Naujienos

Birželio mėn. Lietuvos ekonomikos būklę atidžiai stebinti tarptautinė žiniasklaida toliau skelbė apie griežtėjančias Lietuvos vyriausybės priemones, siekiant užkirsti kelią valstybės biudžeto deficito augimui ir išvengti būtinybės prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos. Prancūzijos naujienų agentūra Agence France-Presse perteikė TVF delegacijos Vilniuje vadovės pagyrimus Lietuvos vyriausybei dėl veiksmingų ir nesuvėluotų priemonių šalies ūkio padėčiai stabilizuoti. Tuo tarpu Norvegijos dienraštyje Aftensposten atvirkščiai – Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis kritikuojama, kad laiku nesiėmė priemonių ekonomikos krizei pažaboti, už nepamatuotą optimizmą ir griežtumo stoką, gyventojų nepaskatinus imti paskolas vietine valiuta.

Devalvacijos grėsmė, euro įvedimo perspektyvos – tai birželio mėn. dar labiau nei anksčiau užsienio žiniasklaidoje aktualizuotas aspektų blokas rašiniuose ekonominės krizės Lietuvoje/Baltijos šalyse tema. Tuo tarpu Baltijos šalis gerai išmanantis savaitraščio The Economist analitikas Edward Lucas‘as teigia, kad „apibūdinant šių šalių dabarties chaosą, nepakanka  vien žodžių ir skaičių“. E.Lucas‘as minėtame britų savaitraštyje pateikia ištisą apybraižą apie Baltijos šalių lemties vingius, jų, nelyginant Atlantidos, istorinį išnirimą iš nežinomybės, kelią „Vakarų klubo“, saugumo ir gerovės link. Nepaisant to, kad keletą pastarųjų metų Baltijos šalys iš tiesų buvo patyrusios ekonominį pakilimą, šiuo metu į jas besikėsinančios naujų grėsmių bangos. „Reikia tikėtis, kad krizė pagreitins būtinas Baltijos šalių reformas, kurių šių šalių politikai nusikalstamai vengė ekonominio bumo metais“, - teigia The Economist apžvalgininkas.

Su ekonomine krize šiek tiek buvo siejamas Baltijos šalių rinkėjų pasyvumas, dalyvaujant Europos Parlamento rinkimuose. Lietuviai turėję papildomą priežastį – su EP rinkimų diena sutapusį, bet dėl pernelyg aiškios jo baigties nebeintriguojantį prezidento rinkimų II turą (Die Presse, Austrija). JAV dienraštis International Herald Tribune teigė, kad toks žemas Rytų europiečių aktyvumas esąs stebinantis, nes tikėtasi, kad būtent Rytų europiečiai, komunizmo laikais neturėję galimybės dalyvauti demokratiniuose rinkimuose, būsią aktyvesni nei vakariečiai.

Užsienio žiniasklaida stebėjo Lietuvos vadovų ir visuomenės reakciją į Seimo inicijuotą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymą. Šiaurės ir Vakarų Europos spaudoje priekaištauta dėl homofobiškos terpės formavimo oficialiu lygiu, pasikėsinimo į nuomonių laisvę. O Lenkijos dienraštis Gazeta Wyborcza pateikė versiją, kad gali būti, jog mažumų tema Lietuvoje gvildenama, siekiant visuomenės dėmesį atitraukti nuo ūkio recesijos temos.

Visgi viename reitinge Lietuva pripažinta išskirtine lydere tikrąja to žodžio prasme – pasak „European Environment Agency“ atlikto tyrimo rezultatų, Lietuva su savo vandens telkiniais vienintelė iš ES šalių 100 proc. atitinka  privalomuosius ir rekomenduojamuosius kriterijus dėl tinkamumo juose maudytis. Konstatuota, kad pagal tinkamumą maudytis be Lietuvos taip pat nebloga padėtis esanti Kipre, Graikijoje, Prancūzijoje ir Maltoje.

IŠSAMI APŽVALGA (pdf formatu)

PAGAL ATVIRUS ŠALTINIUS IR LIETUVOS ATSTOVYBIŲ UŽSIENYJE PATEIKTĄ INFORMACIJĄ APŽVALGĄ PARENGĖ UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA.

CITUOJANT BET KURĮ ŠIO DOKUMENTO FRAGMENTĄ, UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJĄ BŪTINA NURODYTI KAIP ŠALTINĮ.