LIETUVOS KULTŪRA – FUNDAMENTALI LIETUVOS TAPATYBĖS IR ĮVAIZDŽIO DALIS, EKONOMINIO PROGRESO VAROMOJI JĖGA
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša liepos 5 dieną pasveikino diskutuoti Lietuvos kultūros, turizmo, nacionalinės tapatybės ir įvaizdžio pasaulyje klausimais susirinkusius Lietuvos garbės konsulus. Lietuvos kultūra, pasak L.Talat-Kelpšos, – fundamentali Lietuvos nacionalinės tapatybės, jos įvaizdžio dalis ir viena iš svarbių jos ekonominio progreso bei užsienio politikos varomųjų jėgų.
„Itin palankias sąlygas atsiskleisti Lietuvos kultūrai artimiausiu metu sudarys dvi svarbios aplinkybės: 2009 metais Lietuva švęs vardo tūkstantmečio jubiliejų, o Vilnius kartu su Austrijos miestu Lincu taps Europos kultūros sostine“, – teigė L.Talat-Kelpša.
Ministerijos sekretorius pažymėjo, kad Lietuvos vardo tūkstantmetis – tai puiki proga priminti pasauliui mūsų istorines ištakas bei santykių su Europos civilizacija pradžią.
Projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, ministerijos sekretoriaus teigimu, leis atskleisti pamatinius Lietuvos kultūros ryšius su Europos paveldu ir Europos kultūrine tradicija, padės ją praturinti nauja energija.
„Mums svarbu, kad šis projektas išjudintų ir Lietuvos kasdienybę, kad jo teigiamas pasekmes jaustume dar ne vienerius metus. Taip pat tikimės, kad Jūs padėsite plačiau atverti vartus tiems, kurie susidomės renginiais Lietuvoje ar netgi panūs juose apsilankyti“, – sakė ministerijos sekretorius.
L.Talat-Kelpša pabrėžė, kad garbės konsulų pagalba garsinant Lietuvos vardą yra ypač svarbi. Straipsniai apie Lietuvą, įvairios konferencijos, dalyvavimas televizijos ir radijo laidose, parama Lietuvą propaguojantiems kultūros renginiams – ši garbės konsulų veikla reikšmingai prisideda prie Lietuvos populiarinimo pasaulyje.
„Garsinti Lietuvos vardą pasaulyje – šiandien vienas svarbiausių mūsų valstybės uždavinių“, – pažymėjo ministerijos sekretorius L.Talat-Kelpša.
Trečiojo garbės konsulų suvažiavimo tikslas – supažindinti su svarbiausiomis Lietuvos aktualijomis, įvairių mūsų šalies sričių raidos tendencijomis ir galimybėmis. Jo metu aptariama garbės konsulų veikla, patirtis ir pasiūlymai, siekiant kūrybingai ir rezultatyviai bendradarbiauti, plėtojant Lietuvos ryšius su užsienio valstybėmis.
Suvažiavime dalyvauja daugiau nei 100 garbės konsulų iš 56 šalių. Šiuo metu Lietuva turi 143 garbės konsulus 67-iose pasaulio šalyse.