Naujienos

Svarbiausi rugsėjo įvykiai, labiausiai paskatinę tarptautinę žiniasklaidą minėti Lietuvos vardą, - tai rugsėjo 17 d. JAV administracijos oficialus paskelbimas apie plano Rytų Europoje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos elementus peržiūrėjimą ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas į Vilnių rugsėjo 16-17 d.

(Santrauka)

Dar iki minėtos žinios paskelbimo solidžiuose užsienio žiniasklaidos šaltiniuose pasirodė straipsnių, komentavusių JAV Vokietijos Maršalo fondo atlikto viešosios nuomonės tyrimo apie Europos požiūrį į pasikeitusią JAV lyderystę rezultatus, kurie atskleidė, kad Vidurio ir Rytų bei Vakarų Europos palankumo JAV administracijai klimato zonos, prezidentu tapus Barakui Obamai, keičiasi vietomis: jeigu anksčiau Vidurio ir Rytų Europa pasižymėdavo išskirtiniu lojalumu Amerikai, o Vakarų Europos šalyse jos atžvilgiu buvo daugiau skeptiškumo, tai šiuo metu darosi atvirkščiai – gerokai daugiau entuziazmo B.Obamos administracijai rodo Vakarų Europos žmonės. Užsienio politikos komentatoriai pažymėjo, kad, JAV vadovybei paskelbus savo sprendimą dėl PRG skydo, posovietinio bloko šalys šią žinią sutiko atsargiai. Kritikuotas žinios paskelbimo momentas (rugsėjo 17 d. - sovietų armijos invazijos į Lenkiją 70-metis, tuo metu Rusijos vakarinėje dalyje – Lenkijos ir Baltijos šalių pasienyje vyko Rusijos ir Baltarusijos jungtinės karinių pajėgų pratybos „Zapad-2009“), gilintasi į kitus jautrios Rytų europiečių reakcijos motyvus, JAV administracija skatinta imtis sisteminių ir subtilesnių veiksmų Rytų europiečių pasitikėjimui atkurti.

Tai, kad A.Lukašenka po dešimtmečio izoliacijos lankosi antroje Europos Sąjungos šalyje – Lietuvoje (prieš tai, balandžio mėn., lankėsi Italijoje), plačiai atspindėta tiek Baltarusijos ir Rusijos, tiek Vakarų žiniasklaidoje. Pranešimuose pažymėta, kad, pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės ir užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko, Lietuvos ir Baltarusijos vadovų susitikime Lietuva kalbėjo Europos bendrijos balsu, atlikdama tarpininkės tarp Baltarusijos ir ES vaidmenį. Vakaruose dėmesio buvo skirta Baltarusijos demokratinės opozicijos ir žmogaus teisių aktyvistų protesto akcijoms, Rusijoje akcentuota, kad Baltarusijos žingsnis Europos link jokiu būdu nereiškia jos nutolimo nuo Rusijos, Baltarusijoje dominavo mintis, kad Baltarusija, bendraudama su Europa, nori partnerystės santykių, o ne jos „pamokymų“.

Iš straipsnių ekonominės krizės tema pažymėtinas amerikiečių savaitraštyje TIME publikuotas žurnalisto Peter Gumbel rašinys apie Baltijos šalis – „Kritusios žvaigždės“. Šalia minėtos publikacijos, kurioje aprašoma sudėtinga Lietuvos ekonominė padėtis, šioje apžvalgoje minimas britų Financial Times optimistiškesnes žinias pateikęs rašinys apie Baltijos šalyse, ir ypač Lietuvoje, sparčiai augančias vertybinių popierių biržas, liudijančias, kad investuotojai vis labiau ima tikėti, jog Baltijos šalių ekonomikos atsigaus. „Šis regionas po krizės taps stipresnis ir taupesnis“, - mano investicijų kompanijos „East Capital“ vyriausiasis ekonomistas Marcusas Svedbergas. Artėjant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminui, rugsėjį buvo užsienyje paskelbti keli išsamūs rašiniai Lietuvos energetikos tema.

Prieštaringumų kupiną laikotarpį nugyvenusios nepriklausomos Lietuvos visuomenės veido štrichai ir socialinis nerimas perteiktas Kanados lietuvės Karlos Gruodis rašinyje, išspausdintame Monrealio dienraštyje Montreal Gazette. Europos žiniasklaidoje toliau kritikuojamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymas, informuojama apie Europos Parlamente priimtą šį įstatymą smerkiančią rezoliuciją, pabrėžiant, kad, „homofobijai neturi būti vietos nei ES visuomenėje, nei, juo labiau, jos įstatymuose“.

Lietuvos kultūros pasaulis rugsėjį pasaulio žiniasklaidoje skleidėsi šiais žymių jos atstovų vardais: režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (Portugalijoje), aktoriaus Juozo Budraičio (Rusijoje), operos solistės Violetos Urmanos (JAV) ir kitais. Užsienyje jau ilgą laiką Lietuvos vardą garsinančio teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektakliu „Idiotai“ rugsėjį buvo pradėtas Portugalijos Porto miesto nacionalinio Sao Joao teatro naujasis sezonas. Penktą kartą šiame teatre gastroliuojančios E.Nekrošiaus „Meno forto“ trupės pasirodymai Portugalijos spaudoje palydėti teigiamomis recenzijomis. Jau įprasta, kad išskirtinės pagarbos ir teigiamų vertinimų Rusijos spaudoje sulaukia ištisą kino mėgėjų kartą džiuginęs lietuvių aktorius Juozas Budraitis, tapęs tikru kultūros pasiuntiniu – kanalu, kuriuo „teka srovė tarp Rusijos ir Lietuvos kultūros“. Lietuvių operos solistė Violeta Urmana sulaukia puikių kritikų atsiliepimų JAV spaudoje už Niujorko Metropoliteno operos teatre atliktą Aidos partiją Džiuzepės Verdžio operoje „Aida“. Fotografijos pasaulio netektis, rugsėjo 12 d. mirus beveik šimtmečio sulaukusiam prancūzų fotografui Willy Ronis, vienam vadinamosios humanistinės fotografijos pradininkų, suteikė progą pasauliui ir mums priminti, kad ši Paryžiaus įžymybė – tai 1910 m. gimęs litvakų sūnus.

Turizmo rubrikoje apie Lietuvą, kaip puikią vasaros atostogų praleidimo vietą kartu su šeima, rugsėjį rašė britų dienraštis The Guardian. Pasakojama apie atostogas Kuršių nerijoje: „pustuščiai paplūdimiai, švelnus klimatas ir neįtikėtinai žemos kainos – Lietuvos Kuršių nerija yra tobula atostogų praleidimo vieta šeimai“. Pasak asmenine patirtimi besidalijančio komentatoriaus, Nida yra tokia vieta, kur pasijauti sveikesnis vien nuo to, kad kvėpuoji jos orą.

IŠSAMI APŽVALGA

PAGAL ATVIRUS ŠALTINIUS IR LIETUVOS ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ APŽVALGĄ PARENGĖ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA.

CITUOJANT BET KURĮ ŠIO DOKUMENTO FRAGMENTĄ, UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJĄ BŪTINA NURODYTI KAIP ŠALTINĮ.