Naujienos

Šių metų spalio mėnesį pasaulio žiniasklaida nepateikė išskirtinai ryškių arba naują šalies įvaizdžio pjūvį atveriančių pranešimų apie Lietuvą. Pasirodžiusioji informacija dėlioja jau gana nusistovėjusius Lietuvos portreto štrichus: Lietuvą sukrėtusios ekonominės karštinės priežastys, pasekmės ir atsigavimo perspektyvos; sustiprėjęs imperatyvas iki galo išsiaiškinti gandų apie tariamą CŽV kalėjimą pagrįstumą; Lietuvos užsienio politikos vektorius, nukreiptas į Ukrainos, Moldovos eurointegracinės raidos kuratorystę, Baltarusijos ir ES dialogo skatinimą, Gruzijos palaikymą; energetinio saugumo problematika, besikeičianti Lietuvos – Rusijos bendradarbiavimo atmosfera ir t.t.

(Santrauka)

Lietuvos veidui pasaulio žiniasklaidoje teigiamų spalvų suteikia prezidentės Dalios Grybauskaitės pasireiškimai. Spalio mėn. užsienio spaudoje pasirodė keli ryškūs jos interviu svarbiuose Vakarų Europos laikraščiuose – Jungtinės Karalystės Financial Times, Austrijos Die Presse, Suomijos Helsingin sanomat. Domimasi šalies vadovės asmenybe, stengiamasi įminti jai suteikto visuomenės pasitikėjimo kredito paslaptį.

Žiniõs apie šiltėjančius Lietuvos santykius su Rusija sklaidai pasitarnavo Lietuvos Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko vizitas į Rusiją, jo susitikimas su kolega Sergejumi Lavrovu, dalyvavimas Lietuvos ir Rusijos bendrai organizuotame labdaros koncerte „Vilnius–Maskva“. Vizitą komentavusioje Rusijos spaudoje teigiamai įvertintas V.Ušacko apsisprendimas nekelti kompensacijos už Lietuvos okupaciją klausimo – tai esą sukūrė palankų foną vizitui, kuris paliudijo, kad „Rusijos ir Lietuvos santykiuose atsirado harmonijos“. Ministro išskirtinio interviu Rusijos naujienų agentūrai Interfax pristatyme pažymėta, kad  V.Ušacko trumpas vizitas Rusijoje buvo ne tik darbinio, bet ir humanitarinio pobūdžio, o ministras ir Lietuvoje turįs labdaringos veiklos iniciatoriaus reputaciją.

Spalio mėn. išskirtinai Lietuva buvo paminėta BBC  televizijoje NATO atstovo spaudai Jame Apparthurai interviu, kurio metu Lietuvą jis pateikė kaip pavyzdį visais parametrais mažos šalies, į tarptautinę  misiją Afganistane įnešančios labai ženklų ir svarbų indėlį. Tarptautinė naujienų agentūra IPS News rašė apie atsinaujinusią tarptautinę diskusiją dėl paskandinto cheminio ginklo pavojingumo, minėdama Lietuvos iniciatyvą šiuo klausimu priimti Jungtinių Tautų rezoliuciją.

Britų dienraščio The Guardian interneto portale spalį vyko neakivaizdinė politikų ir žurnalistų diskusija apie antisemitizmo kilimui pernelyg palankią terpę šiuolaikinėse Rytų Europos visuomenėse. Keliuose straipsniuose minėtas Vilniuje įkurtas Genocido aukų muziejus, kuris, komentatorių nuomone, įkūnija stalinizmo ir holokausto aukų mastus neproporcingai suvokti skatinančią „dvigubo genocido“ doktriną.

Kad Lietuva siekia adekvataus totalitarinių režimų nusikaltimų suvokimo Vakarų Europoje, savo pranešimuose teigė Europos naujienų informavimo priemonės po spalio 14 d. Briuselyje įvykusios tarptautinės konferencijos „Europa 70 metų po Molotovo-Ribentropo pakto“.

Apie Lietuvos kultūrą ir turizmo galimybes šešių straipsnių ciklas pateiktas Suomijos spaudoje, prieš šioje šalyje apsilankant Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei. Didelis interviu su lietuvių kilmės Niujorko menininku, avangardinio kino „krikštatėviu“ Jonu Meku publikuotas viename didžiausių Portugalijos dienraščių Publico.

Ir pabaigai - būtent spalį JAV dienraštyje The Wall Street Journal pasirodžiusi gana sensancinga žinia apie Londono „Mercer Intenational Consulting“ agentūros kasmetinio tyrimo apie pasaulio šalių gyvenimo kokybę rezultatus, pagal kuriuos esą Brazilijos ir Lietuvos piliečiai per metus turi daugiausiai atostogų – „Norėtumėte atostogauti aštuonias savaites per metus? Kraukitės lagaminus ir kelkitės į Braziliją ir Lietuvą.“ Apžvalgoje žemiau rasite paaiškinimą, dėl kokių priežasčių šiame „reitinge“ Lietuva atsidūrė tokioje išskirtinoje pozicijoje.

IŠSAMIĄ APŽVALGĄ rasite čia:

PAGAL ATVIRUS ŠALTINIUS IR LIETUVOS ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ APŽVALGĄ PARENGĖ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA.

CITUOJANT BET KURĮ ŠIO DOKUMENTO FRAGMENTĄ, UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJĄ BŪTINA NURODYTI KAIP ŠALTINĮ.