Lietuvos ambasadoriai užsienyje aptarė veiklos prioritetus: nuo gynybos pramonės iki Lietuvos sezono Prancūzijoje
Liepos 15–19 dienomis Vilniuje vyko kasmetinis Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų suvažiavimas, kuriame įvertinti užsienio politikos rezultatai bei aptarti prioritetiniai tikslai.
Per savaitę daugiau kaip 60-ies diplomatinių atstovybių vadovai aptarė paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, Lietuvos prioritetus NATO ir Europos Sąjungoje, interesus tarptautinėse organizacijose, santykius su svarbiausiomis šalimis partnerėmis, ekonominę diplomatiją. Ambasadoriai susitiko su šalies vadovais – prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte.
Pirmąją suvažiavimo dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėkojo diplomatams už susitelkimą, bendro darbo rezultatus ir pabrėžė, jog absoliutus užsienio politikos prioritetas yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesai.
„Galime didžiuotis tuo, kad nesudrebėjome ir darkart įrodėme, jog vertybinė užsienio politika yra pragmatiškiausias įmanomas Lietuvos pasirinkimas. Telkėme regioną ir Europą sienų apsaugai, įspūdingai išplėtėme ekonominių partnerysčių horizontą ir radome jėgų jei atkaklumo stiprinti Lietuvos saugumą“, – sakė G. Landsbergis (visa ministro kalba ambasadoriams).
Saugumo klausimams buvo skirta visa suvažiavimo diena – ambasadoriai susitiko ir diskutavo su nacionalinį saugumą užtikrinančiomis tarnybomis – vyko į Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijoje vyko įtrauki diskusija su užsienio reikalų viceministru Jonu Survila, krašto apsaugos viceministre Greta Tučkute ir prezidento vyr. patarėju nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiu Budriu apie tai, kaip diplomatija gali ir turi užtikrinti Lietuvos interesų gynybą iššūkių ir įtampų kupiname pasaulyje.
Lietuvos diplomatijos vadovas Vilniuje susirinkusiems ambasadoriams akcentavo, jog mūsų šalies saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos pergalės prieš Rusijos agresiją.
„Matome vis labiau aižėjantį sprendimų priėmimo procesą svarbiausiose mums organizacijose. Nepaisant Rusijos sabotažo, diversijų ir kinetinių atakų prieš NATO šalis ir vis aiškesnių grėsmių NATO teritorijai paveikslo, Vakarų sostinėse vis dar trūksta kryptingos strategijos sulaikyti ir nugalėti Rusiją“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Ministrui akcentavus būtinybę aktyviai telkti ir formuoti bendraminčių aljansus, ambasadoriai praktinius aspektus aptarė išsamiose diskusijose, skirtose strateginėms partnerystės su regiono valstybėmis, ES sankcijų įgyvendinimui, Lietuvos interesams naujajame ES politiniame cikle, daugiašaliuose formatuose, Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Būtent su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu itin aktyviai vystomos strateginės partnerystės, sparčiai auga lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas.
Diskusijai su diplomatinių atstovybių vadovais apie Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą skirtoje dienoje didžiausias dėmesys šiais metais teko Lietuvos gynybos ir saugumo pramonei. Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas diplomatinių atstovybių vadovams pristatė šio strateginio sektoriaus tolimesnio vystymo planus, su verslo atstovais buvo diskutuojama apie tai, kaip Lietuvos diplomatinės atstovybės gali prisidėti sprendžiant šio sektoriaus eksportuotojams užsienio rinkose kylančias problemas, kokių žingsnių reikia norint pritraukti patikimų partnerių investicijas į šį šalies ekonomikai ir saugumui svarbų sektorių. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė Lietuvos ekonominius pasiekimus investicijų pritraukimo, inovacijų, aukštųjų technologijų, turizmo srautų didinimo srityse, diskutavo, kokie svarbiausi iššūkiai laukia Lietuvos ekonomikos perspektyvoje, koks vaidmuo tenka atstovybėms, siekiant užtikrinti lietuviškos kilmės eksporto plėtrą, tarptautinio bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, inovacijų srityse stiprinimą. Ekonominės dienos metu didelis dėmesys skirtas ir ekonominei komunikacijai – Lietuvos įvaizdžio pasaulyje gerinimui. Renginio metu ne kartą buvo pabrėžta, kad ekonominė diplomatija ir toliau lieka prioritetine visų Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje veiklos kryptimi.
“Per ketverius šios Vyriausybės darbo metus ekonominės diplomatijos ir ekonominio saugumo srityje pavyko pasiekti itin daug, įgyvendinome svarbiausius diplomatinei tarnybai keltus tikslus. Itin svarbu, kad sumažinome priklausomybę nuo autoritarinių režimų ir padėjome atverti naujas rinkas, tad džiugu, jog mūsų diplomatų darbą šiandien labai gerai vertina ir Lietuvos verslas. Tačiau privalome padaryti dar daugiau, ypač – atsižvelgiant į geopolitines laikmečio realijas. Pagrindiniai uždaviniai ekonominės diplomatijos komandai „Team Lithuania“ artimiausioje ateityje bus aktyviai plėsti aukštos pridėtinės vertės prekių ir žinioms imlių paslaugų eksportą ir padėti kurti Lietuvos gynybos bei puslaidininkių pramones. Taip pat bus itin svarbu aktyviai dalyvauti tarptautiniuose mokslo projektuose, pritraukti į Lietuvą naujų užsienio investicijų bei turistų, toliau telkti ekonominę paramą Ukrainai ir išlaikyti lyderystę kovoje su ekonomine prievarta”, – sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Diskutuota ir apie lyčių lygybę darbe, šeimos ir darbo suderinimą, moterų lyderystę diplomatinėje tarnyboje. URM kanclerė Inga Černiuk pasveikino moterų lyderystės iniciatyvas, vykstančias tarnyboje, ir apžvelgė žingsnius, kurie pastaraisiais ketveriais metais padaryti keičiant situaciją diplomatinėje tarnyboje – įvesti aiškūs kriterijai ir pradėtos daryti atrankos užimti diplomatinių atstovybių vadovų pozicijas. Lietuvos ambasadorės ir ministerijos kanclerė su asociacijos „Lyderė“ narėmis aptarė, kaip dar veiksmingiau užtikrinti lygias galimybes.
Susitikimo metu aptarta, kaip ambasados gali prisidėti prie grįžimo į Lietuvą skatinimo, o susitikimuose su Lietuvos savivaldybių asociacijos, regionų plėtros tarybų kolegijų atstovais kalbėta apie diplomatinės tarnybos ir kitų institucijų bendradarbiavimą skatinant ryšį su diaspora.
Suvažiavime taip pat aptarti ryškiausi šiųmečiai kultūrinės diplomatijos akcentai: Diplomatų Lozoraičių metų minėjimas ir unikalus projektas, tris mėnesius truksiantis Lietuvos sezonas Prancūzijoje (jo metu vyks 200 renginių, kurių metu daugiau nei 500 menininkų prancūzams pristatys Lietuvos kūrybą, istoriją ir geopolitinę situaciją).
Šiandieniniams Lietuvos diplomatams, susirinkusiems į suvažiavimą Vilniuje, diplomatijos vadovas G. Landsbergis linkėjo ryžto: „Europai ir mūsų sąjungininkams ir toliau reikės išjudinančio, principingo, nors kartais ir nepatogaus, vertybinio balso. Tuo balsu būsite Jūs, tad linkiu neprarasti ryžto drąsiai judėti pirmyn.“
Visą ministro kalbą skaitykite čia.