Naujienos

Šiuo metu populiarus toks anekdotas. Žmogeliui taip pasidarė nuobodu rojuje, kad jis užsimanė į pragarą.Ten patekęs pamatė, kokios jame vyksta linksmybės. Velnias leido jam pabūti. Žmogeliui buvo taip linksma,kad jis užsinorėjo pragare likti visam laikui. Velnias leido. Kitą rytą atsibudęs žmogelis mato, kad linksmybių kaip nebūta – visi šokėjėliai smalą verda. Paklausęs, kodėl taip greitai viskas pasikeitė, išgirdo tokį velnio atsakymą: „Emigracija nuo turizmo skiriasi.“ Šį skirtumą, ko gero, patyrė ir pastaruoju metu patiria vis daugiau lietuvių. Žiniasklaida skambina pavojaus varpais, kad lietuviai šeimomis emigruoja į Kanadą, Angliją, Airiją, Norvegiją ir kitas šalis. Tą patvirtina ir statistika.

 

Statistikos departamentas pranešė, kad balandį išvykimą iš Lietuvos deklaravo 11,3 tūkst. šalies gyventojų. Palyginti su kovu, emigrantų padaugėjo 5,4 karto. Pagrindinė to priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 2010 m. sausio–balandžio mėn. emigravo 17 tūkst. žmonių, tai 10,4 tūkst. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Imigrantų sumažėjo. Balandį atvykimą į Lietuvą deklaravo 306 asmenys, arba 71 mažiau negu šių metų kovą. Per keturis šių metų mėnesius imigravo 1,4 tūkst. žmonių, tai 589 žmonėmis mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Per 19 nepriklausomybės metų, nuo 1990 m. iki 2009 m. pradžios, iš Lietuvos išvyko apie 519 tūkst. gyventojų, o į Lietuvą atvyko 111 tūkst. žmonių. Grįžtančiųjų iš užsienio šalių lietuvių daugėjo nuo 2004 m. iki 2008 m. 2009 m. grįžtančiųjų ženkliai sumažėjo.

 

 

Anot A.Daunoravičiaus, šiuo metu galima kalbėti apie lūžį lietuvių sąmonėje. „Mes ilgai ginčijomės, sakėme, kad lietuviai gyvena Lietuvoje, o tie, kurie anapus sienos, – išdavikai, kvailiai. Anie likusiuosius tėvynėje apšaukdavo nevykėliais. Ačiū Dievui, supratome, kad esame ta pati tauta, bet dėl įvairių priežasčių gyvenanti ne toje mažoje teritorijoje. Lietuva, kaip ir Airija, Italija, Graikija, Lenkija, turi diasporą“, – sakė A.Daunoravičius. Anot jo, šių šalių patirtis rodo, kad reikia visais įmanomais būdais diasporą įtraukti į šalies gyvenimą ir kad tai naudinga abiem pusėms.

 

„Ilgą laiką tautinio tapatumo saugojimas buvo bene vienintelis mūsų šalies politikos užsienio lietuvių atžvilgiu tikslas. Bet turime atsižvelgti į globalizacijos procesus, valstybės interesus“, – teigė jis. Departamento vadovo nuomone, reikia naujos strategijos – kurti globalią Lietuvą.

 

Globalios Lietuvos kūrimo strategiją rengia tarpinstitucinė darbo grupė su Lietuvos akademinės bendruomenės atstovais. Koordinuojantį vaidmenį rengiant šią strategiją atlieka Užsienio reikalų ministerija. Parengus projektą, jis bus skelbiamas viešai, siekiant į jo aptarimą įtraukti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius.

 

 

Jei žmogus nenori būti lietuvis, nepadės jokios priemonės. „Kai kurie nauji emigrantai bando per vieną dieną ištrinti savo tapatybę. Taip Rasimavičius tampa Rasim“, – prisiminė vieną atvejį A.Daunoravičius. Anot pašnekovo, tuos žmones galima suprasti. Dirbant kelis darbus, lietuviškai veiklai nelieka laiko, bet, anot jo, tai nėra pasiteisinimas. Geriausias pavyzdys – JAV lietuviai, kurie sunkiai dirbo ir savo lėšomis statė lietuviškas mokyklas, bažnyčias ir puoselėjo lietuvybę. Tai jis savo akimis matė Čikagoje, kur penketą metų dirbo generaliniu konsulu.

 

Vis dėlto panaikinti tapatybės neįmanoma. „Pastebime, kad dalis užsienio lietuvių atsigręžia į visuomeninę veiklą: atsidaro daugiau lituanistinių mokyklų, jose gausėja mokinių. Tai natūralu. Yra jausmai, atsiminimai, prisirišimas, šaknys, kurių taip lengvai nenukirsi“, – pasakojo A.Daunoravičius.

 

Lituanistinės mokyklos – viena pagrindinių priemonių tautiniam tapatumui saugoti.

 

Iš viso pasaulyje veikia 187 tokios mokyklėlės, kurių daugiausia – Europoje. JAV jų yra apie 30. Trys didžiausios mokyklos yra Lemonte netoli Čikagos (per 500 vaikų), Dubline ir Čikagoje (per 300 vaikų). Lituanistinėse mokyklėlėse šeštadieniais ar sekmadieniais kelioms valandoms susirinkę vaikai mokosi lietuvių kalbos, istorijos, šiek tiek geografijos.

 

 

Valstybė labiausiai remia lietuvių bendruomenes Kaliningrado srityje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Užsienio lietuvių departamento lėšomis sudarytos 53 sutartys su mokytojais, kultūros darbuotojais, kuriuos išlaiko Lietuvos valstybė. Daugiausia tokių mokytojų dirba Kaliningrado srityje (23). „Valstybė globoja ir remia silpnų ir neturtingų lietuvių bendruomenių veiklą“, – sakė A.Daunoravičius.

 

Kaliningrado srityje lituanistinių mokyklėlių nėra. Čia kai kurių valstybinių mokyklų mokiniai gali pasirinkti lietuvių kalbos fakultatyvą. Latvijoje veikia savaitgalinės mokyklos. Lenkijoje yra daug lietuviškų meno kolektyvų, jiems reikalingi meno vadovai iš Lietuvos.

 

Valstybės pagalbos nereikia Amerikos lituanistinėms mokykloms, kurios išsilaiko pačios. Anot A.Daunoravičiaus, JAV iš tikrųjų galėtų tapti pavyzdžiu – per 50 metų čia sukrta lituanistinio ugdymo sistema.Jungtinės Karalystės, Airijos bei kitų lietuvių gausiai gyvenamų kraštų lituanistines mokyklas reikia aprūpinti metodinėmis priemonėmis,trūksta kvalifikuotų mokytojų, tad jiems organizuojami kvalifikacijos kėlimo seminarai.

 

Aktyviausios lietuvių bendruomenės yra JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lenkijoje.

 

A.Daunoravičius sutinka, kad išmokti lietuvių kalbos kelių valandų per savaitę mažoka. Vis dėlto lietuvybei puoselėti ir lietuvių kalbai išmokti reikia ir noro. Jis iki šiol prisimena, kaip viename renginyje susipažino su tokiu Artūru Sotu, kuris kalbėjo lietuviškai su nežymiu akcentu. „Pagalvojau, pagyveno lietuvaitis Amerikoje ir jau kalba su akcentu“, – pasakojo A.Daunoravičius. Paaiškėjo, kad tas „lietuvaitis“ yra grynakraujis meksikietis, kurio tikrasis vardas ir pavardė Arturo Soto.

 

 

• susižinokite šalyje, į kurią ketinate keliauti, veikiančios Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos tikslų adresą ir kontaktinius telefonus ir jose prisiregistruokite. Tai daryti neprivaloma, bet verta – giminaičiams paprasčiau bus susisiekti su jumis atsitikus nelaimei;

• išvykstant ilgiau nei 6 mėnesiamsreikia deklaruoti savo išvykimą;

• gerbkite šalies, į kurią keliaujate, įstatymus, kurie gali skirtis nuo Lietuvos įstatymų, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų turėjimas, vartojimas ir gabenimas reglamentuojamas daug griežtesniais įstatymais;

• kelionės metu visuomet su savimi turėkite asmens tapatybę liudijančius dokumentus ir kelionės bilietus.

 

Lina Juškaitienė