Naujienos

2010 m. balandis Balandį vyko Lietuvos ir Rusijos Premjerų susitikimas. Šis įvykis sulaukė daug tarptautinės ir ypač Rusijos žiniasklaidos dėmesio, nes paskutinis tokio lygio susitikimas vyko prieš šešerius metus. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių raidą, svarstytos šių santykių perspektyvos, susitarimai dėl ekonominio bendradarbiavimo. Primintas žalos atlyginimo už sovietinę okupaciją klausimas.

 

Balandžio mėnesį tarptautinėje žiniasklaidoje buvo aptarti Lietuvai aktualūs saugumo politikos klausimai. Diskutuota apie Lietuvos, NATO narės, saugumo užtikrinimo svarbą. Paminėta Šiaurės Atlanto tarybai pristatyta Lietuvos iniciatyva sukurti energetinio saugumo centrą. Išskirtinas UR ministro A.Ažubalio interviu Vokietijos dienraščiui Frankfurter Allgemeine Zeitung, kuriame jis apžvelgia branduolinės ginkluotės kontrolės svarbą, santykių su Rusija perspektyvas.

Balandžio pradžios Lietuvos atspindžiai tarptautinėje žiniasklaidoje susiję su kaimyninę Lenkiją ištikusia tragiška Prezidento žūtimi. Paminėta, kad L.Kačynskis ypač dažnai lankėsi Lietuvoje, paskutinis jo vizitas vyko Vilniuje. Žiniasklaidoje buvo plačiai aptariama Seimo priimto įstatymo dėl lenkiškų rašmenų naudojimo oficialiuose dokumentuose problema. Pažymėta, kad Seimo sprendimas nelemtai sutapo su Lenkijos Prezidento žūties išvakarėmis.

Tarptautinėje žiniasklaidoje nemažai dėmesio buvo skiriama po pasaulinės krizės pamažu atsigaunančiai Lietuvos ekonomikai. Pažymėta, kad nepaisant ekonominių sunkumų Vyriausybė ir toliau siekia mažinti išlaidas, bei yra pasiryžusi iki 2012 metų biudžeto deficito lygį sumažinti iki 3 % BVP, kad 2014 m. Lietuva galėtų įsivesti eurą. Kylantys šalies eksporto rodikliai leidžia ekonomikos analitikams prognozuoti laipsnišką Lietuvos atsigavimo scenarijų.

Ekonominio bendradarbiavimo srityje išskirtinio dėmesio žiniasklaidoje sulaukė Lietuvos ir Lenkijos susitarimas dėl naujos dukotiekio jungties. Svarstyti įmonės „Mažeikių nafta“ pardavimo klausimai. Pozityviai nušviestas Rusijos Federacijos žemės ūkio ministrės apsilankymas Vilniuje vykusioje tarptautinėje parodoje „AgroBalt“, kurio metu pasirašyti nauji susitarimai dėl lietuviškos maisto produkcijos tiekimo į Rusijos Federaciją.

Lietuvos kultūros barus apžvelgiančiuose pranešimuose pažymėtinas Rusijos Federacijos kultūros ministro vizitas į Vilnių, kurio metu buvo aptarti dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo klausimai. Džiugino pranešimai apie Lietuvos poetės ir vertėjos Zitos Mažeikaitės laimėjimus ir Švedijos Akademijos įvertinimą.   

Plačiau apie svarbiausius Lietuvos atspindžius užsienio žiniasklaidos srautuose:

Lietuva – Rusija. Pranešimai apie premjerų susitikimą.

Gazeta Wyborca (2010-04-21), publikavo interviu su Premjeru A.Kubiliumi, kuriame daug dėmesio skiriama Lietuvos ir Rusijos santykiams, jų raidai ir perspektyvoms. Rašoma apie bekeičiantį Rusijos Premjero požiūrį į Katynės įvykius. Straipsnyje Lietuvos Premjeras stebisi, kad per pokalbį apie naftą bei dujas Rusijos premjeras istorinių įvykių paminėjimui skyrė visą pusvalandį. Kompensacijų už stalinizmo aukų patirtus nuostolius tema nebuvo paliesta, tačiau tai, kad Rusija keičia požiūrį į Katynės įvykius, suteikia vilčių ir Vilniaus bei Maskvos santykių raidai. „Pasinaudodamas Katynės tema, sakiau Putinui, kad reikia įkurti vadinamą „pasitikėjimo forumą“, kuriame būtų galima diskutuoti apie šiuos klausimus. Apie konkrečias kompensacijas nekalbėjome, tačiau nepaprastai teigiamas faktas yra tai, kad pradėjome kalbėti apie istoriją“, - teigė V.Kubilius. 

The Economist (2010-04-09) straipsnyje „Apgailestaujame dėl nepatogumų“ gilinamasi į „terapinės istoriografijos“ pokyčius. Rusija apgailestauja dėl Katynės žudynių, teigdama, kad modernioji Rusija nėra buvusi Sovietų sąjunga. Apgailestavimo žodžiai buvo ištarti ir Vengrijoje, minint sukilimo prieš sovietinį režimą penkiasdešimtmetį, ir Čekijoje, minint sovietų invazijos metines. Atėjo ir Baltijos šalių, bene labiausiai nukentėjusios nuo Molotovo-Ribentropo pakto pasekmių, eilė. Rusija, įsitikinusi, kad naujoji Lietuvos Prezidentė pajėgs sušvelninti dvišalius santykius, flirtuoja su D.Grybauskaite. Susitarimas tarsi ir įmanomas. Rusijai pakaktų pasakyti „apgailestaujame“ vietoj „atsiprašome“ ir Lietuva nustotų reikalavusi kompensacijų. Jei Lietuva pasektų Latvija, Estijai, jei ji nesibaimina visiškos izoliacijos, neliktų nieko kita kaip atsisakyti savų pretenzijų. Jei Baltijos šalių pavyzdžiu pasuktų pastaruoju metu pasišiaušusį kailį pakeitusi Ukraina, scenarijus, pasak The Economist, susidėliotų Kremliui palankia linkme.  

„A.Kubiliaus ir jo kolegos iš Rusijos požiūriai nesutampa“ - Эксперт Северо-Запад (2010-04-05) informavo apie Lietuvos ir Rusijos premjerų susitikimą, - pirmąjį po šešerių metų pertraukos. Gana šaltą susitikimo atmosferą sutrikdė A.Kubiliaus  pateiktos pretenzijos dėl okupacijos žalos atlyginimo. Kubilius atsisakė V.Putino pasiūlymo kartu statyti atominę elektrinę Kaliningrade. Neigiamai buvo atsakyta ir dėl pasiūlymo parduoti dalį Mažeikių naftos akcijų. Kalba apie Rusijos tiekiamų dujų Lietuvai kainų mažinimą net nebuvo paliesta. Dar susitikimo su Lietuvos Prezidente Helsinkyje metu V.Putinas leido suprasti, kad dujų kainų mažinimas priklausys nuo Lietuvos reakcijos į jo pasiūlymus.    

Prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Rusijos lyginant su 2008 m. rodikliais - sumažėjo, per savo susitikimą su A. Kubiliumi pareiškė V.Putinas. Lietuva ir Rusija turi susitarti dėl abiem šalims rūpimų klausimų, - pareiškė V.Putinas. Tai infrastruktūriniai ir energetiniai projektai. Kaliningrad.ru (2010-04-04). V.Putinas pasiūlė Lietuvai glaudžiau bendradarbiauti ir kultūros srityje. Atsiliepdamas į nuogąstavimus dėl atominės energetikos vystymo šiaurės rytų Rusijoje, V.Putinas pareiškė pateiksiąs visus Lietuvai rūpimus atsakymus. Lietuva, pasak V.Putino, pati turėtų būti suinteresuota energetinių projektų įgyvendinimu regione, nes po Ignalinos AE uždarymo pati išgyvena šalyje pagaminamos elektros energijos trūkumą bei pakilusias kainas.

Lietuvos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybei siūloma pareikalauti, jog Rusija ištirtų karininko pasieniečio Aleksandro Barausko žūties 1940 m. birželį aplinkybes, nubaustų kaltininkus ir priskaičiuotų kompensaciją žuvusiojo artimiesiems, pranešė INTERFAX (2010-04-29). Rezoliucijoje teigiama, kad 2010 metų birželio 15 d. sukanka 70 metų, kai Ūtoje į Lietuvos teritoriją įsiveržęs SSRS ginkluotųjų pajėgų būrys „užpuolė pasienio užkardą ir žvėriškai nužudė neginkluotą sargybos viršininką A. Barauską“. „Taip prasidėjo SSRS agresija prieš Lietuvą, siekiant įbauginti visus, kas išdrįstų pasipriešinti. Ginkluotas Ūtos pasienio užkardos užpuolimas ir jos sargybos viršininko A. Barausko nužudymas yra vienas iš faktų, kurie paneigia sovietų skleistus prasimanymus apie tai, kad prieš Lietuvą nebuvo panaudotos ginkluotos pajėgos ir ji savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas“, – sakoma rezoliucijoje.  

Lietuva – Lenkija    

Latvijos Baltic Reports (2010-04-19) informuoja apie Latvijos ir Lietuvos prezidentų dalyvavimą Lenkijos Prezidento ir jo žmonos laidotuvėse. „Dėl šios tragiškos netekties Lietuva gedi kartu su lenkų tauta. Lenkija prarado didį vyrą, Lietuva neteko tikro draugo. Tai didžiulis visos Europos praradimas“ - cituojama Lietuvos Prezidentė. Paskutinįjį kartą su Lenkijos Prezidentu ji matėsi jo vizito Lietuvoje metu, beveik tragiško įvykio išvakarėse.   

 

„Tai paradoksas, bet  Krokuvos Šv. Marijos bazilikoje per Lecho Kačynskio laidotuves greta sėdėjo Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos prezidentai  – šalių, kurių kasdieniai santykiai yra ganėtinai sunkūs.  Į šią schemą, be abejo, įsipaišo ir Lenkija. Rusijos prezidento vizito Lenkijoje nebuvo nuo 2005 m., todėl būtų nuodėmė, jeigu  šalys šia galimybe nepasinaudotų santykių  gerinimui, pranešė  Gazeta Wyborcza (2010-04-25)

Lietuva kartu su Ukraina ir Gruzija po tragiškos Lenkijos Prezidento žūties nusprendė įamžinti jo atminimą pavadindamos L.Kačynskio vardu po vieną gatvę Vilniuje, Odesoje ir Tbilisyje, Polskie radio (2010-04-14). „L.Kačynskis Lietuvoje lankėsi dažniausiai iš visų šalių. Ir paskutinis jo vizitas vyko Vilniuje“, - pareiškė LR Seimo pirmininkė I.Degutienė, siūlydama L.Kačynskio vardą suteikti vienai centrinių Vilniaus gatvių. 

Straipsnyje „„Šiaudinio patriotizmo“ triumfas“ Rusijos Время (2010-04-12) svarsto, kodėl Lietuva paskelbusi trijų dienų gedulą šalyje po Lenkijos Prezidento žūties neparodė Lenkijai laukto solidarumo spręsdama lenkiškų pavardžių rašymo klausimo. Vos dviem dienom likus iki tragedijos, Lietuvos Seimas priėmė sprendimą draudžiantį lenkiškų rašmenų naudojimą. „Tai antausis reikšmingai Lietuvos gyventojų daliai“ – cituojamas Teisingumo ministras R.Šimašius. Anot ministro, „... atmesdamas projekto siūlymą vos per pirmuosius skaitymus Seimas parodė pasauliui kokia provinciali yra Lietuva“. Время nuomone, Lietuva po įvykusios tragedijos, turėtų pakeisti savo sprendimą. 

Lenkijos portalas onet.pl (2010-04-12) straipsnyje „Tai buvo antausis prezidentui“ komentuoja Vilniaus sprendimą dėl lenkiškų pavardžių. Prezidentas Kačynskis vizito Vilniuje metu neslėpė savo nuostabos  dėl Seimo užsispyrimo. Cituojamos politikos apžvalgininko R.Valatkos mintys. „Mums belieka apgailestauti, kad tokiu būdu atsisveikinome su prezidentu Kačynskiu (...) Tai yra labai skaudi pamoka, galbūt  ji buvo reikalinga tam, ,, kad padarytume atitinkamas išvadas“ .

 „Galime Lenkijos atsiprašyti. Tačiau ar sugebame tai padaryti? – klausia R.Valatka. Tą pačią temą gvildeno ir dienraštis Rzecpospolita.

Vokietijos DPA (2010-04-08) teigimu, Lenkijos Prezidentą šokiravo LR Seimo priimtas sprendimas uždrausti nelietuviškų rašmenų naudojimą oficialiuose dokumentuose. Šis sprendimas, pasak DPA, labiausiai palies 200 000 Lietuvos lenkų bendruomenę, kuri inicijavo lenkiškų rašmenų legalizavimą gatvių pavadinimuose ir pasų įrašuose. „Šis sprendimas gali pasitarnauti tik tiems, kas priešinasi Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių gerinimui“, - pareiškė Lenkijos Prezidentas.

Straipsnyje „Lietuva grįš prie lenkiškų pavardžių?“ Lenkijos tvn.24.pl (2010-04-20) skelbia apie Lietuvos Vyriausybės ketinimus po pusmečio Seimo svarstymui vėl pateikti įstatymo projektą liberalizuojantį pavardžių rašymą. Teisingumo ministro nuomone, alternatyvus pavardžių rašymo įstatymo projektas problemos neišsprendžia, nes vis tiek būtų pažeidžiama žmogaus teisė į savo pavardę. Pasak Vyriausybės kanclerio, pavardžių rašymo klausimas aktualus ne tik Lietuvos lenkams. Su šia problema susiduria Lietuvos piliečiai, susituokę su užsieniečiais, nes savo naujas pavardes privalo lietuvinti.   

Lenkijos portalai tvn24.pl ir onet.pl (2010-04-21) paskelbė, kad prie lenkiškų pavardžių rašybos Lietuvoje gal būt bus sugrįžtama po kelerių metų. Lietuvos URM vadovas atsisako padėti lenkams, nes bijo rinkėjų, teigia wp.pl 

Lietuva - Baltarusija

Apie dviejų dienų užsienio reikalų ministerijų konsultacijas tarp Lietuvos ir Baltarusijos informavo BelTA (2010-04-23) Pagrindinis dėmesys dvišalių konsultacijų metu buvo skiriamas ESBO vaidmeniui kovoje su žmonių prekyba, aptariami vizų išdavimo tvarkų supaprastinimo klausimai, judėjimo laisvių liberalizavimas. BelaPAN (2010-04-22) citavo delegacijos vadovą: sieksime, kad geras bendradarbiavimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos būtų užtikrintas, tai bus ypač svarbu, kai Lietuva perims pirmininkavimą ESBO.

Saugumo politikos klausimai

Frankfurter Allgemeine Zeitung (2010-04-17) publikavo interviu su A.Ažubaliu: „Amerikiečių branduolinio ginklo mums dar reikia“. „Iki šiol Europoje egzistuoja susitarimai tik dėl strateginių, bet ne dėl taktinių branduolinių ginklų. Mes esame už visos branduolinės ginkluotės kontrolę, įskaitant ir taktinę ginkluotę. Kol visa tai nėra sureguliuota, mes pasisakome, kad amerikiečių atominiai ginklai Europoje būtų. Taip paprasta pasakyti: būtų nuostabu gyventi Europoje be atominių ginklų. Tačiau mes turėtume pasverti visus ‚už‘ ir ‚prieš‘. Tuo metu, kai Vakarų Europoje vyko taikos demonstracijos prieš branduolinę ginkluotę, mums dar nebuvo aišku, ar kada nors vėl būsime laisvi“, - teigė ministras.

Berliner Zeitung (2010-04-19) straipsnyje „Lietuva norėtų būti geriausia pasaulyje. Po dvidešimties atkurtos nepriklausomybės metų šalis ieško kelio iš krizės“, cituoja politologą M.Jurkyną: „...iki šiol mes JAV pasitikime labiau, nei ES. Vašingtonas niekad nepripažinęs tarybinės Baltijos valstybių okupacijos, o NATO yra efektyviausia apsauga prieš didįjį Rytų kaimyną“. Užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio nuogąstavimu, nesvarbu, ar tai būtų dujotiekis North Stream, ar Prancūzijos karo laivų pardavimas Maskvai, pernelyg dažnai Lietuva neinformuojama. „Kai kalbama apie mūsų interesus, amerikiečiai su mumis kalbasi. Tiek tai yra nesudėtinga“. Tad dar niekam neatėjo mintis, nuo istorinės senamiesčio rotušės pašalinti lentą, kurioje galima perskaityti George W. Busho citatą: „Kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu“, - teigia politologas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Briuselyje NATO būstinėje pažymėjo, kad svarbiausiu NATO uždaviniu turi išlikti jos narių saugumo užtikrinimas, ir ši organizacija neturi tapti vien tik diskusijų klubu. D. Grybauskaitė supažindino Šiaurės Atlanto tarybą su Lietuvos sprendimu sukurti energetinio saugumo centrą, apie kurį daugumos šalių pasiuntiniai atsiliepė labai teigiamai. Lietuvos Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva remia NATO atvirų durų politiką ir tolesnę plėtrą. Jos manymu, NATO ir Rusijos bendradarbiavimas turi būti grindžiamas realizmu, konstruktyviu dialogu ir abipusiu bendradarbiavimu. (INTERFAX 2010-04-28)

Tarp mirtininkių, kovo 29 dieną susisprogdinusių Maskvos metro, turėjo būti ir jauna lietuvė – tokią versiją tiria Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra. Sprogimo Maskvos metro išvakarėse Vilniaus oro uoste buvo sulaikyta 20-metė klaipėdietė Eglė. Merginos bagaže aptikta keistų radinių – duomenų apie sprogdinimo mechanizmus, jų naudojimą, Maskvos metro schemų. Straipsnyje pasakojama apie merginos sulaikymą bei galimus jos ryšius su teroristinėmis organizacijomis. Komersant (2010-04-19)

Ekonomikos atsigavimo ženklai

Bloomberg/Business Week (2010-04-15) teigimu, pagal agentūros Moody’s Investor Service parengtas prognozes, bet kokie Lietuvos valdančiosios koalicijos pasikeitimai neturėtų įtakoti šalies ekonomikos. Pasak ekonomikos analitiko K.Orchard, - „politinis šalies nestabilumas neturėtų paveikti šalies ekonomikos atsigavimo proceso. Valdžios pasikeitimai šioje šalyje gana dažni. Neteisinga būtų teigti, kad tai galėtų atsiliepti investiciniam klimatui“. Apžvalgininko nuomone, vargu ar vyriausybės kabinetą palikti grasinančios Liberalų ir Centro sąjungos partijos ryžtųsi pasukti populizmo keliu. Kiti rinkimai šalyje bus tik 2012-aisiais. Premjero A.Kubiliaus pastangos sumažinti biudžeto išlaidas 9% ir tolesnis išlaidų ribojimas davė gerų rezultatų, tačiau santykiai tarp politinių partijų tapo įtemti. Bet kokiu atveju, pagal Moody’s vertinimus, buvęs neigiamas Lietuvos skolinimosi reitingas pakilo ir tapo stabiliu.        

 „Reuters insider“ (2010-04-20) informavo apie V.Kubiliaus pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuvos ekonomika ir toliau mažins biudžeto išlaidas. Ūkis, pasak Premjero, sparčiai atsigauna iš recesijos. Nepaisant ekonominių sunkumų, Vyriausybė yra pasiryžusi iki 2012 metų biudžeto deficito lygį sumažinti iki 3 % BVP, kad 2014 m. galėtų įsivesti eurą. Buvo atsisakyta galimybės devalvuoti litą. Vyriausybė susitarė su profsąjungomis ir verslo asociacijomis dėl to, jog mokesčiai didinami nebus, atlygimai mažinami nebus, o kai kuriuose sektoriuose net didinami.

„Rytuose matomas prašviesėjimas“ taip ekonomikos situaciją Lietuvoje apibūdina Švedijos dienraštis „Dagens nyheter“ (2010-04-14). Pasak dienraščio, Rusija ir kitos Rytų Europos šalys atsigaus po krizės greičiau nei buvo planuota. Turto valdymo įmonė „East Capital“ vertina , kad ateityje lūkesčiai apie padėties gėrėjimą tik augs. „Finansų krizės metu investavimo galimybė buvusi didelės rizikos zonoje, dabar Rytuose sugrįžo į normalų lygmenį“, - teigia Marcus Svedberg, „East Capital“ ekonomikos vadovas. Jis yra nusiteikęs optimistiškai ir teigia, kad visos ekonomikos rinkos, net ir esančios Baltijos šalyse, tuoj pakils iš neigiamo ekonomikos vystymosi lygio ir gerės greičiau nei buvo tikėtasi.

2010 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP nukrito 2,9% lyginant su tuo pačiu 2009 m. ketvirčiu ir buvo 12,9% žemesnis nei paskutinįjį 2009 m. ketvirtį, pastebi Dow Jones International News (2010-04-28). Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis pertvarko savo ekonomiką po ilgą laiką trukusio augimo, kurio pagrindas buvo kreditavimo sistema. SEB analitikai prognozuoja Lietuvai laipsniško atsigavimo scenarijų, kurį sąlygos kylantys eksporto rodikliai. Vartojimas vis dar sustingęs ir jo kilimo nenumatoma bent jau iki metų vidurio.

Bloomberg/Bussines Week (2010-04-28) teigimu pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvos ekonomikos smukimui didelę įtaką turėjo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Sąnaudos elektros energijai išaugo ir pramonės įmonėms ir privatiems vartotojams. „Ekonomika ropščiasi iš dugno, tačiau jai atsigauti prireiks nemažai laiko. Staigaus atsigavimo tikėtis nevertėtų, - cituojama Vilniuje esančio DnB Nord banko vyriausioji ekonomistė J.Rojaka. Didesnį nei planuotą 2% BVP kritimą per pirmąjį šių metų ketvirtį įtakojo neįprastai šalta ir snieguota žiema. Danske Bank A/S ekonomistė V.Klyvienė teigė „ ... mūsų prognozės pesimistiškesnės nei Finansų ministerijos ar centrinio banko. Šiais metais BVP rodikliai turėtų būti geresni nei pernai, tačiau žymaus augimo nesitikime. Atlyginimai ir toliau mažės. Auganti bedarbystė ir Vyriausybės mokesčių politika neigiamai įtakoja vartojimą.“

Paminėta, kad A.Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės priemonių dėka sutaupyta 8,9% biudžeto ir išvengta tarptautinių fondų paramos. Jei nebūtų sumažinti atlyginimai, padidinti mokesčiai ir sumažintos valstybinės išlaidos, - biudžeto deficitas būtų išaugės iki 17,5%, teigė Premjeras. Eksportas auga greičiau nei tikėjosi Vyriausybė ir dar šiais metais gali pasiekti „prieškrizinį“ lygį. Per pirmus du šių metų mėnesius pardavimai užsieniui išaugo 6,3%. Daugiausia eksportuota AB Orlen Lietuva pagamintų degalų, medienos ir plastiko gaminių.

Frankfurter Allgemeine (2010-04-28) straipsnio „Savas problemas mieliau spręsti patiems“ pagrindinė mintis, - Lietuva taupo labiau nei kitos ES šalys, žmonės tai supranta ir šalis neprašo paramos iš ES. Lietuva ketina 2014 m. įsivesti eurą su teisinga statistika – tai, kaip ir visas straipsnis, yra lyg atsakas graikams, kurie nepatenkinti dėl pinigų skyrimo abejojančiais vokiečiais ir kurie klastojo statistiką.

Latvijos agentūros LETA (2010-04-28) teigimu, Lietuvoje degalų kainos yra aukštesnės nei Latvijoje ar Estijoje, todėl, kad Orlen Lietuva neturi rinkoje konkurentų. Vyriausybė svrasto naftos produktų importuotojams leisti įsigyti didesnes talpyklas kitose ES šalyse. Tokiu būdu degalų rinkoje kiltų konkurencija, o tai teigiamai įtakotų kainas. Cituojamas Ministras Pirmininkas A.Kubilius, kurio nuomone, Lietuva sekdama Vakarų šalių pavyzdžiu galėtų pradėti naudotis elektromobiliais.

Ekonominis bendradarbiavimas

Lietuva ir Lenkija susitarė dėl naujo dujotiekio. Apie Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitarimą pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA (2010-04-08). „Mes nusprendėme siekti, kad dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos taptų prioritetiniu ES projektu ir sulauktų reikiamos ES paramos“- teigė D.Grybauskaitė. Pagal šį projektą, dujotiekis turėtų sujungti Baltijos šalis su Lenkijos dujų tiekimo ir paskirstymo sistema. Pasak D.Grybauskaitės, šis projektas suteiks alternatyvių regiono energetinio aprūpinimo galimybių, nes šiuo metu viskas yra Rusijos rankose. Lenkijos ir Lietuvos lyderiai paragino ES šalis kurti autonominę energetikos rinką.

Lenkijos naftos perdirbimo koncernas "PKN Orlen" balandžio mėnesį nuspręs, ar parduoti "Orlen Lietuva", pranešė Lenkijos dienraštis Dziennik Gazeta Prawna (2010-04-06) neatskleisdamas šaltinių. Pasak dienraščio, "PKN Orlen" sprendimas priklausys nuo derybų su Lietuvos Vyriausybe. "PKN Orlen" siekia mažesnių transportavimo Lietuvos geležinkeliu tarifų, kurie yra didesni už Europos vidurkį, bei ragina vyriausybę rekonstruoti 2008 metais išardytą 19 kilometrų ilgio vamzdyno dalį, kuri sutrumpintų atstumą iki Latvijos 80 kilometrų. Bendrovė nereikalauja "ypatingų sąlygų" Lietuvoje, sakė Lenkijos finansų ministro pavaduotojas Mikolajus Budzanowskis. Pasak jo, "PKN Orlen" yra "diskriminuojama" daugelyje sričių ir tai kenkia rezultatams. 

Lietuva delsia atstatyti geležinkelių bėgius, kuriais naudojasi Orlen‘o įmonė Mažeikiuose. Lenkijos vyriausybė tikėjosi, kad Vilnius parodys gerą valią dar šį mėnesį. Tačiau mūsų kaimynai nepadarė jokių veiksmų, kad sumažintų Orlen‘o logistinius kaštus. Lenkijos vyriausybės delegacija kovo viduryje  lietuviams pasakė, kad iki rugsėjo mėn.  svarbiausias problemos  turėtų būti išspręstos.  Nepaisant to, kad  Vilniuje teigiama  apie ketinimus užsiimti šiuo klausimus, tai iki lūžio dar toli. Neoficialiai jau keletą mėnesių kalbama, kad koncernas  dalį akcijų gali parduoti i gali net pasitraukti iš Lietuvos.  Susidomėjimą sandoriu reiškia Rusijos koncernai. Dziennik. Gazeta Prawna,  (2010-04-26).  

Lenkijos PRZEGLĄD skelbia apie Lenkijos politikų sprendimą įsigyti Mažeikių įmonę. „Politikai  išsireikalavo, kad būtų įsigyta Mažeikių įmonė. Dabar turi nutarti, ką daryti, kad ir toliau nereikėtų papildomai investuoti“, teigia PRZEGLĄD.

ITAR-TASS (2010-04-30) informavo apie RF žemės ūkio ministrės darbo vizitą Vilniuje ir jos apsilankymą parodoje „AgroBalt“. Rusija yra didžiausia lietuviško maisto importuotoja. Ministrė ypač domėjosi mažų ir vidutinio dydžio žemės ūkio įmonių produkcija, stebėjosi aukštu produkcijos lygiu. Vizito metui buvo pasirašyti susitarimai dėl tolesnio lietuviškos produkcijos tiekimo į Rusiją.

 

Investicijos

Švedijos dienraštis Svenska dagbladet (2010-04-19) rašo, kad ne tik didelės, bet ir mažos kompanijos investuoja į užsienio rinkas. 27 procentai banko SEB apklaustų mažų kompanijų  teigė, kad šiuo metu yra investavę į užsienio šalis. Pusė jų teigia, kad ateityje šiek tiek didins investavimo apimtis, o 13 procentų atsako, kad planuoja labai smarkiai didinti investavimo apimtis.

Straipsnyje teigiama, kad mažos kompanijos palieka Baltijos šalies rinkas. Pernai 17% apklaustų kompanijų teigė, kad vykdė gamybą Baltijos šalyse. „Šiemet šis skaičius per pus sumažėjo. Manoma, kad šio mažėjimo priežastis – Baltijos regioną ištikusi ekonominė krizė“, - teigia SEB ekonomė Ingela Hemming. Mažos kompanijos renkasi perkelti dalį savo veiklos į Kinijos ekonominę rinką.

Apie investicijų į Baltijos regione galimybes pristatantį seminarą Edinburge, kurį gegužės 10 d. surengs Vilniuje esanti agentūra Invest Lithuania kartu su Škotijos prekybos agentūromis CCBaltic ir HBJ Gately Wareing pranešė Sunday Herold (2010-04-25). Seminaro metu Didžiosios Britanijos įmonėms bus pristatytos investicijų galimybės bei finansavimo iš ES fondų paramos sprendimai. Pranešime pažymima, kad Lietuva nuo seno garsėja universitetiniais tyrimais, kurių patirtimi galėtų pasiremti investuotojai.   

Bedarbystė, socialinė rūpyba

Stojimo į ES išvakarėse Lietuva turėjo 12% bedarbių. 2007 m. gruodį šis skaičius buvo nukritęs iki 4,3%. Dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir užsivėrusių eksporto rinkų 2009 m Lietuvos ekonomika susitraukė 15%. Praradusi „ekonomikos tigro“ reputaciją Lietuva palaipsniui pasiekė 14,3% bedarbystę. Lietuvos Vyriausybė prognozuoja 0,5 -1,6% ekonomikos augimą, kurį gali sąlygoti atsigaunantis eksportas. Nepaisant to, ekspertai mano, kad iki metų pabaigos bedarbystė Lietuvoje gali pasiekti 15,5%. AFP (2010-04-07).

Lietuvos gyventojai yra skolingi 60 mln. Lt už privalomą sveikatos draudimą, pranešė Indijos Euclid Infotech (2010-04-28). Atsižvelgdama į gyventojų finansinę padėtį Vyriausybė nusprendė privalomo sveikatos draudimo mokėjimą atidėti penkeriems metams. Sveikatos viceministrės J.Kumpienės teigimu, Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu neapsidraudę 2% gyventojų. Iš Lietuvos emigravę piliečiai norintys išvengti privalomo draudimo įmokų turi deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą. Sveikatos draudimo mokestį sudaro 6% pajamų. Neturėjusiems jokių pajamų per praėjusius metus gyventojams buvo pranešta, kad sveikatos draudimo išlaidas (800 Lt per metus) reikės susimokėti patiems.

Kultūra

 

Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas Vilniuje susitikime su Lietuvos Premjeru Andriumi Kubiliumi pažymėjo, kad būtina paspartinti Rusijos ir Lietuvos susitarimo dėl bendradarbiavimo kultūros, mokslo, švietimo ir jaunimo politikos srityse, o taip pat susitarimo dėl karių kapų pasirašymą. Pokalbyje su naujienų agentūra ITAR-TASS jis teigė, jog būtina kuo greičiau pasirašyti dokumentą, kad deramai būtų pagerbta Rusijoje palaidotų lietuvių, ir Lietuvoje žuvusių sovietinių karių atmintis. (ITAR-TASS, 2010-04-26).

Ukrainos dienraštis Denj (2010-04-09) spausdino Olgos Savickajos straipsnį „Smuikas ir žvakė“. Pateikiamas interviu su žinomu Lietuvos dirigentu Sauliumi Sondeckiu, viešėjusiu Kijeve ir dirigavusiu garsaus ukrainiečių smuikininko Bogdano Kotorovičiaus atminimui skirtame koncerte.

Švedijos Dienraštis Svenska dagbladet (2010-04-15) rašo, kad Zita Mažeikaitė iš Lietuvos ir Rika Lesser iš JAV gavo Švedijos Akademijos apdovanojimą už nuopelnus supažindinant su švedų literatūra. Jos abi taip pat yra ir poetės. Zita Mažeikaitė yra išvertusi daug švedų rašytojų knygų, tokių kaip Gunnar Ekelöf ir Tomas Tranströmer. Apdovanojimo vertė – 40 000 švediškų kronų arba šiek tiek daugiau nei 14 000 litų. 

 

Parengta bendradarbiaujant su LR atstovybėmis užsienyje.

Vaidas Radavičius, URM Informacijos stebėjimo ir analizės skyriaus antrasis sekretorius

Tel.: +370 5 2362992, el.paštas: [email protected]; isas@urm.lt