Naujienos

Daugiausia tarptautinės žiniasklaidos dėmesio birželio mėnesį sulaukė buvusio Lietuvos Prezidento ir Premjero A.M. Brazausko netektis. Pirmojo demokratiškai išrinkto Prezidento po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veikla ir pastangos Lietuvos labui sulaukė aukščiausių įvertinimų gausiuose pasaulio žiniasklaidos pranešimuose.

 

 

Birželio 14 d. Lietuva minėjo sovietmečio represijų aukų atminimą, tačiau ne pats minėjimo faktas, o Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurias numatoma atsakomybė už Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą, menkinimą ar pritarimą jiems, sukėlė tarptautinės, o ypač Rusijos žiniasklaidos reakcijas. Pasak pastarosios atstovų, - tokios pataisos tai sovietų karių, paaukojusių gyvybes už pergalę prieš nacizmą, įžeidimas.

Neliko nepastebėtas ir Seimo sprendimas draudžiantis asmenims bendradarbiavusiems su KGB dirbti valstybės ir savivaldybių sektoriuose, bei užimti juose vadovų postus.  

Dvišalių santykių su Rusija ir Baltarusija plotmėje vyravo pranešimai susiję su energetika, šių šalių ketinimais statyti naujas branduolines jėgaines Lietuvos pašonėje.

Lenkijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos susitarimą dėl abi šalis jungiančio dujotiekio tiesimo. Prisiminti ir Lenkijos mažumų Lietuvoje klausimai, lenkiškų pavardžių rašymo problematika.

Kaimyninės Ukrainos žiniasklaidoje vyravo pozityvūs pranešimai apie tarpvyriausybinį susitarimą dėl mokesčio už ilgalaikes nacionalines vizas panaikinimo. Pažymėtas Ukrainos užsienio reikalų ministro vizitas į Lietuvą, jo susitikimas su aukščiausiais Lietuvos vadovais bei verslininkais investuojančiais į Ukrainos ekonomiką.

Saugumo politikos srityje pažymėtini atsiliepimai apie Lietuvos pasiryžimą ir toliau tęsti misiją Afganistane. Paminėtos Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai prioritetinės kryptys, užsienio reikalų ministro A.Ažubalio dalyvavimas bei pasisakymai konferencijos dėl bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje šalių dalyvių vadovų susitikime.   

Tarptautinės žiniasklaidos pranešimuose apie Lietuvos ekonomiką vyravo optimistiškos nuotaikos. Lietuva buvo liaupsinama už tvirtą pasiryžimą iškopti iš finansinės krizės savo jėgomis, už pasiryžimą nedevalvuoti nacionalinės valiutos už griežtą taupymo programos vykdymo bei pastangas konsoliduoti valstybinį biudžetą. Palankiai įvertintas Vyriausybės užmojis imtis ir nepopuliarių taupymo priemonių: atlyginimų įšaldymo, pensinio amžiaus prailginimo bei motinystės išmokų mažinimo.

Lietuva nurodyta sektinu pavyzdžiu kitoms finansų krizės paliestoms šalims ir pavadinta „finansų gydymo laboratorija“.

Kultūrinio Lietuvos gyvenimo atspindžiuose išskirtini žiniasklaidos pranešimai apie Lietuvių džiazo perkusininko Vladimiro Tarasovo pristatymus Azerbaidžiano Meninikų Sąjungos centre, bei bendras JAV ambasadorės Lietuvoje A.E.Derse ir Lietuvos valdžios institucijų atstovų pastangas atnaujinti masinių žudynių memorialą Užventyje.    

Plačiau apie svarbiausius Lietuvos atspindžius užsienio žiniasklaidoje: 

Lietuvos naujienos

Lietuva atsisveikino su Prezidentu A.M.Brazausku

Didžiosios Britanijos The Herald (2010-06-30) teigė, kad nors opozicijos atstovai nuolatos prikaišiojo A.M.Brazauskui jo ryšius su okupaciniu režimu, jam pavyko išlaikyti labiausiai gerbiamo ir populiaraus politiko pozicijas. Žilagalvis veteranas buvo laikomas mielu „arti žemės“ žmogumi. Būdamas Vyriausybės vadovu jis sugebėjo įgyvendinti ekonomines ir fiskalines reformas, kurios dar prieš visuotinę ekonomikos krizę pavertė Lietuvos ekonomiką viena greičiai augančių pasaulyje.

Lietuvoje Algirdo Brazausko vardas siejamas su ištisa politine epocha. Tėvynėje jis pagrįstai laikomas lietuvių nepriklausomybės tėvu, juk būtent jo parašas yra ant respublikos atsiskyrimo nuo SSRS akto. Antrojoje XX amžiaus pusėje jis buvo viena iš svarbiausių figūrų Lietuvos politikoje. Tačiau žmonių atmintyje jis išliks visų pirma vienu iš pagrindinių judėjimo už lietuvių nepriklausomybę veikėjų ir pirmuoju postsovietinės Lietuvos prezidentu, pranešė East+West Review (2010-06-28) D.Rozenhauzo straipsnyje „Algirdas Brazauskas. Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio išdavos“.

A.Brazauskas – Lietuvos komunistų partijos vadovas, rėmęs nepriklausomybės siekį ir tapęs pirmuoju demokratiškai išrinktu prezidentu rūpinosi tautinio paveldo išsaugojimu, užsienio politikos srityje kūrė draugiškus santykius su Latvija, Estija ir Lenkija, siekė stiprių ryšių su Rusija, vadovavo Lietuvos įsijungimui į ES ir NATO. The Times (2010-06-28).

Lietuva neteko „stiprios rankos“. Likimas buvusiam Lietuvos Prezidentui pateikė tiek išbandymų, kiek būtų pakakę keleriems gyvenimams, - teigė Rosijskaja gazeta (2010-06-28).

A.Brazauskas suvaidino pagrindinį vaidmenį Lietuvos siekyje atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos. telegraph.co.uk (20-06-29)  

 „Aš artimai dirbau su juo ir žinau jį kaip valstybės veikėją, kuris buvo ištikimas mūsų Europos projektui ir jos vertybėms. Būdamas prezidentu ir ministru pirmininku Algirdas Brazauskas labai daug prisidėjo prie šalies integracijos į Europos Sąjungą.“, – teigiama J.M.Barroso sekmadienį išplatintame pareiškime. J.M.Barroso reikšdamas užuojautą Lietuvos žmonėms sakė, jog „Europos Komisija reiškia pagarbą ir užuojautą“ kartu su juo. AFP (2010-06-27).

Visų amerikiečių vardu Prezidentas B.Obama siunčia užuojautas Lietuvos liaudžiai dėl Prezidento A.Brazausko mirties, - pareiškė Baltųjų rūmų atstovas R.Gibbs. Atskirame pareiškime JAV Valstybės sekretorė H.Klinton teigė prisijungianti prie Prezidento B.Obamos užuojautos Lietuvai. AFP (2010-06-30).

JAV ir Lietuvos dvišaliai santykiai prasiplėtė ir ypač suintensyvėjo Prezidento A.Brazausko valdymo laikotarpiu. Jų pagrindu buvo bendri interesai ir bendros vertybės. Apie JAV Prezidento užuojautą išsiųstą Lietuvai informavo Philippines News Agency (2010-06-29).

Estija gedi savo draugo tiek daug padariusio dėl Baltijos šalių suartėjimo. Lietuva neteko didžios asmenybės, išvedusios savo šalį iš totalitarizmo į demokratiją, pareikšdamas užuojautą Lietuvai teigė Estijos Prezidentas T.Ilves. Rus.delfi (2010-06-27).

Azerbaidžano Trend News (2010-06-30) informavo apie tai, jog Azerbaidžano Prezidentas I.Aliyevas pareiškė užuojautą Lietuvos liaudžiai dėl Prezidento A.Brazausko netekties. 

A.Brazauskas buvo centrinė figūra Lietuvos nepriklausomybės kovoje. Jo vaidmuo -lemiamas Lietuvai išsivaduojant iš komunistinio režimo. Maža Baltijos valstybė ne tik atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos, bet ir sąlygojo jos kapituliaciją bei visišką žlugimą. The Independent (2010-06-30).

Nors mažiau žinomas už Lietuvos ribų nei nepriklausomybės lyderis Vytautas Landsbergis, A. Brazauskas buvo populiarus ir gerbiamas savo šalyje. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog žmonių širdyse ilgam liks prisiminimai apie nepriklausomybę atgavusios Lietuvos pirmąjį tiesiogiai išrinktą vadovą, stiprią ir charizmatišką asmenybę. Reuters (2010-06-26).

Vadovaujant A. Brazauskui, Lietuvos komunistų vadovybė tapo rimta galia, veikusia kita kryptimi: susilpninusi ryšius, jungusius Lietuvą ir Sovietų Sąjunga, bei paruošusi Lietuvą triumfuojančiam sugrįžimui į pasaulio žemėlapį. Jo karjera pasižymėjo ilgaamžiškumu. Nors jo komunistinės eros kolegos iš Estijos ir Latvijos, pažymėti gėdos ženklu, tapo nebereikšmingi politinėje arenoje, A. Brazauskas ramiai sau išliko. Komunistui iš prigimties viešai ir priešiškai atsiplėšti nuo Maskvos reikėjo plieninės tvirtybės. Didžiausia A. Brazausko vertybė buvo jo politinis gudrumas, paprastai gerai paslėptas po geraširdėmis manieromis. The Economist (2010-06-27).

A.Brazausko puikių politinių sugebėjimų vertinimą atspindi vieno diplomato komentaras, išspausdintas 1993 metais leidinyje „The Times“. Diplomatas sakė, kad A.Brazauskas, susitikęs su kaimo gyventojais, įsimena ne tik žmonių, bet ir jų auginamų karvių vardus. The New York Times (2010-06-29).

Buvęs Lietuvos komunistų partijos pirmininkas, A. Brazauskas tapo populiariu devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai reikalavo iš Kremliaus suteikti Lietuvai daugiau politinės ir ekonominės laisvės. A. Brazauskas nepaisė sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo grasinimų ir nusprendė atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos. The Boston Globe (2010-06-29).

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso pareiškė, kad būdamas Prezidentu ir Ministru Pirmininku A. Brazauskas labai daug prisidėjo prie savo šalies integracijos į Europos Sąjungą. “Mes glaudžiai bendradarbiavome, aš pažinojau jį kaip tikrą valstybės veikėją, kuris tvirtai rėmė mūsų Europos projektą ir jo vertybes,” – teigė Europos Komisijos vadovas. Die Presse (2010-06-27).

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog buvęs šalies vadovas buvo populiarus dėl savo nuoširdumo žmonėms bei toliaregiško požiūrio, ypač sunkiais valstybei periodais. Tagesspiegel  (2010-06-27).

 „[...] Charizmatiškasis politikas, kaip beveik niekas kitas, įkūnijo Lietuvos nepriklausomybę nuo Maskvos“. Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė savo pirmtaką įvertino kaip „atvirą žmogų ir į priekį žvelgiantį politiką“, kuris vadovavo šaliai sunkiu laikotarpiu. Die Welt (2010-06-27).

A.Brazauskas pasirinko reformų kursą: jis pasmerkė 1940 m. Sovietų sąjungos įvykdytą jo šalies aneksiją kaip neteisėtą okupaciją, vėl paskelbė lietuvių kalbą valstybine ir 1989 m. pabaigoje, pakeitus Konstituciją, panaikino vadovaujantį komunistų partijos vaidmenį. Būdamas paskutiniu šios partijos vadovu 1990 m. vedė Lietuvą į nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, pranešė Berner Zeitung (2010-06-26).

A. Brazauskas vadinamas patriotu, padariusiu pirmuosius žingsnius Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir NATO. Jo ilgas vadovavimas šaliai neturi precedento, pastebi Postimees (2010-06-29). Brazauskas buvo ne tik didis politikas Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metu, bet ir stambus, impozantiškas veikėjas tiesiogine to žodžio prasme. Ir nors jo komunistinė praeitis paliko savo pėdsaką, tai nebaugino didelės dalies Lietuvos rinkėjų.

Pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius, kuris asmeniškai pažinojo velionį Algirdą Brazauską, pasidalino savo įspūdžiais apie jį su BELAPAN korespondentu (Chartyja’97, 2010-06-27). „Tai labai liūdna žinia. Galiu jį prisiminti tik geru žodžiu, tai buvo išmintingas žmogus“, – sakė Baltarusijos socialdemokratų lyderis. Jo žodžiais, Brazauskas visų pirma buvo lietuvis ir tik po to komunistas. „Aplinkybės, kurioms esant jis gyveno ir dirbo, reikalavo paklusti sovietinei tvarkai, tačiau jis neužmiršdavo, kad yra lietuvis, ir buvo Lietuvos patriotas“, – pabrėžė S. Šuškievičius.

Iš prigimties Brazauskas buvo atsargus reformatorius, tikėjęs, kad SSRS gali būti išsaugota labiau laisvos nepriklausomų komunistinių valstybių federacijos forma. Tačiau jis greitai suvokė, kad Lietuvos nepriklausomybės šalininkai yra nusiteikę labai ryžtingai. 1989 m. gruodį jis pareiškė apie Lietuvos komunistų atsiskyrimą nuo SSRS kompartijos. Vėliau buvo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos Prezidentu, Ministru Pirmininku.

Jam vadovaujant Lietuva pradėjo judėti NATO ir Europos Sąjungos link. 2004 metais Lietuva tapo šių organizacijų nare. Jam vadovaujant Lietuva įvykdė reformas, sąlygojusias ekonominį šuolį. BBC-Russian (2010-06-27)

Nyderlandų De Trouw (2010-06-28) dienraščio straipsnyje rašoma apie kadenciją baigusio Lietuvos prezidento ir buvusio premjero Algirdo Brazausko mirtį. Pranešime minimas svarbus A.Brazausko įnašas siekiant Lietuvos narystės Europos Sąjungoje bei NATO.

Politiniai Lietuvos lyderiai smerkia bažnyčios sprendimą neleisti buvusio Lietuvos Prezidento palaikų į arkikatedrą, pranešė Agence France Presse (2010-06-29). Cituojama Prezidentė D.Grybauskaitė: „Bažnyčios hierarchų sprendimas telieka jų sąžinei“. Kadenciją baigęs Prezidentas V.Adamkus pavadino šį sprendimą nedovanotina klaida. Sovietų valdžia katedrą buvo pavertusi muziejumi. A.M. Brazauskas sulaukė didelio katalikiškos visuomenės pripažinimo už savo pastangas grąžinti katedrą tikintiesiems 1988 metais.

Apie A.M.Brazausko mirtį pranešimus pateikė ir šie šaltiniai:

Latvijos Baltic Times (2010-06-30), LETA (2010-06-30), Vokietijos Der Standard (2010-06-26), Weltonline (2010-06-28), Berliner Zeitung (2010-06-28), Austrijos Salzburger Nachrichten (2010-06-26).

Birželio 14-oji

Agence France Presse (2010-06-14) publikuotame straipsnyje „Baltijos valstybės pagerbė sovietmečio represijų aukų atminimą“ paskelbė, jog Baltijos valstybės pagerbė dešimtis tūkstančių savo piliečių, kurie buvo deportuoti į Tarybų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu. Agence France Presse Baltijos šalis pavadino „mažąja Baltijos trijule“, kuri po sovietinio bloko griuvimo 1991 metais išsikovojo nepriklausomybę, ir nuo to laiko birželio 14-oji kasmet minima Baltijos šalyse.

Straipsnyje pažymima, jog 1941 m. 10.000 estų, 15.000 latvių ir 18.000 lietuvių buvo suvaryti į traukinius, skirtus galvijų gabenimui, ir išsiųsti į Sovietų Sąjungos gilumą, kur daugelis mirė. Trėmimais Sovietų valdžia siekė susidoroti su režimui nepalankiais žmonėmis. Baltijos šalims paskelbus nepriklausomybę santykiai tarp Maskvos ir „Baltijos trijulės“ dažnai buvo įtempti. Įtampą kuria Maskvos atsisakymas pripažinti penkis dešimtmečius trukusią okupaciją.

Sovietinių nusikaltimų neigimas prilygintas nacių nusikaltimų neigimui

Lietuvos parlamentas antradienį priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato atsakomybę už Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimą, menkinimą ar pritarimą jiems. Pataisų iniciatorė parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė pažymėjo, kad jos remiasi atitinkamais ES šalių įsipareigojimais užkirsti kelią pritarimui nusikaltimams žmoniškumui. INTERFAX, (2010-06-15).

 „Lietuvoje nuo šiol vienodai baudžiamas tiek sovietmečio, tiek ir nacistinės okupacijos nusikaltimų neigimas. Parlamentas Vilniuje priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, pagal kurią Sovietų sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų viešas neigimas, menkinimas, ar pritarimas jiems gali būti baudžiamas iki dviejų metų laisvės atėmimo“. Der Standard (2010-06-16) informavo apie tai, jog Baltijos šalių vyriausybės jau kelerius metus vykdo mažiau ar daugiau sistemingą sovietinių ir nacistinių nusikaltimų sulyginimo politiką. Ją kritikuoja Izraelis, Maskva, Europos Taryba ir kiti.

Argumenty i fakty (2010-06-16) publikavo straipsnį „Lietuva prilygino SSRS fašistinei Vokietijai“. Straipsnyje pateikiamas Lietuvos Seime priimtų Baudžiamojo kodekso pataisų, pagal kurias nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nusikaltimų neigimas bus baudžiamas pinigine bauda arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Tuo būdu Sovietų Sąjunga prilyginama fašistinei Vokietijai. Keli Seimo nariai svarstymų metu pastebėjo, kad pagal priimtas pataisas nacizmo ir komunizmo nusikaltimus vis viena bus galima neigti, nes Baudžiamajame kodekse yra reikalavimas, kad neigimas turi būti pareikštas pažeidžiant viešąją tvarką ir išsakytas įžeidžiama forma. Straipsnyje primenama, kad dar anksčiau Lietuvoje buvo uždrausta naudoti nacistinę ir sovietinę simboliką. Politologai numato neigiamą Rusijos URM reakciją į tokias Baudžiamojo kodekso pataisas, tačiau ne tokią, kad smarkiai sugadintų abiejų šalių santykius. Mat abi šalys pernelyg tampriai susiję ekonominiais santykiais.

Apie LR Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas informavo ir Vremia (2010-06-16). Nors pataisos buvo priimtos beveik vienbalsiai, prieš jas pasisakiusieji Vytenis Andriukaitis ir Julius Veselka ragino jų nepriimti, kad istorija netaptų ideologijos įkaite. Pataisų projekto autorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sakė, kad priimtos pataisos yra liberalesnės negu analogiškos Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Lietuvos Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, pagal kurią Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų viešas neigimas, menkinimas, ar pritarimas jiems gali būti baudžiamas laisvės atėmimu. Anot pranešimo autoriaus, negalima neatsižvelgti į tokius Lietuvos politikų sprendimus, nes panašūs įstatymai – tai sovietų karių, paaukojusių gyvybes už pergalę prieš nacizmą, įžeidimas. Būtina atkreipti dėmesį, kad naujasis įstatymas suduos smūgį ir Lietuvoje gyvenantiems karo veteranams, rašo I. Čebykinas. (km.ru, 2010-06-17)

Komentuodama Seimo priimtą Baudžiamojo kodekso pataisą Rusijos agentūra REGNUM teigia, jog įvedusi atsakomybę už „sovietų okupacijos“ neigimą, Lietuva perspjovė net Staliną. (2010-06-16).

Buvę slapti Sovietų Sąjungos represinių struktūrų bendradarbiai iki gyvenimo pabaigos Lietuvoje negalės eiti vadovaujančių pareigų. Tokią Liustracijos įstatymo pataisą priėmė Lietuvos Seimas. Buvę slapti KGB bendradarbiai negalės eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė arba ministras pirmininkas. Jie taip pat negalės būti viceministrais, ministerijos kancleriais, valstybės institucijos ar įstaigos vadovais, jų pavaduotojais, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovais. Draudimas galios ir užimant prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigas. Jie negalės būti valstybės tarnautojais ar civiliais statutiniais valstybės tarnautojais krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos. Buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams taip pat uždrausta dirbti Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje, eiti pareigas, susijusias su Lietuvos ar užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga. INTERFAX (2010-06-30).

Nuo 2000 m. galiojusiu įstatymu buvusiems KGB kolaborantams buvo draudžiama užimti aukštas pareigas 10 metų, pranešė AFP (2010-06-30). „Buvę tautos priešai gali dirbti paprastus darbus, tačiau prie valstybės vairo jie nebus prileidžiami, - teigiama pranešime. Opozicijoje esantys socialdemokratai, kurių šaknys siekia sovietinės eros komunistų partiją pavadino šį sprendimą „raganų medžiokle“.

„Lietuvoje, Vilniuje už „genocidą“ 7 metams laisvės atėmimo nuteistas 83 m. Merkelis Bulatovas. Tuometinis sovietinės slaptosios policijos MGB ir jos įpėdinės KGB bendradarbis pripažintas kaltu už tai, kad 1952-1953 m. dalyvavo žudant partizanus, vadinamuosius „miško brolius“. Du iš jų jis pats nužudęs. Baltijos šalyse iki šeštojo dešimtmečio vyko ginkluotas pasipriešinimas prieš respublikų prijungimą prie Sovietų Sąjungos.“ Die Welt (2010-06-15).

Dvišaliai santykiai su kaimyninėmis šalimis

Lietuva – Rusija

Agentūra ITAR-TASS World Service (2010-06-17) publikavo straipsnį, kuriame pranešama, jog Rusijos prezidentas D. Medvedevas pasirašė dekretą dėl Lietuvos prezidento A. Brazausko apdovanojimo Rusijos Garbės ordinu. Apdovanojimas A. Brazauskui skiriamas už didelį indėlį bendradarbiaujant ir skatinant gerus kaimyninius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos.

Agentūra pažymi, kad A. Brazausko prezidentavimo laikotarpiu buvo pasirašyti svarbiausi dvišaliai dokumentai tarp Rusijos ir Lietuvos. Straipsnio autorius teigia, jog A. Brazauskas buvo pragmatiškai mąstantis politikas, kuris palaikė gerus santykius su Rusija ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis.

RIA Novosti (2010-06-14) pranešė, jog Lietuvos Prezidentė kritikuoja Rusiją dėl naujų branduolinių įrenginių. D. Grybauskaitės teigimu, naujų atominių elektrinių Kaliningrade ir Baltarusijoje statybų vieta pasirinkta neįvertinus poveikio aplinkai ir nepasitarus su kaimyninėmis šalimis. Prezidentė išsakė kaltinimus per susitikimą su Tarptautinės atominės energijos agentūros direktoriumi Yukiya Amano, kuris lankėsi Vilniuje. Pasak Prezidentės „Visi tūrėtų būti suinteresuoti, kad atominės elektrinės projektas Baltijos regione, atitiktų tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos standartus“.

RIA Novosti priminė, jog Rusija stato Baltijos atominę elektrinę Kaliningrado srityje ir jau susitarė su Minsku statyti atominę elektrinę Baltarusijoje. Straipsnyje taip pat teigiama, kad Lietuva, uždarius Ignalinos atominę elektrinę gruodžio 31 dieną, tapo elektros importuotoja ir planuoja statyti naują elektrinę Visagine.

Rusijos koncernas „Rosenergoatom“ nupirko Baltijos atominės elektrinės (AE) Kaliningrado srityje akcijų paketą (100%). Koncerno valdyba ta proga pažymėjo, kad Baltijos AE tieks elektros energiją Kaliningrado sričiai, o taip pat ją eksportuos kaimyninėms šalims: Baltarusijai, Estijai, Latvijai ir Lietuvai, vėliau – Lenkijai, Vokietijai, Suomijai ir Švedijai. ITAR-TASS (2010-06-24).

Lietuva - Baltarusija

Baltarusijos Charter97.org (2010-06-01) informavo, jog Lietuvos Generalinė Prokuratūra priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė nusikaltimo pobūdį, 1991 metų sausio mėnesio karinio perversmo byloje. 1991 metų sausio 13-osios nusikaltimai įvardijami, kaip kariniai nusikaltimai. Charter97.org primena, jog 1991 sausio 13-ąją Sovietų kariuomenė, naudodamasi tankais, bandė užimti Vilniaus televizijos bokštą. 14 žmonių žuvo, šimtai buvo sužeisti.

Sausio 13-osios byloje kaltinimai pareikšti A. Naudziūnui, A. Subotinui, E. Kasperavičiui, U. Uskhopchykui, kuris, pasak Lietuvos teisėsaugos, ir davė įsakymą šaudyti į civilius. Charter97.org teigimu Lietuvos prokuratūra nuo 1992 metų reikalauja Baltarusijos išduoti U. Uskhopchyk, tačiau į Baltarusija atsisako tai padaryti. Straipsnyje pažymima, jog Lietuvos prokurorai apklausė dar vieną įtariamąjį – buvusi "Jedinstvo" judėjimo vadovą P. Vasilenko, kuris yra įtariamas prisidėjęs prie neteisėtų organizacijų veiklos bei galimai pažeidęs Lietuvos suvereniteto principus. Tačiau, P. Vasilenko byla, gali būti netrukus nutraukta, dėl senaties termino.

Agentūra BelTA (2010-06-17) informavo apie Lietuvos ekspertų delegacijos vizitą į Baltarusiją, kurio tikslas – aptarti naujos Baltarusijos atominės elektrinės statybos projektą. Pranešime pažymima, kad Baltarusija siekia susitarti su kaimyninėmis šalimis dėl visų AE statybos detalių. Atitinkamos konsultacijos jau surengtos su Lenkijos ekspertais, kurie gavo atsakymus į visus savo klausimus. Baltarusijai belieka susitarti su Lietuvos ir Ukrainos ekspertais, teigiama pranešime. 

Apie Lietuvos ekspertų delegacijos vizitą į Minską praneša ir BelaPAN (2010-06-17). Pranešime teigiama, kad Lietuvos energetikos ministerijos viceministras Romas Švedas griežtai kritikuoja Baltarusijos ketinimus statyti atominę elektrinę netoli Vilniaus. „Tai itin rimtų pasekmių galintis turėti sprendimas. Nelaimės elektrinėje atveju turėtų būti evakuota visa Lietuvos sostinė“, - teigiama pranešime.  

BELAPAN (2010-06-28) informavo) apie tai, jog Lietuvos Premjeras A.Kubilius vizito Baltarusijoje metu susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka ir ministru pirmininku Sergejumi Sidorskiu. Vizitas prasidėjo prekybos rūmų, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos kompanija „Senukai“, atidarymu. Baltarusijos pusė parodė didelį susidomėjimą galimybėmis bendradarbiauti energetikos ir transporto srityse stiprinant abiejų šalių nepriklausomybę nuo Rusijos. A. Kubilius taip pat susitiko su opozicijos atstovais, kurie išdėstė savo neigiamą požiūrį į Lietuvos bendradarbiavimą su oficialiuoju Minsku, opozicijos atžvilgiu ir toliau taikančiu represinius metodus.

Lietuva ir Baltarusija nusiteikusios dirbti drauge statant planuojamą suskystintų gamtinių dujų terminalą, pirmadienį sakė Lietuvos premjeras. „Baltarusija rodo didelį susidomėjimą bendradarbiauti energetikos srityje. Mes aptarėme bendros veiksmų grupės, kuri peržiūrėtų bendro projekto idėją, klausimą“, – po susitikimo su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka Minske agentūrai AFP sakė A. Kubilius. Lietuva jau yra sakiusi, kad jos tikslas iki 2012 m. pasistatyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.

A.Kubilius sakė, jog Baltarusija svarsto ir dujotiekio į Klaipėdą statybą, jeigu pajudės suskystintų dujų projektas. Anot A.Kubiliaus, jis su A. Lukašenka aptarė ir galimą naftos importą iš Venesuelos į Baltarusiją per Lietuvą bei Baltarusijos elektros eksportą į Lietuvą. AFP (2010-06-28).

Nyderlandų dienraščio De Telegraaf (2010-06-27) straipsnyje rašoma, kad per Baltarusiją į ES patenka apie 6,25% Europoje suvartojamų dujų. Jei šis kelias būtų uždarytas, labiausiai nukentėtų Lietuva, kiek mažiau būtų paliestos Lenkija ir Vokietija. Pranešime rašoma, kad Europos Komisijoje buvo svarstomas savitarpio pagalbos sutarties klausimas, apimantis privalomą pagalbos teikimą ES šalims kritinėje situacijoje sutrikus energetinių išteklių tiekimui. Šalys narės būtų įpareigotos užsitikrinti 30 d. dujų rezervą.

Lietuva – Ukraina

Interfax-Ukraine (2010-06-17) informavo, jog Lietuva ketina atsisakyti mokesčio Ukrainos gyventojams už ilgalaikes nacionalines vizas. Atitinkamą susitarimą numatyta pasirašyti birželio 17-18 dienomis, Ukrainos užsienio reikalų ministro K.Hryschenko vizito Lietuvoje metu.

Interfax-Ukraine citavo Ukrainos užsienio reikalų ministerijos informacijos departamento direktorių O.Voloshyn, kuris pasidžiaugė, jog „tai nauja ir perspektyvi dvišalio bendradarbiavimo forma, kuri tūrėtų sustiprinti Lietuvos ir Ukrainos strateginę partnerystę“. O.Voloshyn taip pat informavo, jog vizito Lietuvoje metu, Hryschenko taip pat susitiks su Lietuvos verslininkais, investuojačiais ar turinčiais planų investuot į Ukrainos ekonomiką.

Straipsnyje teigiama, jog Ukraina dėkinga Lietuvai už paramą Kijevui siekiant integruotis į Europos Sąjungą.

Apie Ukrainos užsienio reikalų ministro vizitą į Lietuvą pranešė ir UKRINFORM (2010-06-17). Vizito metu numatoma aptarti dvišales politines, ekonomines, kultūrines bei humanitarines aktualijas. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Vilniaus paramai europinei Ukrainos integracijai. Pažymimas ir ministro susitikimas su Lietuvos verslo atstovais investavusiais ir artimiausiu metu ketinančiais investuoti į Ukrainos ekonomiką. 

Apie tarpvyriausybinį Lietuvos ir Ukrainos susitarimą panaikinti mokesčius už ilgalaikes nacionalines vizas Ukrainos piliečiams informavo agentūra Kyiv Post (2010-06-17). Pranešime skelbiama, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai ketina pasirašyti bendrą pareiškimą dėl Ukrainos eurointegracijos. „Šis dokumentas patvirtintų oficialią Vilniaus paramą mūsų siekiui: visiškai politinei, teisinei ir ekonominei integracijai į Europos Sąjungą“, - cituojamas Ukrainos užsienio reikalų ministro atstovas spaudai.

Lietuva – Lenkija

Lietuvos Seimas vėl atmetė įstatymą dėl lenkiškų pavardžių. Apie tai, kad pasuose lenkiškos pavardės ir toliau bus rašomos lietuviškai pranešė Lenkijos agentūros www.rp.pl, www.polonia.wp.pl, ir www.tvp.info.pl (2010-06-10).

Lietuva turi šansą išvengti Rusijos Gazpromo dujų tiekimo monopolijos gaudama pusę jai reikalingo dujų kiekio iš Lenkijos, pranešė Lenkijos dienraštis Rzeczpospolita (2010.07.24). Lenkijos Gaz-System ir Lietuvos dujos susitarė dėl dujotiekio jungiančio Lietuvą su Lenkija statybos. Dujotiekio tiesimą finansuoti numatoma ir iš ES fondų. 

Išanalizavusios verslo planą, pagal kurį dujotiekiu turėtų būti sujungta Lenkija su Lietuva kompanijos Gaz-System ir Lietuvos dujos pasirašys ketinimų laišką dėl dujotiekio statybos. Europos Komisijos vadovas J.M.Barroso pareiškė, kad ES yra pasirengusi iš dalies finansuoti šį projektą, pranešė Polish News Bulletin (2010-07-30).

Saugumo politikos klausimai. Terorizmas

Isria.com (2010-06-01) praneša, jog Lietuva pareiškė susirūpinimą, po to, kai gegužės 31 dieną, Izraelio karinės pajėgos užpuolė flotilę, kuri į Gazos ruožą gabeno humanitarinės pagalbos siuntą. Isria.com informuoja, jog Lietuva kviečia pradėti tyrimą dėl žmonių žūties bei reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Dėl bendros reakcijos į šiuos įvykius Lietuva tarsis su savo partneriais ES.

Baltic Course (2010-06-17) pranešė, jog lenkams svarstant savo karius iš Afganistano išsivesti iki 2013 metų, Lietuva kol kas jokių datų neįvardina. Cituojamas krašto apsaugos ministrės R.Juknevičienės teiginys apie tai, jog dar anksti įvardinti konkrečią datą: „Šiuo metu NATO mes kalbame apie pereinamąjį laikotarpį, tai yra naujas ir svarbus žingsnis. Kuo greičiau mes sugebėsime apmokyti Afganistano policiją ir kariuomenę, tuo greičiau mūsų kariai grįš namo". Lietuvoje viešėjęs Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas taip pat teigė, kad jo šalyje dar nėra politinių sprendimų dėl karių išvedimo iš Afganistano, tačiau apie tai diskutuojama.

Straipsnyje „Lietuva nustato prioritetines kryptis pirmininkavimo ESBO laikotarpiui“ pranešdama apie Stambule vykusį trečiąjį Konferencijos dėl bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje šalių dalyvių vadovų susitikimą Rusijos agentūra REGNUM.RU (2010-06-09) informavo apie tai, jog susitikime dalyvavęs Lietuvos UR ministras pabrėžė, kad ESBO, kuriai 2011 metais pirmininkaus Lietuva, ir Konferencijos dėl bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių Azijoje šalys dalyvės dažnai turi bendras sienas, turi bendrų interesų, susiduria su bendrais iššūkiais, turi panašias galimybes ir siekius sukurti saugią, demokratišką ir klestinčią visuomenę, todėl gali ir netgi turi bendradarbiauti.

Dvidešimtmetė Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė iš Klaipėdos prisipažino, kad rengėsi Rusijoje įvykdyti teroristinį aktą, kuriuo ją įtarė specialiosios tarnybos. Cituojamas Generalinės prokuratūros prokuroras Algimantas Kliunka: „įtariamoji patvirtino, kad jos tikslas buvo – patekti į Rusiją, po to nuvykti į Čečėniją ir ten susisprogdinti viešoje vietoje. Be to, Rusijoje jau sulaikyti trys jos bendrininkai, dalyvavę grupuotėje, parenginėjusioje mirtininkes. Jie taip pat prisipažino, kad ruošėsi Kusaitę nugabenti į teroristų stovyklą. Tarp lietuvės teroristės draugų buvo du broliai iš Čečėnijos ir radikaliai nusiteikę islamistai iš Uzbekistano, Azerbaidžano, o taip pat Didžiosios Britanijos piliečiai“. Mergina buvo sulaikyta Lietuvos oro uoste balandžio 18 d. jai bandant išskristi į Rusiją. Rusijos specialiosios tarnybos taip pat tikrino jos dalyvavimą teroristuose aktuose Maskvos metro kovo 29 d. Newsru.com (2010-06-11)

Atgyjanti ekonomika, verslo naujienos

„Rytų Europa brenda iš krizės", „Baltijos šalys jau nebėra tarp krizės paliestų šalių Europoje", „Baltijos šalyse padėtis po griūties keičiasi", - tokios Švedijos dienraščių Dagens nyheter, Svenska dagbladet ir Dagens industri (2010-06-10) antraštės pranešė apie atsigaunančią ekonomiką Baltijos šalyse. Tai paaiškėjo paskelbus naujausią Nordea banko ataskaitą apie Baltijos jūros regiono šalis.

Straipsniuose teigiama, kad Estija atsigavusi greičiausiai ir, kad nuo kitų metų šalyje bus galima įvesti eurą. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vis dar yra didelis biudžeto deficitas ir nedarbo lygis. Gerėjant ekonomikai visame pasaulyje, didėja ir šių mažų šalių eksportas, o kitais metais laukiamas 3-4 procentų ekonomikos augimas. Lietuva ir Latvija yra teigiamai vertinama tuo aspektu, kad nedevalvavo savo valiutų, o pasirinko vidinę devalvaciją mažindamos atlyginimus bei socialines išmokas.

Nordea bankas savo naujausioje ataskaitoje apie Baltijos jūros regiono šalis teigia, kad Lietuva, Latvija ir Estija jau nebėra vienos iš krizės paliestų šalių Europoje. Visų žvilgsniai šiuo metu krypsta į pietų Europą. Švedijos bankai, prisidėję prie ekonomikos burbulo augimo Baltijos šalyse, turėtų dabar būti joms dėkingi.    

Agence France Presse (2010-06-09) straipsnyje „Lietuvoje gegužės mėnesį infliacija lėtėja“ pranešė, jog kainos Lietuvoje gegužės mėnesį padidėjo dvigubai mažiau – 0,2%, negu balandžio mėnesį (0,4%). Straipsnyje teigiama, jog Lietuva, turinti 3,3 mln. gyventojų, buvo smarkiai paveikta pasaulinės krizės: 2009 metais ekonomika smuko 15% lyginant su 2008 metais. 2008 metais ekonomika šalyje augo 3,2% (lyginant su 2007 metais).

REUTERS (2010-06-15) pranešė apie naujas griežtas Lietuvos vyriausybės priemones biudžeto deficitui mažinti, pagal kurias iki 2012 m. biudžeto deficitas neviršytų 3%.

Vyriausybė numatė įšaldyti valstybės tarnautojų sumažintus atlyginimus ir pasibaigus 2010 m., palaipsniui didinti pensinį amžių ir mažinti motinystės/tėvystės išmokas.

Pasak A.Kubiliaus, pritaikius šias priemones per 2 metus tikimasi sutaupyti 1,3-1,5 mlrd. litų. A. Kubilius teigė, jog Vyriausybė neplanuoja įvesti naujų mokesčių, nors prieš tai finansų ministrė siūlė įvesti nekilnojamojo turto mokesčius, tačiau tam griežtai pasipriešino opozicija parlamente bei koalicijos partneriai liberalai.

Lietuva, kaip ir Latvija, pažadėjo Europos Sąjungai, kad 2012 m. šalies biudžeto deficitas neviršys 3%, o šalis 2014 m. bus pasirengusi prisijungti prie euro zonos.

Bloomberg (2010-06-17) informavo, jog pirmąjį ketvirtį Lietuvos įmonės vėl pradėjo gauti pelno. Bruto pelnas sudarė 703.6 milijono litų, lyginant su trijų paskutinių mėnesių 3.1 milijardo grynuoju nuostoliu. Pajamos per metus sumažėjo 4.6%.

Straipsnyje informuojama, jog Lietuvos kompanijos pradėjo gauti pelną, kai atsigavo eksportas ir pradėjo plėstis pramonės produkcija. Pirmąjį ketvirtį Lietuvos metinis ekonominis nuosmukis sumažėjo nuo 12.1% iki 2,8%.

Lietuvos parlamentarai toliau svarstė biudžeto išlaidų mažinimo priemones, finansų ministerijai perspėjant, kad delsimas gali brangiai atsieiti. Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos nuosmukis siekė 14,8 proc. Prognozuojama, jog biudžeto deficitas šiais metais sieks 8% BVP, kai tuo tarpu 2009 metais šis rodiklis sudarė 8,9%.

Finansų ministrė I. Šimonytė sakė, kad vilkinant pasiūlytų taupymo priemonių priėmimą, gali būti sunkiau subalansuoti šalies finansus ateityje. Vyriausybė tikisi, jog parlamentas iki liepos mėnesio pritars finansinių priemonių paketui. Planuojama pratęsti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų įšaldymą, laipsniškai didinti pensinį amžių iki 65 metų ir mažinti motinystės išmokas. Daugiau biudžeto išlaidų mažinimo galimybių, įskaitant socialinės apsaugos reformą, ketinama ieškoti svarstant 2011 metų biudžetą. Reuters, (2010-06-19).

Baltic Times (2010-06-21) pranešė, jog Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė vetuos bet kokį įstatymo projektą, kuriuo bus siekiama mažinti socialines išlaidas, kol vyriausybė bus pasirengusi grąžinti pensijų fondus.

Baltic Times straipsnyje teigiama, jog Lietuvos vyriausybė pažadėjo kompensuoti pensijas Lietuvos pensininkams, kurios buvo mažinamos pastaruosius kelerius metus.

Lietuvos centrinis bankas finansinio stabilumo apžvalgoje prognozuoja, jog skandinavų dominuojamas Lietuvos bankininkystės sektorius ir toliau patirs nuostolių, tačiau jie bus daug mažesni nei anksčiau. Banko pranešime sakoma, kad bankininkystės sistemoje buvo žymių sukrėtimų, tačiau didžiausių nuostolių periodas jau baigėsi. Likvidumo rizikos testai rodo, jog dauguma bankų turi pakankamai rezervų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus. Reuters (2010-06-22).

Baltijos šalys tapo tikra valstybinių finansų gydymo laboratorija. Graikija, Ispanija ir Didžioji Britanija tik neseniai į rankas paėmė žirkles. O Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išlaidų mažinimo epocha prasidėjo jau senokai.

Taupymo šalininkų akyse Baltijos šalys tapo pavyzdžiu visai Europai. Vietos politikai prieš tokį vaidmenį neturi nieko prieš. „Mano patarimas yra paprastas: pradėkite vykdyti biudžeto konsolidaciją kaip galima anksčiau, – laikraščiui The Financial Times duotame interviu pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. – Nelaukite, kol padėtis dar nepablogės“.

Tačiau tiems, kurie mano, kad griežtos taupymo priemonės kenkia ekonomikos atsigavimui, Baltijos šalių patirtis yra pamokanti istorija. Capital Economics ekonomistas N.Shearing mano, kad reali Baltijos šalių pademonstruota pamoka yra ta, kad „agresyvi fiskalinė konsolidacija tuo metu, kai privatus sektorius taip pat mažina išlaidas, greičiausiai gali sumažinti ekonominį aktyvumą ir paskatinti nedarbo augimą“.

Šiuo metu padėtis Baltijos šalyse stabilizavosi, tačiau daugeliui žmonių ekonominis nuosmukis tęsiasi. Baltijos šalyje ir toliau mažėja atlyginimai, nedarbas šoktelėjo į viršų. Financial Times (2010-06-30).

Euro zona išgyvena krizę, tačiau šis klubas vis dar vilioja naująsias Europos Sąjungos nares. Baltijos šalys taip pat siekia sekti jos pavyzdžiu ir žada tai padaryti, vos tik įstengs sumažinti biudžeto deficitą iki reikalaujamo lygio.

Lietuvos Ministras Pirmininkas kalbėdamas Londone grupei potencialių investuotojų pareiškė, kad šalies Vyriausybė ketina sumažinti biudžeto deficitą, siekdama prisijungti prie euro zonos 2014 metais.

A. Kubiliaus nuomone, maža Europos valstybė alternatyvos prisijungimui prie euro zonos neturi, nes pasaulio ekonomika tampa vis labiau integruota. Jo nuomone, Lietuva neturi tokio pasirinkimo, kokį turi stambesnės šalys, įsikūrusios prie Baltijos jūros, pavyzdžiui, Švedija ir Danija, kurios nusprendė likti už bendros Europos valiutos zonos ribų. „Tai instrumentas, kuris leis mums pasijausti saugesniems pasaulio finansų sistemoje“, – sakė Lietuvos Ministras Pirmininkas.

Lietuva jau seniai pririšo savo valiutą prie euro, taigi, pasak A. Kubiliaus, „Lietuva beveik kaip ir turi eurą, tačiau neturi jo privalumų, tokių kaip balso teisė formuojant euro zonos politiką ir supaprastintas priėjimas prie obligacijų rinkos“. The Wall Street Journal  (2010-06-22).

Savo interviu Škotijos dienraščiui The Scotsman (2010-06-29) A.Kubilius pareiškė tikįs, kad mažos valstybės turi daugiau galimybių pritraukti investitorius, jų ekonomikos yra dinamiškesnės ir jos yra kur kas lankstesnės kovoje už deficito mažinimą. Tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva, pavyko sutaupyti mažinant išlaidas valstybinimam sektoriui išlaikyti. Sutaupyta 4% BVP. Sieksime, kad tai netrukus virstų 12%, - teigė A.Kubilius. Mažos nepriklausomos šalys gali greitai reaguoti į kintančią ekonominę situaciją, greitai ir efektyviai susitarti dėl prioritetinių krypčių įgyvendinimo ir sukurti efektyvią augimo strategiją. Šito galėtų siekti ir Škotija, - teigė A.Kubilius.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indeksas pakilo iki aukščiausios padalos per pastaruosius 20 mėnesių. Mažėja pesimizmas bedarbių gretose, gerėja situacija darbo rinkoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika „traukėsi“ 2,8%. Tai mažiausias rodiklis per paskutiniuosius penkerius ketvirčius, pranešė Rusijos agentūra RTT News (2010-06-29).   

Agentūra The Moodie Report (2010-06-08) informavo, jog Vilniaus oro uoste atidaromos mažmeninės maisto ir gėrimų parduotuvės. Naujų kavinių, užkandinių bei parduotuvių atidarymą nulėmė vasaros laikotarpiu ženkliai padidėjęs keleivių srautas. Kai kurios nuomojamos patalpos ir plotai itin sudomino verslininkus – komerciniams plotams išsinuomoti pateikta daugiau nei 100 paraiškų.

The Moodie Report teigimu, tarptautinio Vilniaus oro uosto Komercijos departamento vadovas Simonas Bartkus pasidžiaugė, jog „...toks didelis susidomėjimas nuomai siūlomomis patalpomis rodo, kad oro uostas yra patrauklus verslininkams, todėl ir toliau kviečiame bendradarbiauti verslo įmones, vykdant veiklą oro uoste“.

Kultūra

Azertac (2010-05-31) paskelbė, jog gegužės 27 dieną Azerbaidžano Menininkų Sąjungos centre buvo atidaryta žymaus Lietuvių džiazo perkusininko ir daugelio meno renginių autoriaus Vladimiro Tarasovo paroda. V. Tarasovas Baku žiūrovams pristatė video instaliacijas, kurios tyrinėja garsų pasaulį.

Azertac informavo, jog talentingasis V. Tarasovas pastebėtas 1970-asiais, kai grojo garsiojo Lietuvių džiazo grupėje, o šiandien jis puikiai žinomas džiazo pasaulyje. V. Tarasovas video parodą organizavo kartu su Azerbaidžano Menininkų Sąjunga, Azerbaidžano Kultūros ir Turizmo Ministerija bei Lietuvos Ambasada Baku.

US Fed News Service (2010-06-16) pranešė, jog Niujorko kongresmenas Jerrold Nadler pasveikino lietuvių vietos valdžios institucijas, JAV ambasadorę Lietuvoje Anne E. Derse už pastangas atnaujinti masinių žudynių vietą Užventyje. 1941 m. miške netoli Užvenčio 96 žydai buvo žiauriai nužudyti Lietuvos piliečių, kurie tuo metu bendradarbiavo su naciais. Teigiama, jog po Antrojo pasaulio karo, sovietai pastatė paminklą aukoms atminti, tačiau pastaruoju metu paminklas apleistas, neprižiūrimas – ženklai ir žymenys nublukę, paminklas apaugęs žole. J.Nadler džiaugiasi paminklo Užvenčio aukoms atminti atnaujinimu ir Užvenčio aukų atminimo pagerbimu.  

 

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje.

Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius

Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: [email protected]; isas@urm.lt