Naujienos

Lietuvos diplomatai ir politikos ekspertai su atsargiu optimizmu vertina galimus pokyčius Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos santykiuose, pažymėdami, kad ligšiolinė "sankcijų politika" buvo neefektyvi. Apie atšilimą vėl garsiau imta kalbėti po Rusijos karinės agresijos Gruzijoje.

Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša interviu Eltai sakė, kad Lietuva nuosekliai siekia, jog tiek Baltarusija, tiek ES sukurtų prielaidas normalizuoti tarpusavio santykius. Viena iš tokių pastangų - šį mėnesį įvykęs užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno neformalus susitikimas su kolega iš Baltarusijos Sergejumi Martynovu.

Apie galimą atšilimą ES ir Baltarusijos santykiuose imta kalbėti praeitą mėnesį, kai autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka netikėtai nusprendė paleisti politinius kalinius. Minskas taip pat sutiko įsileisti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) atstovus stebėti rugsėjo 28 dienos parlamento rinkimus, be to, Baltarusija iki šiol nepripažino separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybės. Reaguodami į šiuos pokyčius, ES užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad jei Baltarusijos parlamento rinkimuose bus matoma pažanga, Europa gali peržiūrėti taikomas sankcijas.

"Mums svarbu, kad Baltarusija žengė žingsnius, kurie būtini Baltarusijos ir tarptautinės bendruomenės dialogui atgaivinti. Tiek ES, tiek JAV tai pastebėjo ir atitinkamai sureagavo (...). Esu įsitikinęs, kad ES užsienio reikalų ministrams patvirtinus Jūsų minėtas išvadas, Baltarusijai buvo pravertos durys į glaudesnį bendradarbiavimą su ES. Tačiau tolesniems žingsniams reikia ne tik ES, bet pirmiausia - pačios Baltarusijos valios", - sakė L. Talat-Kelpša. Ministerijos sekretorius pažymėjo, kad platesnis ES ir Baltarusijos dialogas priklausys nuo to, kaip Baltarusijos parlamento rinkimus įvertins ESBO.

Komentuodamas ne vienus metus ES taikomą "sankcijų politiką", L. Talat-Kelpša pripažino, kad egzistuojantys politikos instrumentai bei formatai Baltarusiją dažniausiai palikdavo nuošalėje. "Tam tikrais atvejais neturint realių praktinio bendradarbiavimo instrumentų, kai kurie techniniai sprendimai, mūsų nuomone, nepadėjo priartinti esminių ES kaimynystės politikos tikslų. Pavyzdžiui, ES sprendimas vizų kainas Baltarusijos gyventojams padidinti iki 60 eurų gerokai suvaržė paprastų Baltarusijos žmonių galimybes", - sakė URM sekretorius.

Rytų geopolitikos studijų centrui vadovaujančio politologo Lauryno Kasčiūno teigimu, nepaisant pirmųjų "atšilimo" požymių, dar sunku prognozuoti, ar tai peraugs į kažką daugiau. "Kol kas tai tik kažkokie signalai, bet ne daugiau. Jokio proveržio nėra, ir sunku pasakyti, ar jis bus", - Eltai sakė politologas. Anot L. Kasčiūno, ligšiolinė izoliacinė politika stūmė Baltarusiją Rusijos pusėn. "Rusija iki šiol sėkmingai vykdė Baltarusijos finliandizacijos programą, užvaldydama strateginius ūkio sektorius, taip "pririšdama" Baltarusiją, o ES per savo izoliacinę politiką nieko negalėjo pasiekti", - Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Pasak politologo, permainas ES ir Baltarusijos santykiuose didele dalimi nulėmė Rusijos ir Gruzijos karas, po kurio apie pokyčius ėmė galvoti tiek Europa, tiek Minskas. "Po karo atsirado užuominų, kad Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) erdvėje tiek JAV, tiek ES galėtų šiek tiek labiau "pro pirštus" žiūrėti į autoritarines tendencijas, o esminis bendradarbiavimo motyvas būtų geopolitinė dimensija. Kitaip tariant, jeigu režimas jau yra autoritarinis, bet jis nori bendradarbiauti su Vakarais, kodėl nesuteikti tokios galimybės", - sakė L. Kasčiūnas.

Tuo tarpu Minskui, politologo nuomone, kiek pasikeitusi ES laikysena suteikia naujų balansavimo galimybių. "Baltarusija visada vykdė kelių vektorių politiką. Be abejo, Rusijos vektorius yra stipresnis, bet atsirado galimybė subalansuoti šias įtakas. O tai svarbu, ypač turint omenyje užprogramuotą krizę šioje šalyje", - pažymėjo Rytų geopolitikos studijų centro direktorius L. Kasčiūnas.

Pasak politikos eksperto, Lietuva puikiai supranta, kad izoliacija leidžia Rusijai lengviau siekti savo tikslų Baltarusijoje, tačiau šis požiūris nėra paplitęs visoje ES, kuri itin akcentuoja demokratijos reikalavimus. Todėl, anot L. Kasčiūno, bendradarbiavimo kanalų būtų naudinga ieškoti kuo mažiau politizuotuose srityse. "Kadangi ES kelia demokratiją į viršų, reikia siūlyti nepolitizuotus bendradarbiavimo sektorius, tokius kaip transportas ar energetika. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti Baltarusijai ratifikuoti Europos energetikos chartiją. Jei reformos vyktų, bendradarbiavimą būtų galima plėsti", - svarstė politologas.

Paklaustas, ko galima laukti iš Baltarusijos parlamento rinkimų, L. Kasčiūnas sakė neabejojąs, kad demokratinių standartų jie tikrai neatitiks. "Teisingai pasakė Aleksandras Kozulinas, kad vyks deputatų skyrimas. Demokratija reikštų A. Lukašenkos sistemos žlugimą. Galbūt bus tik demokratijos fasadas. Kita vertus, tai irgi geriau nei nieko", - teigė politologas.

ELTA primena, kad reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, ES dar 1997 metų pradžioje nusprendė įšaldyti aukšto lygio bendradarbiavimą, tuo pačiu siūlydama pagalbą, jei bus vykdomos reformos. Tais pat metais sankcijos buvo praplėstos - nutraukti ministrų lygio susitikimai, sustabdytas paramos teikimas, išskyrus projektus, susijusius su humanitarine pagalba ir demokratijos plėtra. Be to, ES atsisakė ratifikuoti ES ir Baltarusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį.

2004 metais po nesąžiningų parlamento rinkimų ir referendumo ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba (BRIST) patvirtino tokią ES politiką bei paragino Baltarusijos valdžią imtis demokratinių ir ekonominių reformų. Tuo pat metu ES pareiškė, kad ji ir toliau yra pasirengusi plėtoti santykius su Baltarusija, jei Minskas pademonstruos norą gerbti demokratines vertybes.

Tokį politinį kursą BRIST pakartojo ir 2005-aisiais bei 2006-aisiais metais. Taryba taip pat atkreipė dėmesį, kad daug kas priklausys nuo 2006 metų prezidento rinkimų. Tačiau ir juose buvo gausu pažeidimų, todėl prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kelioms dešimtims Baltarusijos pareigūnų buvo uždrausta atvykti į ES, "įšaldytos" aukštų pareigūnų sąskaitos.

Šių metų rugpjūtį Baltarusija netikėtai nusprendė paleisti politinius kalinius, tarp jų - ir buvusį kandidatą į prezidento postą Aleksandrą Kozuliną. Rugsėjo 15 dieną į BRIST susirinkę 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai pasveikino šį žingsnį ir paskelbė, kad ES yra pasirengusi peržiūrėti Baltarusijai taikomas sankcijas, jei A. Lukašenkos režimas pasinaudos galimybe, parodys pagarbą demokratinėms vertybėms ir leis laisvai veikti ESBO stebėtojams. ES ministrai taip pat užsiminė apie "pozityvių ir konkrečių priemonių" galimybę plėtojant santykius prekybos ir kultūros srityse.

Eltos korespondentas  Vaidotas Beniušis