Naujienos

Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose ambasadorius Dalius Čekuolis kovo 24 dieną JT Generalinio Sekretoriaus tarnybai įteikė Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų ratifikavimo dokumentus. Konvencija uždraudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Lietuva tapo 55-ąja prie šios konvencijos prisijungusia šalimi.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje. Naudojant šiuos ginklus dėl didelio poveikio ploto dažnai nepavyksta atskirti civilinių ir karinių taikinių, todėl pažeidžiamos tarptautinės humanitarinės teisės nuostatos. Be to, kai kuriais atvejais daugiau nei trečdaliui šaudmenų iš karto nesprogus, pavojus žmonių gyvybei ir kliūtys ekonomikos vystymuisi išlieka ir konfliktui pasibaigus.

Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kasetiniai šaudmenys buvo naudojami daugiau kaip 35 šalyse, įskaitant buvusią Jugoslaviją, Libaną ir Iraką. Jie nusinešė dešimtis tūkstančių civilių gyventojų gyvybių. Vis dėlto šių ginklų sukelta humanitarinė žala yra mažesnė nei priešpėstinių minų, todėl konvencija visų pirma laikoma prevencine priemone.

Lietuva neturi, nenaudoja ir neplanuoja įsigyti kasetinių šaudmenų. Nors visa apimtimi konvencija Lietuvoje įsigalios tik rugsėjo 1 dieną, Lietuvos Seimas kasetinių šaudmenų draudimą nusprendė taikyti nedelsiant.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Osle ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.

Šiuo metu Lietuva dalyvauja visų tarptautinių sutarčių, kuriomis siekiama apriboti tam tikrų ginklų rūšių keliamą humanitarinę žalą, įgyvendinime ir nuosekliai remia tolesnį tokių tarptautinių taisyklių kūrimą.