Naujienos

Lietuvos ūkio augimas 2012 bus antras, o 2013 m. trečias pagal dydį Europos Sąjungoje ir turėtų paspartėti šių metų pabaigoje, kai pamažu ims atsigauti stagnuojanti ES ekonomika. Tada ims augti ir atlyginimai, o infliacija ir nedarbas mažės, sakoma gegužės 11 d. Briuselyje paskelbtoje ES pavasario ekonomikos prognozėje.

Europos Komisijos vertinimu, bendrasis vidaus produktas Lietuvoje šiemet turėtų išaugti 2,4 proc., o kitąmet – 3,5 proc. Prognozuojama, kad visos Europos Sąjungos ekonomika šiemet neaugs, o aštuonių valstybių, daugiausia euro zonos narių, BVP sumažės. Kitąmet ES prognozuojamas 1,3 proc. ūkio augimas.

„Po spartaus 2011 metų ekonomikos augimo Lietuvos ekonomika turėtų likti tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungoje. Nors baigiantis 2011-iesiems Lietuvos ekonomika patyrė ir išorės, ir vidaus sukrėtimų, ji lieka geros būklės, o ateityje teigiamų pokyčių numatoma dar daugiau“,– sakė Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis.

EK ataskaitoje augimo sulėtėjimas 2011 m. pabaigoje aiškinamas sumažėjusia eksporto prekių paklausa, nežinomybe finansų rinkose ir banko „Snoras“ bankrotu, be to, pabrėžiama, kad didelė energetinė priklausomybė neigiamai atsiliepia užsienio prekybos balansui. Tačiau eksporto struktūrą EK vertina kaip gerą ir nurodo palankias perspektyvas pagrindinėse Lietuvos rinkose – Baltijos šalyse, Rusijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Ataskaitoje prognozuojama, kad infliacija 2012–2013 m. mažės, o atlyginimai kitąmet pradės kilti, augant produktyvumui.

EK prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje mažės, bet nenusileis žemiau 10 procentų.

„Šalia teigiamų tendencijų Lietuvos ekonomikoje Europos Komisija vėl atkreipia dėmesį į aukštą jaunimo ir nekvalifikuotų darbininkų nedarbą ir neatitikimą tarp pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje. Tai viena iš struktūrinių problemų, kurias spręsti sunku, bet būtina“,– teigė R.Karoblis.

Ataskaitoje prognozuojama, kad dėl išlaidų banko „Snoras“ indėliams kompensuoti per šiuos dvejus metus nuo 38,5 iki 41 proc. BVP išaugs valstybės skola, tačiau laikantis fiskalinės drausmės biudžeto deficitas šiemet sumažės iki 3,2 proc., o kitąmet – iki 3 proc. BVP.