Naujienos

Rugpjūtį Lietuvos vardo paminėjimų kontekstus užsienio žiniasklaidoje labiausiai lėmė šio mėnesio įvykių ir istorinių datų aplinkybės.

(Santrauka)

Praėjęs rugpjūtis buvo itin palankus pasauliui priminti ir prisiminti apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelią Nepriklausomybės link. Rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 20-ąsias metines, JAV ir daugelio Europos šalių pagrindiniuose laikraščiuose rašyta apie tai, ką Baltijos kelio akcija reiškė Baltijos šalių tautoms, Sovietų sąjungos ir viso buvusio „Rytų bloko“ likimui. „Baltijos kelio svarba gerokai pranoko jo ilgį“, „Berlyno siena padalijo žmones, o Baltijos kelias juos suvienijo“, „tai buvo pirma taiki demonstracija, kuri nebuvo išvaikyta Maskvos ir kuri turėjo milžinišką įtaką likusiam Rytų blokui“, - taip Baltijos kelio reikšmę vertino „Senosios“ Europos žiniasklaidos publikacijų autoriai. Ne vienas jų minėjo, kad praėjusį mėnesį UNESCO (Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atmintinų įvykių sąrašą“.

Ta pati data, žyminti Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo dieną, buvo ne kartą minima kitame gausiame rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos publikacijų sraute – apie Antrojo pasaulinio karo pradžią, šiemet minint jos 70-ąsias metines. Jubiliejinių metų kontekstas, Baltijos šalių pastangos, tam tikri praeito amžiaus istorijos suvokimo poslinkiai padėjo Vakarų žiniasklaidoje iškilti klausimams, ką minėto pakto įgyvendinimas lėmė Baltijos šalims. Šia tema rimti straipsniai pasirodė solidžiuose šaltiniuose, tokiuose kaip Financial Times, The Guardian, Die Welt ir kt. Komentatoriai dalijosi įžvalgomis, kodėl Vakarų Europos sąmonėje sovietinio totalitarizmo nusikaltimai, įvykdyti okupuotose šalyse, tokį ilgą laiką buvo nustumti į antrą planą, kokios perspektyvos išeiti iš gilaus Rusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių nesutarimo aklavietės karo priežasčių ir pasekmių klausimais. Vokiečių Die Welt komentavo, kodėl toks svarbus esąs realus ir praktinis Europos solidarumas, komunistinės priespaudos istorijai suteikiant deramą vietą Europos atmintyje.

Dar viena terpė Lietuvos vardui skambėti buvo rugpjūčio 20 d. JAV televizijos kanale ABC News paskelbta informacija, nurodžiusi Lietuvą kaip trečią šalį Europoje, suteikusią prieglobstį slaptam CŽV kalėjimui įtariamiesiems terorizmu laikyti. Ši žinia sulaukė didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio. Ją perteikusiuose ir komentavusiuose šaltiniuose buvo pabrėžiamas ABC News kanalui informaciją suteikusio šaltinio pareiškimas, kad Lietuva, „buvusi sovietų bloko šalis, sutiko įsileisti kalinius, norėdama geresnių santykių su JAV“. Vakarų naujienų agentūros ir spauda citavo Lietuvos atsakingų pareigūnų ir institucijų paneigimus dėl skleidžiamos informacijos, vėliau – prezidentės Dalios Grybauskaitės pažadą, kad speciali Seimo komisija imsis šio reikalo tyrimo. Rusijos spaudoje publikacijos buvo pavadinamos išraiškingomis antraštėmis, pvz.: „Lietuva išsižada kalėjimo“, „Lietuvoje kyla didžiulis skandalas“ ir pan.   

Ekonomikos tema: Lietuvos statistikos departamento pateikti antrojo ketvirčio duomenys apie Lietuvos BVP susitraukimą 22.4 proc., palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu (pagal antrąjį įvertį BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo -20.2 proc.) užsienio naujienų agentūroms suteikė pagrindą skelbti, kad Lietuvoje vykstanti ūkio recesija yra pati giliausia visoje Europos Sąjungoje. Mėnesio pradžioje britų dienraščio Financial Times vyriausiasis analitikas tarptautinės politikos klausimais Gideon Rachman rašė, kaip Europai yra svarbu atidžiai sekti ekonomikos reiškinius Baltijos šalyse, nes jie kelia grėsmę visai Europai. G.Rachman atkreipė dėmesį, kad tokį sukrėtimą patyrusi Baltijos šalių visuomenė kol kas laikosi stebėtinai šaltakraujiškai.

Kultūra: rugpjūtį Prancūzijos laikraštis l'Humanité publikacijoje, skirtoje Lietuvos Nacionalinės dailės galerijos atidarymui, prisiminė Lietuvos „herojaus“, „genijaus“, „nacionalinio turto“ – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – „viešnagę“ Paryžiaus d‘Orsay muziejuje 2000 metų antroje pusėje bei tuo metu meno kritiko Phillippe Dagen išsakytus žodžius apie M.K.Čiurlionio nusipelnymą meno pasaulyje būti „legendine figūra“. Jeigu ne nepalankios aplinkybės, į kurias 20-ame amžiuje pateko Lietuva, „jis būtų turėjęs deramą vietą Europos simbolizmo istorijoje“.

IŠSAMI APŽVALGA

PAGAL ATVIRUS ŠALTINIUS IR LIETUVOS ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ APŽVALGĄ PARENGĖ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA.

CITUOJANT BET KURĮ ŠIO DOKUMENTO FRAGMENTĄ, UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJĄ BŪTINA NURODYTI KAIP ŠALTINĮ.