Naujienos

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis kovo 5 dieną Briuselyje vykusiame Šiaurės ir Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime aptarė energetikos politikos klausimus.

„Turime toliau derinti veiksmus dėl energetikos infrastruktūros Baltijos jūroje plėtros. Ypač svarbu atlikti nepriklausomą Šiaurės dujotiekio poveikio aplinkai vertinimą“, – teigė užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ž.Pavilionis.

Su Šiaurės ir Baltijos šalių diplomatijos vadovais Ž.Pavilionis taip pat aptarė glaudesnio bendradarbiavimo su Vidurinės Azijos šalimis, vykdant Europos Sąjungos energetikos politiką, galimybes.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius pabrėžė ES solidarumo svarbą, kalbant apie išorinę ES energetikos politiką, ir išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos vykdomo naftos tiekimo į Lietuvą per naftotiekį „Družba“ nutraukimo.

„Sprendžiant naftos tiekimo iš Rusijos problemą, reikia koordinuotų Europos Sąjungos veiksmų. Naftos tiekimo nutraukimas verčia orientuotis į naftos transportavimą per Baltijos jūrą, o tai gali lemti dar didesnę jūros, kuri oficialiai paskelbta kaip viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, taršą“, – teigė Ž. Pavilionis.

ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje (BRIST) Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Ž.Pavilionis taip pat akcentavo energetikos klausimus. Jis pabrėžė, kad Rusija turi žengti žingsnius, kurie patvirtintų, kad ši šalis yra patikima ES energetinių išteklių tiekėja.

Siekdama bendradarbiauti su išorės tiekėjais, ES turėtų išnaudoti visus instrumentus, kad užsitikrintų patikimą energetinių išteklių tiekimą. Tai, pasak Ž.Pavilionio, ypač aktualu derantis su Rusija dėl Naujojo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo.

Sprendimą dėl ES veiksmų plano energetikos srityje priims ES vadovai kovo 8-9 dienomis vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.

Išorinių santykių sesijoje ES ministrai aptarė ES santykius su Uzbekistanu, Iranu, padėtį Sudane, Artimuosiuose Rytuose bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ministrai patvirtino sprendimą leisti Europos kaimynystės politikos šalims dalyvauti ES agentūrose ir programose. Tai suteiktų galimybę toliau plėsti bendradarbiavimą su ES kaimynėmis.