Naujienos

“Europos Komisijos rekomendacija dėl Lietuvos galimybių tapti Europos Sąjungos nare 2004 metais yra laukta bei gera žinia, o kartu - ir visų Lietuvos žmonių pastangų įvertinimas. Tačiau tai nereiškia, jog galime atsipalaiduoti. Esame derybų finišo tiesiojoje: tam, kad sėkmingai jas baigtume, Lietuvos dar laukia daug darbų”, - pažymėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, komentuodamas spalio 9 dieną Europos Komisijos paskelbtą Pažangos pranešimą. Penktajame nuo 1997 metų pranešime Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos pastangas siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) ir rekomendavo Europos viršūnių tarybai stojimo derybas su Lietuva bei dar devyniomis šalimis kandidatėmis (Čekija, Estija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija) užbaigti iki šių metų pabaigos, o 2003 metų pavasarį pasirašyti su jomis Stojimo į ES sutartis. Europos Komisija pažymėjo, jog Lietuva atitinka politinius ir ekonominius narystės Europos Sąjungoje kriterijus. Labai svarbiu ministras pavadino Europos Komisijos pakartotinį patvirtinimą, kad remdamasi solidarumo principu Europos Sąjunga yra pasirengusi tęsti papildomą reikalingą paramą Ignalinos AE uždarymo ir pasekmių likvidavimo darbams. “Reikia patikslinti mūsų argumentus bei skaičius ir sėsti prie baigiamojo finansinio sutarimo. Artimiausios kelios savaitės bus lemiamos”, sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. Europos Komisija šalims kandidatėms priminė bendros valiutos - euro - įvedimo bei prisijungimo prie Šengeno sutarties reikalavimus ir sąlygas. Komisija pažymėjo, jog prisijungimas tiek prie euro zonos, tiek prie Šengeno sutarties priklausys nuo individualių kiekvienos dabartinės šalies kandidatės pastangų. Apie naujų narių prisijungimą prie Šengeno sutarties bus sprendžiama tik praėjus kuriam laikui po ES plėtros – dėl kiekvienos naujos narės bus priimamas atskiras sprendimas. “Svarstydami tranzito į ir iš Kaliningrado klausimą, į šį teiginį mes privalome atkreipti ypatingą dėmesį. Nesu pasiruošęs eksperimentuoti su Šengenu”, – pažymėjo Lietuvos URM vadovas. Pasak ministro A.Valionio, “kuo greitesnis įsijungimas į Šengeno erdvę yra akivaizdžiausias Lietuvos interesas”. Ministras teigė, kad įžengus į derybų finišo tiesiąją laukia intensyvus darbas, kai turės būti išspręsti ypač svarbūs strateginiai ir finansiniai klausimai, susiję su žemės ūkio gamybos kvotomis, tiesioginėmis išmokomis žemės ūkiui, Ignalinos AE uždarymo finansavimu, žemės ūkio žemės pardavimu užsieniečiams, įmokomis į Europos Sąjungos biudžetą. Europos Komisijos Pažangos pranešime pabrėžta, jog derybose prisiimtus įsipareigojimus - išskyrus atvejus, dėl kurių yra sutarti pereinamieji laikotarpiai - šalys kandidatės privalo įgyvendinti iki narystės Europos Sąjungoje pradžios, o Europos Komisija ir toliau tęs priežiūrą, kaip pastarosios vykdo savo įsipareigojimus. Likus šešiems mėnesiams iki numatomos įstojimo datos, Komisija parengs atskirą pranešimą apie derybinių įsipareigojimų vykdymą. Lietuvos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį į Europos Komisijos Pažangos pranešimo teiginį, jog nepaisant akivaizdžios pažangos siekiant narystės Europos Sąjungoje, Lietuvai būtina imtis papildomų priemonių tokiose srityse kaip administracinių ir teisminių gebėjimų stiprinimas, viešojo administravimo reformos įgyvendinimas, valstybės finansų valdymas ir kontrolė, nesumokėti mokesčiai, pasirengimas naudotis ES struktūrinių fondų lėšomis, verslui palankios aplinkos kūrimas, sienos apsauga. Komisija taip pat atkreipė Lietuvos dėmesį ir į aukštą nedarbo lygį šalyje, būtinybę užbaigti pensijų reformą bei toliau stiprinti kovą su korupcija. “Šių problemų sprendimas yra absoliutus mūsų Vyriausybės prioritetas. Visų pirma, tuo suinteresuota Lietuva”, teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.