Naujienos

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, PSO ir UNICEF ekspertas dr. Arūnas Liubšys pakviestas rengti projektą "Medicininės paramos motinoms ir naujagimiams gerinimas Turkmėnistano Respublikoje".

Taip bus įgyvendinta Europos Sąjungos naujosioms šalims narėms deleguota misija bendradarbiauti ir teikti profesinę paramą besivystančioms Vidurinės Azijos šalims.

Dr. A.Liubšys jau šešti metai veda gydytojų neonatologų mokymus Vidurinėje Azijoje - Kirgizijoje, Uzbekijoje, Tadžikijoje, Azerbaidžane. Todėl neatsitiktinai Užsienio reikalų ministerija (URM) jam patikėjo parengti metmenis būsimam bendradarbiavimo su turkmėnais projektui. Po pernykščio URM atstovo vizito į Vidurinės Azijos šalis, kurio metu buvo pristatytos projekto gairės, šių metų pradžioje buvo gauta Turkmėnistano Vyriausybės nota, kurioje išreikštas noras bendradarbiauti su Lietuva motinos ir vaiko sveikatos apsaugos srityje.

Artimiausiu metu gydytojas neonatologas su vienu iš Lietuvos ambasados darbuotojų ketina vykti į Turkmėnistaną aptarti su šios šalies atstovais galimų bendradarbiavimo sričių. "Jei pavyks, dar šiemet bus parengtas projekto planas, kuris turėtų apimti gydytojų ir viduriniojo medicinos personalo mokymą Turkmėnistane bei pasikeitimą specialistais, - sakė A.Liubšys. - Atvykę į Lietuvą turkmėnai galėtų susipažinti su mūsų šalies perinatalinės pagalbos organizavimo struktūra, finansavimo sistema, gimdyvėms ir nėščiosioms, turinčioms nėštumo patologiją, teikiama pagalba, naujagimių gydymu ir kt."

Ilgalaikis projektas turėtų tęstis 3-5 metus.

Pasak dr. A.Liubšio, Turkmėnistanas yra gana uždara šalis, nelinkusi bendradarbiauti nei su kaimynais, nei su Vakarų ar Europos Sąjungos šalimis, beveik nedalyvaujanti tarptautiniuose projektuose, PSO ar UNICEF veikloje. Todėl oficialus kvietimas lietuviams atvykti į šią šalį yra svarbi misija ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos mastu.

Dr. A.Liubšys prisipažįsta, kad į Vidurinės Azijos šalis jį traukia ne tik įdomi ir savita jų kultūra ir mentalitetas, bet ir noras padėti tokioms šalims, kurių sveikatos sistema, palyginti su mūsų šalies, atsilieka 20-25 metus. Dėl tokio atsilikimo šių šalių medikai yra izoliuoti nuo viso pasaulio, neturi galimybių išvažiuoti į užsienį mokytis, semtis patirties, tobulėti. Be to, gydytojo manymu, lietuviams daug lengviau suprasti jų poreikius ir perteikti jiems reikalingas žinias nei specialistams iš Vakarų pasaulio, nes ir patiems pirmaisiais nepriklausomybės metais teko nemažai mokytis iš toliau pažengusiųjų.

Aida VALINSKIENĖ, "Respublikos" žurnalistė