Naujienos

Lietuva drąsiai ištiesė moralinės ir humanitarinės pagalbos ranką karo nuniokotai Gruzijai. Pradėjus labdaros rinkimo akciją, gyventojai aukojo drabužius, maistą, pinigus, bendrovės ir verslininkai taip pat skyrė būtiniausių dalykų, savo iniciatyva apmokėjo pagalbos gabenimą. Karščiausiame karo veiksmų taške besilankantis Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša sakė, kad gruzinai yra labai dėkingi už lietuvių sukauptą humanitarinę pagalbą. Bombardavimo siaubą Gruzijoje patyrusi Lietuvos pilietė Manant Amergulašvili teigė, kad kiekvienas gruzinas norėtų pats kiekvienam lietuviui paspausti ranką už pagalbą tautai sunkiu metu.

Nežinojo, ar rytą pabus

Koks baisus yra karas, galima suprasti tik pamačius virš galvos skrendančius karinius bombonešius.

Taip sako į karo Gruzijoje sumaištį patekusi keturiolika metų Lietuvoje gyvenantį mūsų šalies pilietė gruzinė Manant Amergulašvili. Dviejų vaikų motina trims mėnesiams buvo išvykusi į gimtąją šalį, kur Achmetos mieste gyvena jos motina, brolis, sesuo, kiti giminaičiai.

Kai Rusija į Gruzijos teritoriją įvedė okupacinę kariuomenę, virš Achmetos ėmė skraidyti kariniai lėktuvai, sraigtasparniai. Jų maršrutas siekė Gorį, Tbilisį. Bijojome išeiti į lauką, o užmigę nežinojome, ar rytą atsibusime sveiki, ar rasime gyvus savo artimuosius ir pažįstamus", -- pasakojo M.Amergulašvili.

Už moralinę pagalbą tomis siaubingomis dienomis moteris sako esanti dėkinga Lietuvos ambasadai Gruzijoje: "Man diplomatai pasiūlė grįžti namo Lietuvos lėktuvu, kuris į Gruziją atgabeno humanitarinę pagalbą. Svarsčiau: baugu palikti artimuosius, bet vyliausi, kad karas netrukus baigsis ir viskas aprims".

Tačiau M.Amergulašvili jai siūlomas vietas užleido kitiems -- moteris išskrido reisiniu civiliniu lėktuvu.

"Rusų tankai mūsų teritorijoje -- tai gruzinų negerbimas. Jie mūsų teritorijoje elgėsi taip, kaip nesielgia savo namuose. Tankai lamdė mašinas, rusų kariai plėšė namus ir sandėlius. Jie vilkėjo gruzinų karine uniforma ir teigė, kad tai daro patys gruzinai", -- okupantų elgesiu piktinosi M.Amergulašvili.

Moters teigimu, nors Rusijos okupacija jos šaliai padarė milijardinių nuostolių, tauta tik dar labiau susitelkė.

Lietuvoje gyvenanti gruzinė daug šiltų žodžių pasakė apie lietuvius.

Lietuviai aukojo labdarą

Lietuvos bendrovės ir pavieniai gyventojai sunešė daug labdaros, kuri buvo ir dar bus išgabenta į Gruziją.

Vieną didžiausių žmonių suaukotos labdaros siuntų Gruzijai surinko ir paruošė Marijampolės gailestingumo namų "Samarija" savanoriai, kuriems talkino ir būrys vaikų.

Už paaukotus pinigus buvo nupirkta 500 vaikiškų antklodžių ir pledų, surinkta apie 300 dėžių batų, moteriškų, vyriškų, vaikiškų drabužių.

Karo siaubą patyrusiems gruzinų vaikams buvo išsiųsta ir žaislų.

Atsiliepdamas į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos raginimą suteikti humanitarinę pagalbą Gruzijai, didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas "Maxima Lt" skyrė būtiniausių prekių: 1000 pledų, 275 miegmaišius.

"Stebėdami pastarųjų savaičių įvykius Gruzijoje ir jausdami pilietinę pareigą, pasisiūlėme padėti organizuojantiems humanitarinę pagalbą šiai šaliai, -- sakė uždarosios akcinės bendrovės "Maxima LT" generalinis direktorius Gintaras Jasinskas. -- Norėjome, kad mūsų pagalba būtų konkreti ir tikslinga, todėl nukentėjusiuosius parėmėme būtiniausiais daiktais -- pledais ir miegmaišiais".

"Bėdoje atsidurti gali kiekvienas mūsų, todėl apsispręsdami padėti Gruzijos žmonėms pirmiausia vadovavomės žmoniškumu. Kadangi ten žmonėms reikėjo elementarių išgyventi būtinų dalykų, padėti jiems yra kiekvieno pareiga", -- sakė uždarosios akcinės bendrovės "Biok" direktorius Linas Čereška.

Jo vadovaujama įmonė viena pirmųjų atgabeno higienos prekių siuntą į labdarą rinkusį Demokratijos ir vystymo paramos fondą.

Vyksta etninis valymas

Laimonas Talat-Kelpša, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius, įsižiebus kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Gruzijos, nuvyko į šią Kaukazo valstybę, nes buvo paskirtas Užsienio reikalų ministro specialiuoju įgaliotiniu krizinei situacijai Gruzijoje spręsti. Jis "Ekstrai" sakė, kad gruzinai dėkingi Lietuvai ne tik už humanitarinę pagalbą, bet ir už moralinę paramą.

Rugsėjo viduryje Gruzijoje tradiciškai prasideda naujieji mokslo metai. Šiandien mokyklų klasės ir salės glaudžia pabėgėlius. Kiek jų iš viso,  dar niekas negali pasakyti.

50--60 tūkstančių Gorio gyventojų buvo evakuota vos prasidėjus Rusijos okupacijai, dauguma pabėgėlių grįžta. Tačiau ne visi randa sveikus būstus -- juos subombardavo rusų aviacija. O Gorio apylinkėse žiemos būna šaltos.

Daug nesuskaičiuotų pabėgėlių yra ir iš Pietų Osetijos.

"Šiame regione, ypač rytinėje jo dalyje, gyveno nemažai gruzinų. Nauja valdžia juos privertė rinktis -- arba imti Rusijos pasą, arba palikti užgyventą turtą ir išsikraustyti", -- sakė L.Talat-Kelpša.

Ministerijos sekretorius pabrėžė, kad kalbos apie Pietų Osetijoje vykstantį etninį valymą nėra vien kalbos -- tai vyksta realiai. Tokių pabėgėlių gali susidaryti ne mažiau kaip 8 tūkstančiai.

Ne tik vietos gyventojų, bet ir Gruzijos vyriausybės, tarptautinių humanitarinę pagalbą teikiančių organizacijų atstovų Rusijos kariuomenė neįleidžia į buferinę zoną tarp Pietų Osetijos ir Gruzijos. Kiek pabėgėlių yra iš šių vietovių, šiandien tegalima spėlioti.

Kalbant apie be būsto likusius pabėgėlius verta prisiminti, kad tai -- jau antroji ne savo noru namus palikusių gruzinų banga. Praėjusio dešimtmečio pradžioje iš Abchazijos jų buvo išvaryti tūkstančiai.

"Pavyzdžiui, vien Kutaisyje, kuris panašus į mūsų Kauną, pasak oficialios statistikos, yra 538 negrįžę pabėgėliai ir gyvena apie 12 tūkstančių žmonių, pabėgusių iš Abchazijos. Dauguma jų šešiese aštuoniese glaudžiasi vieno kambario butuose", -- pasakojo L.Talat-Kelpša.

Labiausiai sugriautas Goris, kuriame Rusijos okupacinė kariuomenė siautėjo net dešimt parų.

Ministerijos sekretoriaus teigimu, Rusijos atstovų tvirtinimai, kad konfliktas buvo sprendžiamas neliečiant civilių gyventojų, yra klaidinami.

"Galima suprasti, kai bombos mėtomos ant karinių objektų. Tačiau Gorio pakraščiuose begalė sugriautų individualių ir daugiaaukščių namų, kurių prie karinių objektų tikrai nepriskirsi.

Kai L.Talat-Kelpša lankėsi prie naftotiekio, kuriuo nafta iš Kaspijos jūros patenka į Turkiją, pasijuto lyg Holivudo filmo kūrimo aikštelėje -- iki pat horizonto buvo matyti bombų išraustos duobės.

Viena nesprogusi bomba buvo įsiraususi tiesiog virš naftotiekio vamzdžio. Ką bendra šis infrastruktūros objektas turi su kariniais objektais? Gruzinų teigimu, rusai čia numetė ne mažiau kaip 53 galingas aviacines bombas.

Humanitarinė ir kitokia pagalba Gruzijai sugriovimus gal ir leistų likviduoti per keletą metų, tačiau yra ir tokios žalos, kuri užgis tik per kelis dešimtmečius.

Liepsnose - nacionalinis parkas

Nuniokota gamta -- rusų padegti šimtamečiai miškai Boržomio apylinkėse, panašūs į Lietuvos Druskininkų. Dviejų mėnesių sausra, 35 ir daugiau laipsnių tvyrantis karštis, buvo gera terpė liepsnoms įsisiautėti ne šimtuose, o tūkstančiuose šio Gruzijos nacionalinio parko hektarų.

"Palapinės, antklodės, šilti drabužiai -- tai, kuo pirmomis dienomis skubėjome padėti nelaimės ištiktiems gruzinams. Tai pravers šaltą žiemą.

Tačiau humanitarinė pagalba neturi nutrūkti. Kita vertus, Gruzijai reikia ir kitokios, ne mažiau svarbios, paramos -- būtina viešai priminti apie ją ištikusią katastrofą ir neleisti, kad ši valstybė nueitų į informacinę nebūtį", -- įsitikinęs L.Talat-Kelpša. Šiuo metu svarbiausia -- visokeriopa ekonominė ir politinė ES parama Gruzijai, ypač siekiant pritraukti ilgalaikių investicijų.

*****