Naujienos

Pagrindiniai Lietuvos valstybės tautinių mažumų politikos tikslai yra tolesnis tautinių mažumų integravimas į Lietuvos socialinį, politinį, ekonominį gyvenimą ir kultūrą kartu padedant joms išsaugoti ir puoselėti tautinį identitetą, teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugsėjo 17 dieną konferencijoje Vilniuje, skirtoje Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų padėčiai aptarti.

Ministras pabrėžė, kad atsikūrusi Lietuvos valstybė žengė teisingą žingsnį – Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė vadinamąjį nulinį pilietybės įstatymo variantą. Pagal šį įstatymą visiems norą pareiškusiems kitataučiams buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Jie tapo Lietuvos  piliečiais su lygiomis teisėmis bei pareigomis.

Tai, anot A.Ažubalio, padėjo išlaikyti politinį stabilumą visuomenėje ir išvengti priešpriešos.

„Kuriant naujausių laikų Lietuvos istoriją dalyvavo visų šalyje gyvenančių tautybių atstovai“, – sakė ministras.

Tai, jo teigimu, liudija atkurtosios Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, užsienio politikos baruose Lietuvai dirbantys ir dirbę įvairių tautų atstovai.

„Ne taip seniai Lietuvai atstovavo net trys negausios karaimų tautos ambasadoriai. Užsienio reikalų viceministro poste darbavosi lenkų bendruomenės narys. Lietuvos diplomatinėms atstovybėms užsienyje šiuo metu vadovauja rusų ir baltarusių kilmės diplomatai, o Lietuvos Seimo užsienio reikalų komitete nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo laikų dirba nepailstantis dabartinis komiteto pirmininkas Lietuvos žydas“, – sakė A.Ažubalis.

Jis pažymėjo, kad šių jo kolegų laimėjimai liudija apie galimybes, kurios Lietuvoje atsiveria kiekvienam, pasirinkusiam įsiliejimo į daugiatautę Lietuvos visuomenę kelią.

Anot A.Ažubalio, Užsienio reikalų ministerija nuolat informuoja įvairias tarptautines organizacijas, įskaitant Jungtines Tautas, apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, vykdomas programas, pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimą, kuriame svarbią dalį užima tautinių mažumų apsauga.

„Europos teisės principų įgyvendinimas yra neatskiriama mūsų šalies teisėkūros dalis. Šiais metais iškilo būtinybė priimti naują Tautinių mažumų įstatymą, kurio koncepciją rengiant dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Tikiu, kad rudens sesijos metu Seimas toliau nagrinės tautinių mažumų teisinės padėties reglamentavimą“, – sakė ministras.

„Esame sėkminga daugiatautė demokratinė šalis, puoselėjame bendražmogiškas vertybes, kurių skleidimas atitinka nacionalinius Lietuvos ir kitų ESBO narių interesus. Mums rūpi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, jų užtikrinimas, visateisis pilietinės visuomenės dalyvavimas valstybės veikloje. Lietuva yra pasirengusi toliau tęsti tolerancijos ir nediskriminacijos temą. Šių temų neįmanoma atskirti nuo žodžio ir spaudos laisvės“, – pažymėjo ministras.

Konferencijos organizatoriai – Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos, Tautinių bendrijų namai.