Naujienos

Birželio 13 dieną Vilniuje surengtos Lietuvos ir Estijos konsultacijos Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais, kurioms vadovavo Lietuvos užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius ir Estijos užsienio reikalų viceministras Matti Maasikas.

Susitikime aptarti aktualiausi ES darbotvarkės klausimai, tarp jų derybos dėl naujosios ES daugiametės finansinės programos, ES strateginė darbotvarkė 2019-2024 metams, paskyrimai į ES vadovų postus, klimato kaita, kova su dezinformacija bei ES plėtra. Viceministrai sutarė, kad Lietuvos ir Estijos pozicijos yra labai artimos, todėl būtina glaudžiai bendradarbiauti ginant abiejų šalių interesus.

ES Strateginės darbotvarkės 2019-2024 metams klausimu, kuri turėtų būti patvirtinta Europos Vadovų Taryboje birželio 20-21 dieną, Lietuva, Latvija ir Estija pateikė bendrus pasiūlymus, kuriuose identifikuoti 3 pagrindiniai prioritetai: inovatyvi skaitmeninė Europa – tai pramonės modernizacija, skaitmeninės technologijos, investicijos į mokslinius tyrimus ir mokymąsi; įtrauki ir įsitraukusi Europa – tai vidaus rinkos tolesnis gilinimas, įskaitant ir paslaugų sektorių, taisyklėmis pagrįsta tarptautinė prekyba, sanglauda, transporto ir energetikos jungtys; saugi ir atspari Europa – tai atsakas į hibridines ir kibernetines grėsmes bei dezinformaciją, energetinis saugumas, ambicinga ES kaimynystės politika.

Viceministras A. Zananavičius pabrėžė, kad svarbiausia išlaikyti ES patikimumą.  Jau priimtų įsipareigojimų vykdymas yra būtinas, tiek ES vidaus politikoje – vidaus rinkos užbaigimas, sanglauda, tiek ir pasauliniu mastu – atsakas į klimato kaitą, ES duotų pažadų vykdymas toms kaimyninėms valstybėms, kurios laikosi europinių vertybių ir vykdo savo įsipareigojimus mums.

Viceministrai sutarė, jog naujoji daugiametė finansinė programa turi būti tinkamai subalansuota, todėl bendromis jėgomis toliau bus siekiama sąžiningo sprendimo dėl sanglaudos politikos finansavimo, vienodų konkurencinių sąlygų mūsų šalių ūkininkams užtikrinimo dalyvaujant ES bendroje rinkoje. Tuo pačiu itin svarbu užsitikrinti pakankamą finansavimą tokiems projektams, kaip Rail Baltica ir elektros tinklų sinchronizacija.