Naujienos

Gegužės mėnesį Lietuvos portretui užsienio žiniasklaidoje neabejotinai daugiausiai peno suteikė Dalios Grybauskaitės pergalė šalies prezidento rinkimuose. Daug kur pažymima, kad sulig D.Grybauskaitės kadencija Lietuvoje turėtų prasidėti „nauja era“ tiek šalies vidaus, tiek užsienio politikoje. Kalbant apie pastarąją, tikimasi labiau į Vakarus orientuotos politikos ir daugiau pragmatizmo. Ekonomikoje – išvedimo iš krizės. Tačiau be su išrinktąja prezidente siejamų optimistinių lūkesčių, minima ir tam tikra nežinia dėl jos pažiūras įvairiais klausimais gaubiančios „paslapties skraistės“. Žemiau esančioje apžvalgoje pateikėme detalų pasaulio žiniasklaidos minėtų aspektų aprašą.

Gegužės 1 d. minint Europos Sąjungos plėtros penkmetį, pasirodė jo rezultatus apžvelgiančių publikacijų. Financial Times rašinyje „Sukakties melancholija“ apibendrinančiai pasakyta, kad „penktosios ES plėtros Rytų kryptimi metinės nusipelno garsesnių aplodismentų, negu jų buvo girdėti, užklupus šiam sunkmečiui“. Lietuvos nuostatas ES Rytų partnerystės iniciatyvos klausimu atspindėjo Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus straipsnis „Kodėl ES turi rūpintis savo Rytų kaimynėmis?“, paskelbtas  dienraštyje European Voice Prahoje vykusio ES vadovų susitikimo dėl ES Rytų partnerystės dieną (gegužės 7 d.). Tą pačią dieną per Laisvąjį Europos radiją savo požiūriu dalinosi ir užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Ekonomikos klausimais šį mėnesį buvo šiek tiek mažesnis pavojų skelbiančių publikacijų srautas. Atvirkščiai – tarptautinės naujienų agentūros bei Švedijos spauda skelbė, kad po tam tikrų patikrinamųjų testų nustatyta, jog Švedijos bankai yra pasiruošę atlaikyti Baltijos šalis užklupusius sunkumus ir netgi galimą šių šalių valiutų devalvaciją. Tą patvirtinę Švedijos vyriausybės ir bankų atstovai, ir tai esą šiek tiek atpalaidavo įsitvyrojusią įtampą dėl Baltijos šalių keliamos grėsmės Švedijos bankų sistemai.

Lietuvos vardas gegužę skambėjo sukrečiančioje Vokietijos Der Spiegel žurnalistų publikacijoje apie Holokausto vykdytojus Europoje. Keliant klausimus, kodėl Hitleris sulaukė tiek daug padėjėjų Europos šalyse, kaip pavyzdys pateikiamas detalus Kaune 1941 m. birželio 27 d. įvykdytų šiurpių žydų žudynių aprašymas. Ypač stebinanti liudininko aprašyme atskleista egzekucijai pritarianti vietinių žmonių reakcija.  Holokausto percepcijos Lietuvoje tema ir kitas šioje apžvalgoje pristatomas straipsnis – iš JAV žurnalo Foreign policy: „Kitaip tariant: Baltijos šalių vaiduokliai“.

Apžvalgos ”Kultūros ir turizmo” skyrelyje pateikiama informacija apie Švedijoje skelbtas publikacijas Vilniaus – Europos kultūros sostinės’2009 tema. Pasaulio haiku asociacijos prezidentas Ban‘ya Natsuishi  Japonijos spaudoje dalijasi savo susižavėjimu Vilniaus miestelėnus įtraukusiu ir japonų klasikinės poezijos formą naudojančiu projektu „Haiku Vilniui“. Jau įprasta, kad tarptautinėje žiniasklaidoje „skamba“ Lietuvos teatro meistrų vardai: šįkart Prancūzijoje publikacijos apie Eimuntą Nekrošių, Rusijoje – apie Rimą Tuminą.  

Apžvalgoje pateikiama nemaža dalis informacijos apie Lietuvos portreto profilius atskirose šalyse. Šįkart apie tai, kaip Lietuvos vardas buvo aktualizuotas Ispanijoje šios šalies karališkosios šeimos atstovų vizito Lietuvoje metu, apie Lenkijos spaudoje verdančią diskusiją dėl patenkinamos ar nepatenkinamos lenkų padėties Lietuvoje, Vokietijoje – apie Baltijos šalių tam tikro nepasitikėjimo Vokietijos pareigūnais priežastis ir būtinybę nepasitikėjimą „tirpinti“,  Airijoje – apie dar praeito amžiaus pradžioje Lietuvą ir Airiją sujungusius žydus iš Akmenės ir kt.

IŠSAMI APŽVALGA (pdf formatu)

PAGAL ATVIRUS ŠALTINIUS IR LIETUVOS ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ APŽVALGĄ PARENGĖ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA.

CITUOJANT BET KURĮ ŠIO DOKUMENTO FRAGMENTĄ, UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJĄ BŪTINA NURODYTI KAIP ŠALTINĮ.