Naujienos

Minėdami Lietuvos Respublikos (LR) ir Rusijos Federacijos (RF) diplomatinių santykių užmezgimo dešimtmetį, LR užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir RF užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas pasikeitė sveikinimo laiškais. Laiške, adresuotame RF UR ministrui I.Ivanovui, LR UR ministras A.Valionis įvertino pastarąjį dešimtmetį kaip kupiną didelių darbų ir ieškojimų dinamikos laikotarpį. Pasak ministro, 1991-ųjų spalio devintoji - Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių užmezgimo diena - vainikuoja drąsų dviejų jaunų valstybių žingsnį, žengtą keliais mėnesiais anksčiau - Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties pasirašymą. Šioje sutartyje abiem šalims pavyko įvertinti jautrius praeities momentus, rasti geros kaimynystės formulę ir nubrėžti gaires ateities bendradarbiavimui, besiremiančiam laisvu pasirinkimu ir lygiateise partneryste. Per šį dešimtmetį Lietuvos ir Rusijos santykiai netapo kitų klausimų įkaitais. Šalys išsprendė pagrindines politines problemas, sukūrė solidžią dvišalių sutarčių bazę, įkūrė bendradarbiavimo struktūras - Tarpvyriausybinę bendradarbiavimo komisiją bei Lietuvos regionų ir RF Kaliningrado srities bendradarbiavimo Tarybą. Tai šiandien leidžia abiejų šalių vyriausybėms sutelkti dėmesį į ekonominius ryšius, tarptautinio bendradarbiavimo klausimus ir regioninius projektus. Lietuvos diplomatijos vadovo nuomone, Lietuvos ir Rusijos politinio bei ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas vis labiau veikia tarptautinis kontekstas - narystė įtakingose tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip JTO, ESBO ir ET, NATO ir ES plėtra, Lietuvos narystė ir būsima Rusijos narystė Pasaulio Prekybos Organizacijoje, ekonomikos globalizacijos ir regioninės integracijos procesai. Akivaizdu, kad abi šalys tampa universalių procesų dalimi. "Lietuvos ir Rusijos santykių raida patvirtina, kad saugi ir ekonomiškai stabili valstybė gali plėtoti atvirus ir konstruktyvius santykius su kaimyninėmis šalimis, kadangi šių santykių nebevaržo nepasitikėjimas ir įtarumas" - rašo laiške ministras A.Valionis. Jis sveikino aktyvėjančius Rusijos ryšius su Baltijos jūros ir Vidurio Europos valstybėmis, kurių geriausias pavyzdys yra pastarojo meto Rusijos ir Lenkijos santykių dinamika, ir išreiškė viltį, kad pozityvi Lietuvos ir Rusijos santykių patirtis efektyviai sprendžiant nelengvus klausimus pasitarnaus ir santykių su kitomis Baltijos valstybėmis - Latvija ir Estija - plėtrai. Nauja regiono realybė ir nauji iššūkiai iš mūsų reikalauja nuolatinio partneriško bendradarbiavimo. Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl papildomų dvišalių pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių, didinantis atvirumą ir tarpusavio pasitikėjimą karinėje srityje, yra vienas iš akivaizdžių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių, rašo LR užsienio reikalų ministras. Jo nuomone, didėjanti prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Rusijos yra geras ženklas ir impulsas palankaus klimato tolesnių prekybinių-ekonominių santykių tarp abiejų valstybių plėtotei. Lietuvos ir Rusijos valstybių aukščiausių pareigūnų susitikimuose, kurių šiais metais įvyko išties daug, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pozityvios ekonominės darbotvarkės formavimui. Daugelio ekonominio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas buvo akcentuojamas ir šiais metais įvykusiuose Lietuvos ir Rusijos Prezidentų bei Ministrų Pirmininkų susitikimuose. Tarp jų tokie svarbūs klausimai kaip bendradarbiavimas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado uostų, tarptautinių transporto koridorių plėtra, ilgalaikiai energetinių išteklių transportavimo projektai, turintys tapti būsimos ES ir Rusijos energetinės partnerystės dalimi. Šių projektų realizavimas atneštų naudą abiejų šalių žmonėms - kviečia bendradarbiauti Lietuvos diplomatijos vadovas. Pasak jo, Lietuva sėkmingai perėmė per dešimtmečius Vakarų Europoje kauptą bendradarbiavimo per sienas patirtį. Geriausias pavyzdys - Lietuvos bendradarbiavimas su RF Kaliningrado sritimi, sujungęs teorinių diskusijų ir praktinės veiklos lygmenis. Ministras A.Valionis išreiškė viltį, kad RF Kaliningrado sritis taps atvira regioninei integracijai ir ES plėtros teikiamoms galimybėms erdve, o srities plėtros modeliai atitiks šiandienos realijas, regioninių procesų dinamizmo ir ekonomikos specializacijos iššūkius. Didelis bendradarbiavimo potencialas glūdi realizuojant regioninius infrastruktūrinius projektus transporto, energetikos, aplinkosaugos srityse, įtrauktuose į bendrus Lietuvos ir Rusijos pasiūlymus ES "Šiaurės Dimensijos" iniciatyvai. Šiame kontekste svarbus Baltijos Jūros Valstybių Tarybos vaidmuo. Ministras A.Valionis išreiškė viltį, kad Rusijos pirmininkavimas šioje organizacijoje suteiks naujų impulsų bendradarbiavimo per sieną plėtrai. Vis daugiau dėmesio Baltijos jūros regionui skiria besiplečianti Europos Sąjunga, tęsdama "Šiaurės Dimensijos" iniciatyvos realizavimą. "Per šį dešimtmetį Lietuvoje užaugo nauja karta. Ji galutinai atsikratė fobijų bei stereotipų. Esu įsitikinęs, kad šie jauni žmonės sėkmingai įgyvendins mūsų kuriamus kokybiškai naujus Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo projektus. Džiugu, kad ir lietuvių tautinė mažuma Rusijoje bei rusų tautinė mažuma Lietuvoje tampa svarbia grandimi, jungiančia mūsų valstybes ir tautas", - laiške Rusijos kolegai rašo Lietuvos užsienio reikalų ministras. Jo manymu, Lietuvai prasidėjusio tūkstantmečio imperatyvas santykiuose su Rusija yra modelis, kuris suderina laisvą abiejų tautų valią, ilgametes istorines ir kultūrines jungtis bei atsiveriančias regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Lietuva turi savo ateities viziją - dalyvavimas Euroatlantinėje integracijoje, geros kaimynystės ir aktyvių regioninių ryšių plėtojimas. "Esu įsitikinęs, kad tai yra geras pagrindas ir būsimiems Lietuvos - Rusijos santykiams",- rašo ministras. Baigdamas laišką LR užsienio reikalų ministras A.Valionis pakartojo ankstesnį kvietimą Rusijos diplomatijos vadovą apsilankyti Lietuvoje. RF užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas laiške Lietuvos diplomatijos vadovui A.Valioniui apžvelgė nuveiktus dešimtmečio darbus ir ateities bendradarbiavimo perspektyvas. "Pasibaigęs dešimtmetis buvo santykių kūrimo tarp dviejų nepriklausomų valstybių laikotarpis", - rašo RF UR ministras. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį buvo surasti garbingi tokių dvišalių santykių problemų sprendimai, kaip kariuomenės išvedimas, pilietybė, asmenų, pasirinkusių gyvenamąją vietą kitoje šalyje, statusas. Sukurta solidi, orientuota į ateitį, sutarčių bazė. Dideliais tempais, nors ir ne be sunkumų, auga prekybos apimtys bei bendrų įmonių skaičius. Nubrėžiami ilgalaikio bendradarbiavimo kontūrai bazinėse Rusijai ir Lietuvai ekonomikos srityse, atsižvelgiant į plačius bendrus interesus. Pasak ministro, šiais metais įvykęs LR Prezidento Valdo Adamkaus oficialus vizitas į Rusiją bei abiejų valstybių vyriausybių vadovų susitikimas dar labiau suartino šalių pozicijas dėl dvišalių santykių klausimų dienotvarkės. Rusijoje skiriamas didelis dėmesys siekiant susitarimų dėl Maskvoje aptartų problemų. Rusija suinteresuota Kaliningrado srities aprūpinimu užtikrinant maksimaliai laisvą žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą per Lietuvos teritoriją tarp šio ir kitų Rusijos Federacijos subjektų, taipogi šalių partneryste tranzitinių pervežimų, prekybos ir energetikos, gamybinės kooperacijos srityse bei kitomis bendradarbiavimo formomis. Rusijai rūpi rusų ir kitų nacionalinių mažumų Lietuvoje interesų užtikrinimas pagal atitinkamos rėminės Europos Tarybos konvencijos principus, kurie, žinoma, bus taikomi ir sprendžiant lietuvius Rusijoje jaudinančius klausimus, rašo Rusijos diplomatijos vadovas. Pasak RF užsienio reikalų ministro, "fundamentalią reikšmę Rusijai turi tai, koks taps Baltijos jūros regionas artimiausioje ateityje, kaip jame bus įvertinami Rusijos, Lietuvos, kitų pajūrio valstybių interesai, kokia forma šiame regione pavyks realizuoti Europos be skiriamųjų linijų ir zonų su skirtingais saugumo lygiais kūrimo idėją". Atsakymų į šiuos klausimus būtų protingiau ieškoti kartu, vengiant skubotų sprendimų ir sutelkus dėmesį į bendradarbiavimo potencialą, kurį mums teikia geografinė padėtis, amžiais kurti ūkio ir kultūriniai ryšiai. Rusija atvira įvairioms bendradarbiavimo formoms. Ministras išreiškė viltį, kad Rusija ir Lietuva besiremdamos vaisinga patirtimi ir toliau savo veiksmuose orientuosis į abipusiai naudingų ir išties partneriškų santykių kūrimą abiejų šalių bei Baltijos regiono saugumo ir stabilumo labui. Baigdamas laišką Rusijos užsienio reikalų ministras I.Ivanovas išreiškė viltį, kad jo vizitas į Lietuvą galėtų įvykti iki šių metų pabaigos.