Naujienos

Lietuvos delegacija dalyvauja gegužės 2 dieną Niujorke prasidėjusiose Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) 7-ojoje peržiūros konferencijoje, kurioje nagrinėjami branduolinio neplatinimo, nusiginklavimo ir taikaus branduolinės energetikos panaudojimo klausimai.

Delegacijos vadovas Užsienio reikalų ministerijos Saugumo politikos departamento direktorius Kęstutis Jankauskas yra vienas iš šios konferencijos vicepirmininkų.

“Tik stipri ir veiksminga Branduolinio ginklo neplatinimo Sutartis gali užtikrinti, jog tarptautinės bendruomenės pastangos kovojant su branduolinio platinimo grėsmėmis bus sėkmingos, o branduolinio nusiginklavimo procesas tęsis”, – konferencijoje iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tribūnos gegužės 3 dieną teigė Kęstutis Jankauskas.

Jis pabrėžė, jog sutarties garantuojama teisė naudotis branduolinėmis technologijomis taikiems tikslams priklauso nuo to, kaip šalis laikosi sutarties įsipareigojimų dėl branduolinių technologijų neplatinimo, branduolinių objektų ir tyrimo programų skaidrumo bei tarptautinės jų kontrolės.

Lietuvos delegacijos vadovas pareiškė, jog būtina dar labiau sustiprinti Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) branduolinių objektų kontrolės ir priežiūros sistemą bei paragino ratifikuoti papildomą TATENA protokolą.

K.Jankauskas taip pat parėmė nuostatą, kuria siekiama padidinti pasitraukimo iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties „kaštus“ – sutarties dalyvė, nusprendusi žengti tokį potencialiai pavojingą žingsnį, privalo prarasti galimybes naudotis branduolinėmis technologijomis ir kitais privalumais, įgytais pagal sutarties sąlygas.

Didelį susirūpinimą kelia Šiaurės Korėjos sprendimas pasitraukti iš BGNS ir šios šalies pareiškimas apie branduolinio ginklo disponavimą, neskaidrios Irano branduolinės programos bei branduolinio terorizmo grėsmė. Rimta problema ir toliau išlieka Indijos, Pakistano bei Izraelio atsisakymas prisijungti prie BGNS proceso atsisakant pretenzijų į branduolinį ginklą.

Konferencijoje daug dėmesio bus skirta vadinamų TATENA saugos garantijų (taikių branduolinių objektų priežiūros) universalizavimo problemai, branduolinio kuro ciklo kontrolės ir eksporto kontrolės stiprinimui, branduoliniam nusiginklavimui.

Išdėstydamas Lietuvos poziciją, K.Jankauskas pabrėžė būtinybę tęsti branduolinio nusiginklavimo procesą, pakvietė Rusiją ir JAV visiškai įgyvendinti dar 1991-1992 metais prisiimtus vienašalius įsipareigojimus pašalinti tam tikras pavojingas taktinio branduolinio ginklo rūšis ir sustiprinti jų kontrolę.

Lietuva siekia, kad tarptautinė nusiginklavimo darbotvarkė būtų grįsta atskaitomybės, patikimo verifikavimo ir skaidrumo principais.

BGNS peržiūros konferencijos vyksta pas penkerius metus. 1995 ir 2000 metų konferencijose buvo priimti svarbūs sprendimai neribotam laikui pratęsti sutarties galiojimą ir numatyti „13 praktinių žingsnių” - praktinius branduolinių valstybių ir kitų BGNS proceso dalyvių veiksmus siekiant branduolinio nusiginklavimo.