Naujienos

Liuksemburge spalio 25 d. vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl Europos Komisijos inicijuotos diskusijos dėl Europos kaimynystės politikos peržiūrėjimo siekiant nubrėžti ES ir jos kaimynių pietuose ir rytuose ateities santykius.

Šioje diskusijoje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, remdamasis savo prieš kelias savaites išsiųstu laišku ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Europos komisarui plėtrai ir Europos kaimynystės politikai Štefanui Fülei, pabrėžė, jog Lietuva aktyviai remia Europos kaimynystės politiką bei siekia jos tolesnės plėtros.

Lietuva nuo pat Rytų partnerystės sukūrimo vertina ją kaip rytinių kaimynių suartėjimo su Europos Sąjunga instrumentą. Tai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

Nepaisant to, kad Europos kaimynystės politika nenumato narystės ES perspektyvos, Lietuvos manymu, ES turėtų išlaikyti „atvirų durų“ politiką savo rytinių kaimyninių atžvilgiu.

Be to, ES vykdomos Rytų partnerystės iniciatyvos tikslas turėtų būti bendrų Europos vertybių, tarp kurių demokratinių institucijų funkcionavimas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, sklaida. ES ir valstybės narės turi laikytis įsipareigojimų padėti savo kaimynėms įgyvendinant būtiniausias vidaus reformas.  

Lietuvos užsienio reikalų ministras mano, kad ES ateityje neturėtų nusistatyti savo santykių su Rytų partnerystės valstybėmis plėtros ribų. Šiuo metu vedamos derybos dėl Asociacijos sutarčių ar visa apimančių laisvosios prekybos sutarčių gali tapti nebepakankamomis.

„10-15 metų perspektyvoje mes norėtume Rytų partnerystės šalis matyti pilnai integruotas į ES vidines rinkas, besinaudojančias laisvo žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo privalumais“, - teigė A.Ažubalis.

Kalbant apie Europos kaimynystės politikos ateitį labai svarbios išlieka partnerių ambicijas vykdyti reformas atitinkančio ES finansavimo užtikrinimas. Šioje srityje ministras pabrėžė poreikį susieti ES finansavimą ir kaimynių vykdomą pažangą – tos valstybės, kurios rodo daugiau ambicijų vykdyti eurointegracines reformas ir stabilią pažangą, turėtų susilaukti daugiau ES dėmesio ir finansinės paramos.

Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimo su Europos Sąjunga intensyvumas priklausys nuo reformų tempo, prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo ir demokratinių vertybių puoselėjimo. Europos kaimynystės politika ir ypač santykiai su Rytų partnerystės iniciatyvai priklausančiomis valstybėmis išliks vienu iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuvos užsienio reikalų ministerija toliau sieks aktyviai dalyvauti vidinėse ES diskusijose dėl bendrijos santykių su šiomis šalimis. 

Rytų partnerystės iniciatyvą sudaro Europos Sąjungai priklausančių valstybių ir 6 kaimyninių šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos bendradarbiavimas. Šia iniciatyva siekiama darnesnio ES ir rytinių kaimynių bendradarbiavimo bei glaudesnės šių valstybių integracijos į ES.