliui parlamentarų.“ Frankfurter Rundschau (2010-05-05).

„Lietuva jau daugelį metų kritikuojama tarptautiniu mastu dėl homoseksualistų diskriminavimo, taip pat ir įstatyminiu pagrindu.“ Berner Zeitung (2010-05-05).

Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson jau yra kritikavusi Lietuvos valdžios institucijų bandymus neleisti įvykti gėjų eitynėms. „Generalinio prokuroro spendimas yra „nepriimtinas“. Lisabonos sutartyje bei Europos Sąjungos konvencijoje yra labai aiškiai nurodytos teisės į žodžio bei mitingų laisves. Dėl to šis sprendimas yra labai keistas. Neįprasta, kad 2010 metais viena iš ES šalių stabdytų gėjų eitynes“, - teigia ji. B. Ohlsson neatšauks kelionės į Lietuvą ir sakys atidarymo kalbą kaip ir planuota, net jeigu gėjų eitynės ir neįvyks, rašė Švedijos dienraščiai Dagens nyheter ir Svenska dagbladet (2010-05-05).

Katalikiškoje Lietuvoje, anot apklausų, du trečdaliai gyventojų pasisako prieš gėjų paradą. 2009 m. birželį Seime buvo priimtas ginčytinas įstatymo projektas, kuris numatė bausmes už „homoseksualumo propagavimą jaunimui“. Ligšioliniai bandymai Lietuvoje organizuoti homoseksualų paradą atsimušdavo į Vilniaus savivaldybės „NE“. Šiais metais teismas uždraudė rengti gėjų eiseną ir tik likus valandoms iki jos pradžios draudimas buvo panaikintas, kai policija garantavo demonstrantų saugumą. Europos Parlamento narė Ulrike Lunacek pažymėjo, kad eisena esą yra „susirinkimų laisvės pergalė“, nepaisant to, kad vyko „visiškai uždaroje erdvėje“. Der Standard (2010-05-10).

Mieste, kuriame atidarytas ES lygčių lygybės institutas, uždrausta surengti pirmąsias gėjų eitynes, parnešė earthtimes.org, DPA (2010-05-07). Europos Komisija reagavo į sprendimą uždrausti eitynes pareikšdama susirūpinimą žmogaus teisių situacija Lietuvoje.   

Tūkstantinė minia skanduodama šūksnius „Šalin homo naciai!“ pro policijos užkardą svaidė akmenis ir butelius į taikiai demonstruojančią gėjų eiseną. Taranaki Daily News (2010-05-10).

Didžiosios Britanijos Morning Star (2010-05-10) citavo Švedijos Europos reikalų ministrę B. Ohlsson: „...šiandien žygiuojame už laisvę, už lygybę ir už Europą!“. Tuo pačiu metu protesto prieš gėjų eitynes akcijos atstovas Jonas Kempinskas pareiškė: „Švedija jau išgujo tradicines šeimas. Dabar jie ateina čia ir aiškina mums, kaip gyventi, kaip galvoti ir su kuo miegoti. Lietuva neleis tokių perversijų.“

Seksualinių mažumų eitynės Vilniuje sulaukė daug dėmesio iš Nyderlandų žiniasklaidos priemonių. Lietuva buvo įvardinta labiausiai prieš seksualines mažumas nusiteikusi Europos šalimi. Pranešimuose rašoma, kad eitynes lydėjo protestų akcijos. Dienraščio Trouw (2010-05-12) straipsnyje pabrėžiama, kad protestuojančių bei policijos pareigūnų skaičius žymiai viršijo pačių eitynių dalyvių skaičių. Nepaisant neramumų, pats faktas, kad eitynės įvyko, yra svarbus. Nyderlandų europarlamentarė, Sophie in 't Veld, kuri prieš tai griežtai pasisakė apie Lietuvoje priimtą įstatymą dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio, dalyvavo eitynėse, ir nepaisant neramumų, pabrėžė, jog aplinka buvo ypatinga.

Apie teismo draudimą organizuoti gėjų eitynes Vilniuje taip pat pranešė Airijos irishtimes.com, Vokietijos Die Tageszeitung (2010-05-06), Šveicarijos Schweizerische Depeschenagentur (2010-05-06), Lenkijos gazeta.pl, wyborcza.pl, onet.pl, polonia.pl (2010.05.05), Rusijos rosbalt.ru, (2010-05-06), Regnum (2010-05-08).  

Ekonomika

Vokietijos Die Presse (2010-05-05) straipsnyje „Baltijos šalys: vakarėlis staiga baigėsi“ rašė, kad iš labiausiai augančių ekonomikų prieš penkerius metus Baltijos šalys dabar tapo didžiausiomis pralaimėtojomis. 2009 metais šios šalys patyrė recesiją, kuri viršijo net praeito amžiaus ketvirtojo dešimtmečio JAV „didžiąją depresiją“. Krizė Baltijos šalyse tęsiasi, tačiau padėtis stabilizuojasi – nors ir žemiausiame lygyje. Prognozuojama, kad 2010 m. tik Lietuvoje ekonomika šiek tiek augs, kitos Baltijos šalys galėtų tikėtis vis dar minusinio BVP.  

Iki metų pabaigos Lietuva ketina pasiskolinti keletą milijardų litų, - pranešė Baltic Course (2010-05-06). “Pinigai reikalingi ne tik deficitui lopyti, bet ir esamoms skoloms padengti. Skolinamės iš vietinių šaltinių ir išduodame skolų grąžinimo garantijas, - teigia Finansų ministrė. Ministrės teigimu, - šiais metais tikimasi 1,5% BVP augimo, tačiau pasak Europos Komisijos ekspertų, BVP augimas Lietuvoje sieks tik 0,6%.

Lietuvai artimiausiais metais reikia dar labiau mažinti išlaidas, kad šalies biudžeto deficitas atitiktų narystės euro zonoje taisykles, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Catriona Purfield. Pasak jos, Lietuvai iki 2012 metų pabaigos reikia sumažinti išlaidas 5,5% BVP, kad deficitas sumažėtų iki 3 proc. BVP. Jei tokių veiksmų nebus imtasi, Lietuvos deficitas liks 8-9 BVP, t.y. panašus į Graikijos, perspėjo C. Purfield.

Lietuva yra viena labiausiai krizės paveiktų ES valstybių. Šalies ekonomika praėjusiais metais susitraukė 14,8%,  o deficitas išaugo iki 8,9%. BVP. Lietuva siekia įsivesti eurą 2014 metais, Reuters (2010-05-19).

Pagal oficialius rodiklius infliacija Lietuvoje balandžio mėn. pakilo, vartotojų kainų indeksas išaugo 0,4% . Atsiskyrusi nuo Sovietų Sąjungos Lietuva netruko pelnyti „ekonomikos tigrės“ vardo. Tačiau nepasotinamas vartojimas, nepateisinti kreditai bei globaliosios ekonomikos krizės įtaka palaužė Lietuvos ekonomiką. Per 2009 metus Lietuvos ekonomikos nuosmukis siekė 15%. Ekonomikos analitikai prognozuoja 05-1,6% ekonomikos augimą šiais metais, jei atgyjantis eksportas ir toliau augs. AFP (2010-05-10).  

Europos Komisija rekomendavo kitais metais priimti Estiją į euro zoną. Kaimyninė Lietuva teigė, kad EK sprendimas parodė, jog euro zona lieka atvira plėtrai, nepaisant Graikijos ekonominių sunkumų, kurie sukėlė įtampą ir privertė ES sukurti 1 trilijono JAV dolerių vertės finansinės paramos mechanizmą. Europos Komisijos vertinimu, kitos pretendentės į narystę euro zonoje – Bulgarija, Čekija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija – nėra pasirengusios, kadangi infliacijos lygis ar biudžeto deficito dydis neatitinka nustatytų kriterijų arba šalis nedalyvauja valiutos keitimo mechanizme ERM II Reuters, (2010-05-12)

Lietuvos bankrotas – tik laiko klausimas, teigė Ukrainos Ukrainian Globalist (2010-05-16). Lietuva nepajėgs išspręsti savo ekonominių problemų. Ekspertai pranašauja Lietuvos pralaimėjimą. Pagal muitinių deklaracijų ir statistikos agentūrų ataskaitų duomenis aiškiai matyti, kad Lietuvos ir ES šalių prekybos balansas yra neigiamas Lietuvos nenaudai. Per 2010-uosius metus Lietuva eksportavo už 3,8 mlrd. litų, o importavo už 4,5 mlrd. litų. Lietuvos prekybos deficitas išaugo 29.5%. Per sausio – kovo mėn. svarbiausi Lietuvos prekybos partneriai buvo: Rusija (12,9%), Vokietija (11,9%), Latvija (9,4%) ir Lenkija (7,5%).

The Baltic Times (2010-05-18) informavo apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą įteisinti balsavimą internetu, nepaisant to, kad kompiuterinė bazė Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis yra silpnai išvystyta. Situacija Lietuvoje, pasak Europos Komisijos tyrimų rezultatų ypač pagerėjo per paskutiniuosius ketverius metus. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų naudojasi internetu.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamentas pradeda savo misiją Lietuvoje, pranešė RIA Oreanda-News (2010-05-18). Pirmojo posėdžio metu TVF atstovai susitiko su Lietuvos banko tarybos pirmininku R.Šarkinu. TVF atstovai makroekonomiką, finansų stabilumą, bankų kreditavimo sąlygas, ekonomikos vystymosi perspektyvas. Vėlesni TVF atstovų susitikimai vyks su Lietuvos banko bei Finansų ministerijos atstovais. TV F ir Lietuvos bendradarbiavimą apibrėžia TVF IV  ekonominių konsultacijų susitarimų straipsnis.

“Danske Bank A/S” teigimu, Lietuvos ekonomika 2010 metais trauksis mažiau nei buvo prognozuojama anksčiau, Bloomberg (2010-05-18). Per šiuos metus ekonomikos apimtys gali trauktis 2,2% (per 2009 m. jos traukėsi 2,9%). Pasak Bloomberg, „Danske Bank A/S“ prognozės yra perdėm pesimistinės. Šalies Vyriausybė tikisi 1,6% ekonomikos augimo.

Švedijos dienraščiai Dagens nyheter (DN) ir Svenska dagbladet (SvD) atspausdino trumpus naujienų agentūros TT-REUTERS pranešimus: "Lietuvoje prasidėjo augimas" (DN) ir "TVF tiki Lietuva" (SvD). Juose rašoma, kad Tarptautinis valiutos fondas dar šį balandį prognozavo BVP Lietuvoje mažėjimą 1,6%. Naujos prognozės - BVP augimas 2%. Vienok, visiškam ekonomikos atsistatymui prireiks dar ketverių metų, mano TVF.

Lietuvos Ministras Pirmininkas A. Kubilius sako, kad artimiausiu laiku bus pradėta dvimetė taupymo programa, kuri numato išlaidų mažinimą ir mokesčių didinimą, rašo SvD.

Bloomberg Business Week (2010.05.25) informavo apie augančią bedarbystę Lietuvoje. Per paskutiniuosius 2009 metų mėnesius bedarbystė išaugo iki 15,6%, o dabar ji siekia 18,1%. Bedarbystė auga šalyje, kurios ekonomika pernai susitraukė 14,8%. Įmonių bankrotai ir vietinės darbo jėgos paklausos kritimas tiesiogiai atsiliepia darbo vietų mažėjimui.

Ekonominis bendradarbiavimas

“ES yra suinteresuota stabiliais ir globaliomis taisyklėmis pagrįstais santykiais su kaimyninėmis šalimis Rytuose”, - Baltic Course (2010-05-12) cituoja A.Ažubalį. Gegužės 11 d. ministras susitiko su Europos Komisijos Prekybos sektoriaus direktoriaus pavaduotoju Peter Balas. Susitikimo tikslas – aptarti svarbiausius prekybos politikos klausimus. Išskirtinis dėmesys buvo skiriamas ES prekybos santykiams su Rusija ir Ukraina, Rytų partnerystės iniciatyvai bei ES prekybos apsaugos instrumentams.

Lietuva išliks aktyvia ES Rytų partnerystės iniciatyvos dalyve, - per Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų neformalų susitikimą Sopote pareiškė A.Ažubalis. Trišaliame susitikime su Baltarusijos ir Ukrainos UR ministrais A.Ažubalis aptarė Rytų partnerystės sritis, kuriose siekiama glaudesnio bendradarbiavimo. Tai transportas, energetika, kultūros paveldas. Ministrai aptarė konkrečias specifines bendradarbiavimo projektų formas, - skelbė Baltic Course (2010-05-25).

“Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimas ateityje galėtų būti kur kas intensyvesnis. Mes dar nesame išnaudoję visų bendradarbiavimo galimybių.”- pareiškė A.Ažubalis per pirmąjį Lietuvos – Azerbaidžano tarpvyriausybinės bendradarbiavimo komisijos posėdį. Lietuvos maisto pramonės, tekstilės, turizmo bei paslaugų sektoriaus atstovams yra patraukli Azerbaidžano rinka. “Nepaisant globalios ekonomikos krizės padarinių Lietuvos eksportas į Azerbaidžaną nesustojo. Jis per 2009 metus net išaugo 15%, teigė UR ministras. A.Ažubalis ir Azerbaidžano mokesčių ministras F.Mamedov pasirašė ateities bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos, transporto ir kultūrinių mainų srityse susitarimų protokolą.  Azery Press Agency (2010-05-27). 

Susitikime su Lietuvos verslininkais Baltarusijos Prezidentas paskatino juos įgyvendinti bendrus projektus, kurie paspartintų abiejų šalių ekonominę integraciją. „Siekiame savo ekonomikos diversifikavimo, tad bendradarbiavimas su Lietuva yra ypač svarbus“, - pareiškė A.Lukašenka. „Esame nepajėgūs išsiversti be Lietuvos, kai yra sprendžiamas tarptautinio tranzito klausimas. Lauksime verslo pasiūlymų iš Lietuvos. Kiekvieną jų atidžiai svarstysime...“, - teigė Baltarusijos Prezidentas.

Baltarusijos ir Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą paspartino geri tarpvyriausybiniai santykiai, - apie Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumą, kuriame pagrindiniai klausimai - bendradarbiavimas transporto, energetikos, tranzito, prekybos bei turizmo plėtros srityse, pranešė BelTA (2010-05-20). 

Švedijos statybos pramonės savaitinio  žurnalo Byggindustrin 17 numeris pateikia 20 didžiausių statybos projektų Švedijoje, kurie bus pradėti iki 2012 metų, sąrašą. Ketvirtasis didžiausias pagal kainą statybos projektas - elektros kabelis jūra tarp Švedijos ir Lietuvos. Statybos pradžia -2011 metai, numatoma kaina -5-6 mlrd. SEK (apie 500-600 mln. EUR).

Lietuvos Turizmo departamentas kartu su turizmo informaciniais centrais pateikė 10 lankytinų objektų siūlymus jungtiniam Baltijos šalių projektui „Great Baltic Travel 2010“, kurį finansuoja Europos Sąjungos regioninio vystymo fondas. Projektas skirtas Baltijos šalių turizmo rinkai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai skatinami lankytis kaimyninėse šalyse. Jiems siūlomi kelionių paketai, kuriuose numatomi apsilankymai kultūriniuose objektuose, architektūriniuose paminkluose, vandens ir pramogų parkuose, muziejuose, išskirtiniuose gamtos kampeliuose. Nepamiršti ir ekstremalių pojūčių mėgėjai. Lietuvoje siūloma apsilankyti Vilnijos skulptūrų parke, Vilniaus vaškinių figūrų muziejuje, Salako jūrų muziejuje, Frenkelio viloje Šiauliuose, Neringos pakrantėje, Atgimimo bažnyčioje Kaune bei istoriniame Klaipėdos tvirtovės muziejuje. LETA (2010-05-25).

Energetika

New Europe (EU) (2010.05.02) citavo V.Kubiliaus susirūpinimus dėl Rusijos ir Baltarusijos ketinimų statyti atominę elektrinę Lietuvos sienos paribiuose. Jei ji bus statoma Lietuvai teks susidurti su rimtais aplinkosaugos iššūkiais. Lietuvos žalieji, minėdami Černobylio katastrofos 24-ąsias metines protestavo prieš naujos AE statybą Lietuvoje. „Tai tik dar labiau skatina kaimyninių šalių ketinimus statyti savas atomines jėgaines“, - pareiškė V.Kubilius. Naujoji AE Lietuvoje turėtų pradėti veikti 2018 m.

Beveik du mėnesius Lietuva svarstė Baltarusijos planą Astravo rajone statyti atominę elektrinę (AE). Svarstymai vyko įvairiausiuose lygiuose – laikraščiuose, TV, parlamento komitetuose, ministerijose, institutuose ir visuomeninėse organizacijose. Viso svarstymo rezultatas – oficialios Lietuvos pozicijos paskelbimas, kurią daugelis žiniasklaidos priemonių įvertino kaip pasisakymą prieš Astravo AE statybą. 2010 metų gegužės 7 d. Lietuvos aplinkos ministerija išplatino oficialią poziciją, kurioje išvardino Baltarusijos veiksmų neatitikimą tarptautinėms konvencijoms ir tarptautinių organizacijų reikalavimams. Be to, pagal TATENA reikalavimus, AE nerekomenduojama statyti tektoninių lūžių vietose, o parinktas Astravo rajonas kaip tik ir yra tokioje vietoje. Blogiausia yra tai, kad elektrinę ketinama statyto tankiai apgyvendintame rajone netoli Vilniaus miesto. AE įvykus avarijai tektų evakuoti Vilniaus gyventojus. Jau vien dėl pastarosios priežasties AE statyba Lietuvos visuomenėje ir Seimo kuluaruose vertinama, kaip nedraugiškas Lietuvai veiksmas. Lietuva taip pat nepatenkinta AE grėsmėmis Neries upei, baiminasi dėl būsimo neišbandyto reaktoriaus tipo, galimai nekvalifikuoto AE valdymo, radioaktyvių medžiagų atliekų saugojimo patikimumo. Tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos visuomeninių organizacijų nuomonės dėl AE statybos visiškai sutapo – AE negalima statyti. Šios organizacijos buvo griežtos visų regione planuojamų statyti AE atžvilgiu – ir Astravo, ir būsimosios Lietuvos, ir Baltijos AE (Kaliningrado srityje prie Nemuno). Naviny.by (2010-05-11).

Lietuva vis dar priešiškai nusiteikusi AE statybos Baltarusijoje atžvilgiu, teigė Baltic Course (2010-05-18). Ekspertai nemano, kad Baltarusija atsižvelgs į Lietuvos protestus statyti elektrinę vos 55 km. Atstumu nuo Lietuvos sienos. Viena rimta kliūtimi šios elektrinės statybai gali būti lėšų stygius. Vilnius priešinasi elektrinės statybai teigdamas, kad nelaimės atveju nukentėtų 80% Lietuvos gyventojų. Visuomeninėse diskusijose Baltarusijos AE statyba buvo vadinama „lietuvių genocidu“.

Apie dujotiekio, jungiančio Lietuvą su Lenkija svarbą savo laiške Prezidentei D.Grybauskaitei rašė Europos Komisijos pirmininkas dar prieš savo apsilankymą Vilniuje birželio pradžioje. „Būtina diversifikuoti energijos tiekimą, nes šiuo metu Lietuva yra visiškai priklausoma nuo Rusijos, pabrėžė J.M.Barroso. Laiške aiškiai nurodoma, kad dujotiekis yra vienas svarbiausių ES prioritetų ir būtų finansuojamas iš specialios Europos Energetinio tinklo programos (TEN-T). J.M.Barroso skatina Lietuvą ir Lenkiją susitelkti bendro energetinio projekto įgyvendinimui, pranešė Agence Europe (2010-05-25). 

Ispanijos REVE (2010-05-03) svarsto Lietuvos atsinaujinančių šaltinių energetikos perspektyvas. Jei Lietuva ir toliau plėtos vėjo energetiką, tikėtina, kad 2020 metais 23% visos Lietuvoje pagamintos atsinaujinančių šaltinių energijos 13% sudarys būtent vėjo jėgainių pagaminta energija. Šio tikslo, anot REVE Lietuva privalo siekti ne tik paklusdama ES reikalavimams. Tai suteiks jai daugiau nepriklausomybės nuo Rusijos energetinių šaltinių, nes po Ignalinos AE uždarymo, Lietuva, dėl nepakankamai išvystyto energetinių kanalų tinklo su kitomis šalimis, supančiojo save būtent su šia šalimi. Vėjo jėgainių tinklo plėtrai būtina paruošti naują įstatymų bazę, bei įgyvendinti reikiamos infrastruktūros projektus.

80 tūkstančių tonų naftos pargabeno Baltarusijai pirmas tanklaivis iš Venesuelos – rašo Gazeta Wyborzca (2010.05.05) „ Minskas taipogi turi atsarginį planą, jeigu nepasisektų derybos su Kijevu dėl pasinaudojimo Odessy - Brody vamzdynu. Baltarusijos premjeras kalbėjosi su Lietuvos premjeru A.Kubiliumi apie naftos tranzitą iš Venesuelos per Klaipėdos terminalą. Pasak Gazeta Wyborzca, tai gali tik suerzinti Orlen‘ą, kuris keletą mėnesių be rezultatų veda derybas su Vilniumi  dėl galimybės per Klaipėdą eksportuoti degalus iš Mažeikių įmonės.

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje.

Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius

Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: [email protected]; isas@urm.lt