Naujienos

Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS) Vazgaikiemyje, Prienų rajone liepos 13 dieną surengtoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politika – ar ja pasiekiame tiek, kiek galėtume?“ užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politika turi ne tik atitikti norus, bet visų pirma būti suderinta su gyvybiniais poreikiais ir galimybėmis.  

„Gyvybiniai šalies poreikiai yra susiję ne tik su plačiais geopolitiniais procesais, bet ir su kasdieniais, ne mažiau rimtais Lietuvos žmonių rūpesčiais. Pradedant sąskaitomis už šildymą, baigiant ekonominiais ir emigraciniais iššūkiais. Mano tikslas – neleisti diplomatijai to pražiūrėti, nuleisti diplomatiją ant žemės ir koncentruoti dėmesį į tai, kas svarbu visiems, čia ir dabar gyvenantiems Lietuvoje“, - sakė ministras.

Šiuo požiūriu besivadovaujančios vyriausybės vienas pagrindinių iškeltų uždavinių, pasak jo, yra ryžtingos Lietuvos energetikos pertvarkos.

„Jei nebūtume iškovoję JAV ir ES paramos bei demokratinių kaimynų dalyvavimo mūsų projektuose, Lietuva kaip valstybė liktų energetiškai, taigi ir politiškai, supančiota Rytų monopolistų. Šią silpnybę mes ištaisome, ir jau po dvejų metų nuo Lietuvos namų ūkių nukris didelė finansinė našta“, - teigė A.Ažubalis.

Jo įsitikinimu, suaktyvinta ekonominė diplomatija įrodo, kad gali būti „puikus užsienio politikos įrankis gerinti piliečių gyvenimo kokybę“.

Pastarųjų metų įdirbį, anot ministro, atspindi plečiami tranzito per Lietuvą projektai, atvertos naujos rinkos, sparčiausiai istorijoje augantis eksportas, turizmas, didėjančios investicijos, patrigubėjęs grįžtančių į Lietuvą žmonių srautas.

Kartu A.Ažubalis pabrėžė, kad Lietuvos ekonominiai interesai turi būti grindžiami ir vertybiniais principais. „Tai labai pragmatinė laikysena. Kaip matome iš Baltarusijos pavyzdžio, saugų ir ilgalaikį pelną laiduoja verslo skaidrumas, konkurencingumas ir inovacijos, o ne atskiri politiniai įsakai“, - sakė jis.

Sektinu ekonomikos ir socialinės atsakomybės pavyzdžiu Lietuvai ministras įvardijo Skandinavijos šalis, o Lietuvos pastangomis atgaivinamą penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių regioną vadina „realiai atgimstančia geopolitinių galimybių erdve“.

„Šiaurės kryptis nekenkia ryšiams ir su ilgamečiais Vidurio ir Rytų Europos partneriais. Sumaniai panaudota, ji kaip tik padidina Lietuvos Rytų politikos svorį bei suteikia manevro laisvę. Juk su Lenkija istoriškai dar neturėjome tokių gerų ekonominio bendradarbiavimo rodiklių kaip šiandien, išliekame tikrai dalykiški partneriai. Regioninės politikos sumanumas ypač aktualus matant, kaip nepaisant Rusijoje aktyvėjančios pilietinės visuomenės, čia pat siekiama pavojingos posovietinės integracijos, grįstos galia, o ne laisva žmonių valia“, - sakė A.Ažubalis.

Nepaisant išryškėjusių naujų Lietuvos užsienio politikos bruožų, pasak jo, nekintančios išlieka tradicinės linijos - transatlantinio saugumo stiprinimas ir demokratijos sklaida Rytuose.

„Tai pastovūs prioritetai, šiandien tapę apčiuopiamais rezultatais. Iškovojome NATO gynybos planus ir neterminuotą oro erdvės apsaugą. O daugelį Rytų šalių – Gruziją, Moldovą, Ukrainą – tempiame reikiamų reformų kryptimi. Kitąmet pirmininkaudami ES planuojame Europos viršūnių susitikimą su Rytų partnerystės šalimis. Tai Lietuvos nuoseklumo įrodymas telkiant Vakarų dėmesį Rytams“, - tvirtino ministras.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, parlamentaras Juozas Olekas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

PLJS vyksta liepos 12-15 dienomis Prienų rajone įsikūrusiame Visuomenės harmonizavimo parke. Tai pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje, kuriame dalyvauja daugiau kaip 3 tūkst. dalyvių iš daugiau kaip 30 pasaulio valstybių. Užsienio reikalų ministerija yra viena iš šio susitikimo rėmėjų.