Naujienos

Šių metų kovo mėnuo nors ir nepasižymėjo itin ryškių ir vien tik Lietuvai skirtų publikacijų gausa pasaulio žiniasklaidoje, tačiau Lietuva dažnai buvo minima įvairiuose kontekstuose – kaip Rytų Europos ar Baltijos šalis – su šioms šalių grupėms būdingais/priskiriamais bruožais ir tam tikru specifiniu problematikos lauku.

Kovo 1 d. Briuselyje įvykęs neeilinis neformalus ES šalių vadovų susitikimas finansų krizei aptarti suteikė impulsą tarptautinei žiniasklaidai dar kartą aktualizuoti Rytų ir Vakarų Europos dichotomiją bei kalbėti apie „pokomunistinio pasaulio šalis“ ir „Vakarų klubą“, į kurį pirmosios patekusios per didelius vargus už didelę staigaus posūkio „liberalaus kapitalizmo modelio link“ kainą, ir kurio jos neretai besijaučiančios atstumtos bei apleistos. Solidūs pasaulio žiniasklaidos šaltiniai, komentavę minėtą susitikimą ir besiklostančią padėtį ES šalių ekonomikose, pabrėžė, kad dabar esąs ne tik išbandymų metas pažeidžiamiausiai Rytų Europai, bet visos ES bendrijos solidarumo egzaminas, per kurį ji turėsianti įrodyti, kad nėra vien tik „butaforinė sąjunga“. 

Kita vertus, kovą užsienio žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie atskirų Rytų Europos šalių ekonomikos būklę, pabrėžiant, kad visų regiono šalių jokiu būdu negalima „suplakti į viena“. Lygai taip, kaip neteisinga neįsigilinti į skirtumus, diferencijuojančius padėtį trijose Baltijos valstybėse. Apie sunkią Lietuvos ekonominę būklę perspėjo dienraštis Financial Times. Net keletas publikacijų buvo apie tai, kad fiksuotos valiutos kursas šiuo metu apsunkina Baltijos šalių ekonominę padėtį. Trijų Baltijos šalių padėties palyginimuose skamba mintis, kad Estijos būklė geresnė, nes ekonomikos augimo metu ji „užsiaugino vilną“. Tačiau Lietuvos padėtis taip pat turinti privalumų – ji esanti mažiau priklausoma nuo paslaugų sektoriaus nei Estija ir Latvija. Atkreiptinas dėmesys į kovo viduryje The New York Times ir visame pasaulyje skaitomame International Herald Tribune išspausdintą publikaciją apie Švedijos milžiniškas investicijas Baltijos valstybėse ir Švedijos finansų ministro paliudytą savo šalies įsipareigojimą šių šalių nepalikti likimo valiai.

Kita su Lietuva susijusi kovo mėnesio žinia, žaibiškai apskriejusi daugelį pasaulio įvykiais besidominčių žiniasklaidos šaltinių, buvo kovo 5 d. vykęs neformalus NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu Lietuvai atstovavęs Vygaudas Ušackas išsakė abejonę dėl sprendimo nedelsiant atnaujinti NATO-Rusijos Tarybos veiklą. Nors, kaip žinia, sprendimas galiausiai buvo priimtas, tačiau ta aplinkybė, kad esminiai NATO sprendimai turi būti priimami visų šalių narių vieningu sutarimu, ir tarptautinėje bendrijoje dar labai gyvai prisimenamas praeitų metų įvykis, kai Lietuva buvo blokavusi ES iniciatyvą atnaujinti derybas su Rusija, vienu momentu tarptautinėje žiniasklaidoje tapo vyraujanti tema.

Jau nuo vasario užsienio žiniasklaida domisi Lietuvos prezidento rinkimų kampanija, ypač domimasi Dalios Grybauskaitės kandidatūra, kaip realiausia rinkimų laimėtoja.

Kalbant apie Lietuvos atspindį atskirų šalių žiniasklaidoje, kovą būtų galima pavadinti Austrijos mėnesiu, t.y. Lietuvos atspindžio Austrijoje mėnesiu. Įvairiapusės informacijos apie Lietuvą Austrijos žiniasklaidoje šįkart buvo kaip niekad gausu ir visų pirma dėl to, kad kovo viduryje Lietuvoje valstybinio vizito lankėsi Austrijos prezidentas Heinz Fischer. Beje, Lietuva, o ypač Vilnius, padidinto Austrijos žiniasklaidos dėmesio sulaukia visus šiuos metus dėl mūsų sostinės ir Austrijos miesto Linco partnerystės, dalijantis šių metų Europos kultūros sostinės titulu.

Kalbant apie pastarąjį (VEKS), kovo mėn. kiek atslūgo informacijos apie projekto finansinių problemų ir Vilniaus – „labiausiai nepasiekiamo miesto visoje Europoje“ banga. Pozityviai Europos kultūros sostinę Vilnių pristatančių publikacijų pasirodė Austrijos, Portugalijos, Vengrijos spaudoje. Plačią skaitytojų auditoriją turinčiame britų Financial Times specialiame savaitgalio priede „How to Spend It“ Vilnius pristatytas ypač patraukliai, kaip nauja puiki šių metų kelionių kryptis kultūros, istorinio paveldo ir prabangos mėgėjams. Vertinga žinia, kad kovo 15 d. Vilniaus Filharmonijos Didžiojoje salėje įvykęs Lietuvos garbės konsulo Šveicarijoje Michel Sogny fondo „SOS talentai“ jaunųjų pianistų koncertas pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojamas 39 pasaulio šalis aprėpiančiu tarptautiniu prancūzų klasikos ir džiazo kanalu „Mezzo TV“, reportažas apie šį renginį kelis kartus parodytas ir per Euronews televizijos kanalą.

Dar vienas šio mėnesio ypatumas – publikacijos Šiaurės Europos šalyse (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje) apie II pasaulinio karo ir pokario laikotarpio Lietuvos istorijos momentus, tarsi atliepiant Švedijos dienraštyje Svenska Dagbladet išsakytą mintį apie tų momentų suvokimo vakariečių kultūroje spragas: „retas eilinis Vakarų pilietis žino, kad sovietai Baltijos šalis okupavo ne be pasipriešinimo...“

IŠSAMI APŽVALGA (*pdf formatu)

PAGAL ATVIRUS ŠALTINIUS IR LIETUVOS ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ APŽVALGĄ PARENGĖ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA