Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė Vašingtone rugsėjo 8 dieną pasirašė du Aljanso susitarimus: 1951 metų Susitarimą dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso bei 1964 metų Susitarimą dėl bendradarbiavimo, susijusio su atomine informacija.
Pirmuoju, dar vadinamu Otavos susitarimu, reglamentuojami organizacijos tikslų įgyvendinimui ir jos valstybių atstovų bei tarptautinio personalo funkcijų vykdymui užtikrinti reikalingi imunitetai ir privilegijos.
Antrasis susitarimas reguliuoja atominės informacijos perdavimo ir saugojimo tvarką.
Tai paskutinieji du iš devynių NATO susitarimų, prie kurių Lietuva turėjo prisijungti tapusi Aljanso nare. Pasirašyti susitarimai bus teikiami ratifikuoti Lietuvos Seimui.
Šių metų kovo 10 dieną Lietuvos Seimas ratifikavo 1949 metų Šiaurės Atlanto sutartį, dar vadinamą Vašingtono sutartimi, vėliau – Susitarimą dėl karinių pajėgų statuso (SOFA), Protokolą dėl tarptautinių karinių vadaviečių statuso, NATO susitarimus dėl informacijos saugumo, su gynyba susijusių išradimų slaptumo apsaugos bei dėl techninės informacijos perdavimo.
G.Damušytės gegužės 27 dieną Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl trečiųjų valstybių atstovybių ir atstovų statuso bus teikiamas ratifikuoti Seimui artimiausiu metu.
Per vizitą JAV ambasadorė taip pat lankėsi Valstybės departamente, kur susitiko su JAV Valstybės sekretoriaus padėjėjo Europos ir Eurazijos reikalams vyriausiuoju pavaduotoju (Principal Deputy Assistant Secretary) Robertu Bradtke.
Susitikime aptarti įvairūs NATO politikos klausimai, tarp jų – NATO kontaktinės ambasados Baltarusijoje funkcijos, kurias šį mėnesį pradėjo vykdyti Lietuvos ambasada Minske.
Be to G.Damušytė dalyvavo ateitininkų studijų dienose, kur pasakė kalbą „Vertybių politika šiuolaikiniame pasaulyje: skaldanti ar vienijanti jėga“.