Naujienos

Europos Komisija lapkričio 6 dieną priėmė kasmetinį dokumentą dėl Europos Sąjungos plėtros strategijos ir paskelbė reguliarias ataskaitas dėl Turkijos ir Vakarų Balkanų valstybių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kroatijos, Makedonijos, Serbijos ir Kosovo provincijos, administruojamos Jungtinių Tautų) pažangos siekiant narystės ES.

Plėtros strategijos dokumente įtvirtinama nuostata tęsti nuoseklią ES plėtros politiką. EK patvirtino, kad atnaujintas konsensusas dėl plėtros, dėl kurio šalys susitarė 2006 metų gruodį, šiandien yra ypač aktualus ir svarbus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas palankiai įvertino Plėtros strategijos dokumentą.

„Pritariame Komisijai, kad turime ir toliau laikytis duotų įsipareigojimų ES narystės siekiančioms šalims. ES narystės perspektyva yra stiprus stimulas šioms šalims vykdyti reikalingas struktūrines politines ir ekonomines reformas. Nuosekli ES plėtros politika yra svarbus taikos, demokratijos ir stabilumo kontinente palaikymo instrumentas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos Komisija nurodė, kad ES kandidatė Kroatija 2007 metais padarė didelę pažangą ir pasiekė lemiamą derybų dėl ES narystės etapą. Tiesa, Kroatija turi ir toliau dėti pastangas teismų ir administracinės reformos, mažumų teisių, pabėgėlių grįžimo, plieno ir laivų statybos sektoriaus restruktūrizavimo srityse.

Ataskaitoje dėl Turkijos pažangos pažymėta bendra žymi šalies pažanga nuo 1999 metų, kai Turkija tapo šalimi kandidate. ES nurodė, kad Turkija, įveikusi konstitucinę krizę ir surengusi sėkmingus demokratinius Parlamento ir Prezidento rinkimus, turi atnaujinti reformų tempą. Turkijai rekomenduota siekti didesnės pažangos užtikrinant žodžio ir religijos laisves. Be to, reikia siekti tolesnės pažangos teismų reformos, kovos su korupcija, moterų teisių, vaikų ir profsąjungų teisių, kultūrinių teisių ir saugumo pajėgų civilinės priežiūros užtikrinimo srityse, taip pat spręsti dvišalius nesutarimus su ES nare Kipru.

ES pažymėjo Vakarų Balkanų regiono pažangos, kuriant modernią demokratiją ir formuojant dialogu ir tolerancija paremtą politinę kultūrą, svarbą. Šiuo metu veiksmingesnio valstybės valdymo reikalaujama iš Makedonijos, Albanijos ir Juodkalnijos. Bosnija ir Hercegovina turi siekti visiškai perimti atsakomybę už šalies valdymą ir vykdyti kitas reformas, ypač policijos srityje. Tuo tarpu Serbija derybų dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo metu jau pademonstravo, kad turi pakankamus administracinius gebėjimus, kad pasiektų pažangą Europinės perspektyvos link, tačiau ji turėtų aktyviau bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vertinimu, Europos Komisijos pateiktos šalių pažangos ataskaitos yra gana išsamios ir objektyviai įvertinančios šalių pasirengimą narystei ES, o Europos Komisijos įvardytos pažangos reikalaujančios sritys ir likusios problemos padės šalims ir toliau nuosekliai rengtis narystei ES.

Komisija ir toliau atidžiai stebės ir vertins, kaip ES narystės siekiančios šalys atitinka visoms kandidatuojančioms šalims keliamas vienodas narystės sąlygas. Šalių derybų dėl ES narystės proceso sparta ir toliau tiesiogiai priklausys nuo jų vykdomų reformų spartos.