Lietuvos atstovybės užsienyje kvietė švęsti Valstybės atkūrimo 99 metų sukaktį
Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje visą savaitę kvietė į šventinius renginius, skirtus pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ąsias metines. Surengti koncertai ir parodos, kuriuose dalyvavo lietuvių bendruomenė, užsienio šalių diplomatai, kiti pareigūnai, kultūros ir visuomenės veikėjai.
Vasario 15 d. Ukrainos nacionalinėje filharmonijoje gausiai susirinkusius svečius sveikinęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis pabrėžė, kad artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, laivės kainą lietuviai supranta taip pat gerai kaip ir Ukrainos žmonės, susiduriantys su išorės agresija.
„Lietuviai visuomet palaikė ir rėmė laisvės siekiančias tautas, ir šiandien Lietuva kartu su Ukraina, kuri gina savo laisvę ir kuria europinę valstybę“, – sakė M. Janukonis.
Svečiams Ukrainoje koncertavo Pasaulio lietuvių džiazo kvartetas – Saulius Petreikis, Arkadijus Gotesmanas, Raimondas Dauginas ir Tomas Botyrius. Renginyje dalyvavo Ukrainos politikai, oficialūs pareigūnai, užsienio diplomatai, tarptautinių organizacijų atstovai, žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai, Ukrainos lietuvių bendruomenės nariai – iš viso apie 600 svečių.
Vasario 16-oji Ankaroje paminėta atidarant Kauno tarpukario modernizmo architektūros parodą. Lietuvos ambasadorius Audrius Brūzga pabrėžė, kad simboliška minėti Lietuvos valstybės atkūrimo datą pristatant miesto, kuriame virė nepriklausomos Lietuvos politinis, ekonominis ir kultūrinis gyvenimas, architektūrą. Taip pat simboliška šią parodą atidaryti Ankaroje, kuri kaip Turkijos sostinė pradėjo formuotis beveik tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Kaunas. Paminėta, kad Kauno tarpukario modernioji architektūra pretenduoja tapti UNESCO Pasaulio paveldo objektu.
Reginyje dalyvavo Turkijos užsienio reikalų ministerijos, kitų valstybinių institucijų atstovai, Ankaroje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, architektų asociacijos nariai, Ankaroje gyvenantys lietuviai. Paroda atidaryta bendradarbiaujant su Ankaros architektų asociacija ir Ankaros miesto Cankaya savivaldybe.
Vasario 15-ąją Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos ambasada Rygoje surengė diplomatinį priėmimą, į kurį pasveikinti Lietuvos atvyko Latvijos Saeimos Pirmininkė Ināra Mūrniece, Latvijos Saeimos nariai, Užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybės institucijų, įstaigų, Latvijoje reziduojančio užsienio valstybių diplomatinio korpuso, nevyriausybinių organizacijų, lietuvių verslo Latvijoje ir Latvijos lietuvių bendruomenės atstovai.
Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, sveikindamas susirinkusius, pažymėjo, kad Lietuvos Taryba prieš 99 metus, Vasario 16-ąją, pasirašydama Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, išsakė mūsų valstybingumo ir nepriklausomybės siekį.
„Lietuva ir Latvija visada buvo kartu savo laisvės kelyje, vedančiame į kuriančias valstybes – veržlias, atviras, išradingas, remiančias viena kitą ir vieningas. Tik būdami kartu esame stiprūs ir galėsime įveikti kylančius iššūkius ir sunkumus“, – sakė A. Žurauskas.
Šventinio minėjimo metu svečius simboliškai pasveikino Latvijos diplomatų choras, sugiedodamas „Tautišką giesmę“ ir Latvijos himną bei sudainuodamas pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius sukurtą dainą „Lietuva“.
Vasario 16 dieną Lietuvos ambasadoje Estijoje Valstybės atkūrimo diena paminėta dviem renginiais: diplomatiniu priėmimu ir Estijos lietuvių bendruomenių susibūrimu. Lietuvos ir Estijos himnus šiuose renginiuose atliko Estijos muzikos akademijoje studijavę lietuviai Mantas Šernius ir Rasa Dzimidaitė.
Priėmime dalyvavo buvęs Estijos Respublikos Prezidentas Arnoldas Rüütelis, parlamento nariai, vyriausybės, mokslo, verslo, bažnyčios ir visuomenės atstovai, diplomatai. Svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Neilas Tankevičius, atkreipęs dėmesį į Lietuvos ir Estijos politinių ir ekonominių interesų tapatumą bei bendrą siekį stiprinti ES.
Kreipdamasis į vėliau ambasadoje iš įvairių Estijos vietų susirinkusius lietuvius, ambasadorius pakvietė aktyviau dalyvauti lietuvių bendruomenės veikloje bei pasiūlė kartu rengtis Lietuvos ir Estijos valstybingumo deklaracijų 100-mečio minėjimui 2018 metais. Buvusiai ilgametei ambasados darbuotojai Nijolei Liiv ambasadorius įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėką ir dovaną.
Lietuvos ambasada Rusijoje Vasario 16-ąją surengė priėmimą, kuriame dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos, kitų valstybinių ir nevyriausybinių institucijų, žiniasklaidos atstovai, užsienio šalių diplomatinių atstovybių Maskvoje vadovai ir diplomatai, kultūros veikėjai ir Lietuvių bendruomenės Maskvoje nariai bei daug kitų ambasados bei Lietuvos draugų.
Sveikindamas susirinkusiuosius Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas priminė, kad praėjusieji metai buvo labai svarbūs abiem valstybėms, nes Lietuva ir Rusija minėjo diplomatinių santykių atkūrimo 25-erių metų jubiliejų. Ambasadorius pažymėjo, kad ši sukaktis tapo gera proga ne tik prisiminti to meto įvykius, bet ir įvertinti, kokie abiejų valstybių santykiai yra šiandien ir pasvarstyti, kokiomis kryptimis jie galėtų būti toliau plėtojami.
Ambasadoriaus teigimu, nepaisant prieštaravimų, abi valstybės vykdo nemažai kasdieninių praktinių projektų: į pabaigą eina valstybės sienos demarkacijos procesas, baigiami sudaryti keli svarbūs tarpvalstybiniai susitarimai, vyksta bendradarbiavimas pasienio regionų srityje, tačiau svarbiausia – nenutrūko ir toliau palaikomi žmogiškieji ryšiai tarp abiejų valstybių piliečių.
Lietuvos generalinis konsulatas Sankt Peterburge kartu su lietuvių bendruomene Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių minėjimą surengė Rusijos mokslų akademijos Maksimo Gorkio vardo mokslininkų namuose. Generalinis konsulas Dainius Numgaudis sveikinimo kalboje pabrėžė, kad prieš 99 metus Lietuvos Tarybos priimtas Nepriklausomybės aktas padėjo pagrindus moderniai Lietuvos valstybei ir nutiesė kelią, pareikalavusį didvyriškumo ir atkaklaus darbo. „Tuo keliu mes einame iki šiol, kurdami ir stiprindami savo valstybę“, – sakė generalinis konsulas.
Gausiai susirinkusiems diplomatinio korpuso, kultūros ir verslo atstovams, lietuvių bendruomenės nariams koncertavo Kauno muzikinio teatro solistai ir Sankt Peterburgo valstybinės Rimskio- Korsakovo konservatorijos Algirdo Paulavičiaus vardo jaunimo simfoninis orkestras.
Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventė buvo iškilmingai paminėta ir Kazachstane. Sostinėje Astanoje įvyko šventinis priėmimas, kuriame dalyvavo pagrindinių Kazachstano valstybinių institucijų, universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat svečiai iš Karagandos, Almatos, Lietuvos garbės konsulai Karagandoje, Astanoje, Aktobėje, būsimi Lietuvos garbės konsulai Aktau, Šimkento, Eskemeno (Ust-Kamenogorsko) miestuose, Lietuvos garbės konsulai Tadžikistane ir Kirgizijoje. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos komisaras tarptautinėje parodoje „EXPO 2017“ Romas Jankauskas.
Lietuvos ambasadorius Kazachstane Vytautas Naudužas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad 99 metai žymi tik trumpą laikotarpį visoje Lietuvos istorijoje, o Lietuvos sėkmės istorija slypi jos vertybėse ir glaudžiuose ryšiuose su, atrodytų, tokiomis tolimomis šalimis, kaip Kazachstanas.
Vasario 16 d. Kaliningrade svečiams koncertavo Dainos mylėtojų klubo mišrus choras iš Vilniaus, vadovaujamas Vytauto Vercecko. Programoje skambėjo lietuvių ir rusų kompozitorių dainos, o savo muzikiniais gebėjimais visus nustebino Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Olegas Skinderskis, atlikęs su choru Ūdrio dainą iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“.
O. Skinderskis sveikinimo kalboje pažymėjo, kad nors Lietuvos valstybingumo istorijos kelias buvo sunkus, Vasario 16-oji mums primena, kad būdami vieningi mintimis ir darbais, galime įveikti visus išbandymus. Generalinis konsulas pakvietė gausiai susirinkusius svečius – Kaliningrado srities vyriausybės, kultūros, švietimo, verslo atstovus, diplomatinį korpusą ir lietuvių bendruomenę šią šventę švęsti kartu ir linksmai.
Kaliningrado srities gubernatoriaus vardu Lietuvą valstybės atkūrimo dienos proga pasveikino Kaliningrado srities Tarptautinių ir tarpregioninių ryšių agentūros vadovė – ministrė Alla Ivanova bei palinkėjo Lietuvos piliečiams gerovės ir klestėjimo.
Lietuvos ambasada Armėnijoje vasario 16 dieną pakvietė diplomatinį korpusą, Armėnijos valstybės veikėjus ir pareigūnus, iškilius visuomenės, kultūros veikėjus, verslininkus bei lietuvių bendruomenę kartu atšvęsti 99-ąsias valstybės atkūrimo metines. Šia proga ambasada surengė Lietuvos operos solistės Asmik Grigorian bei pianisto Felikso Zakrevskijo koncertą, kurio metu skambėjo Lietuvos kompozitorių Juozo Tallat-Kelpšos, Balio Dvariono, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Armėnijos ir kitų užsienio kompozitorių kūriniai.
Vasario 16 dieną Budapešto muzikos centre gausiai susirinkusius Vengrijos politikos, švietimo, kultūros ir meno atstovus, užsienio diplomatus bei lietuvių bendruomenės narius pasveikino Lietuvos ambasadorė Rasa Kairienė. Ji pažymėjo, kad Lietuva XX amžiuje net du kartus prarado nepriklausomybę ir abu kartus sugebėjo ją atsikovoti, tad šiandien galime didžiuotis savo tautos stiprybe, pasiaukojimu ir nepalaužiama valia.
Šventinę vakaro nuotaiką svečiams sukūrė Lietuvos pianistas Petras Geniušas, atlikęs lietuvių ir vengrų kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Bėlos Bartoko (Béla Bartók), taip pat Liudviko van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) ir Frederiko Šopeno (Fryderyk Franciszek Chopin) kūrinių.
Kopenhagoje Valstybės atkūrimo diena paminėta su grupės „Subtilu-Z“ koncertu dalyvaujant danams, diplomatams ir Danijos lietuviams. Ambasados Danijoje organizuotame renginyje „KU.BE“ koncertinėje erdvėje Frederiksberge dalyvavo ir Lietuvos garbės konsulai Danijoje ir Islandijoje. Jie į Kopenhagą atvyko dalyvauti metiniame susitikime, kuriame aptarti artimiausi veiklos planai.
Sveikindama renginio svečius Lietuvos ambasadorė Danijoje Gintė Damušytė pažymėjo Lietuvos ir Danijos glaudžius ekonominius ryšius, bendradarbiavimą gynybos srityje NATO ir kitose operacijose, bendrą matymą užsienio politikos klausimais bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui skiriamą svarbą.
Gausiai susirinkę Barselonos lietuviai Valstybės atkūrimo šventę paminėjo, skanaudami tradicinį Katalonijos patiekalą calçotada. Renginio dalyviai nusprendė atnaujinti lietuvių bendruomenės veiklą.
Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė, sveikindama senatorius, parlamentarus, diplomatinį korpusą, valstybės pareigūnus, verslininkus, lietuvių bendruomenę ir visus Lietuvos bičiulius, vasario 17 d. atvykusius į istorinę Dublino mero rezidenciją „Mansion House“ paminėti Valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių, pažymėjo, kad Lietuvos valstybingumo išlaikymui didelę svarbą turi geri ryšiai su tokiomis valstybėmis kaip Airija.
„Mūsų valstybes sieja ne tik geri politiniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai, bet ir Airijoje gyvenanti gausi lietuvių diaspora. Nacionalinės kultūros puoselėjimas buvo ir yra svarbus veiksnys mūsų valstybingumui išsaugoti, todėl Airijos lietuviai puoselėja ne tik savo gimtąją kalbą ir kultūrą, bet gerbia ir palaiko airiškas tradicijas“, – sakė R. Adomaitienė.
Renginio metu kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė atliko senąsias lietuvių dainas.
Paryžiaus centre įsikūrusioje Saint-Merry bažnyčioje (Eglise Saint-Merry) vasario 19 dieną surengtas Lietuvos valstybės atkūrimo šventės – Vasario 16-osios – minėjimas. Gausiai susirinkusiai tarptautinei, prancūzų kultūros atstovų ir Prancūzijos lietuvių bendruomenės publikai koncertavo lietuvių pianistas, tarptautinio pianistų konkurso „Résonances International 2016“ laureatas Paulius Anderssonas.
Programoje skambėjo Johanno Sebastiano Bacho, Frédérico Chopino, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Sergejaus Prokofjevo ir Kristupo Bubnelio kūriniai.
Koncertas Paryžiuje buvo organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros, užsienio reikalų ministerijomis. Projekto įgyvendinimą koordinavo Lietuvos kultūros institutas.
Nuotraukose: minėjimai Kaliningrade, Ankaroje, Budapešte, Kijeve, Jerevane.