Lietuva prisideda prie Kolumbijos išvalymo nuo minų veiksmų plano
Kolumbijos sostinėje Bogotoje gegužės 10–13 dienomis vykstančiame ekspertų susitikime, kurio metu tariamasi dėl veiksmų plano, kaip išvalyti šalį nuo minų, paliktų per daug metų Kolumbijoje vykusias ir vis dar tebevykstančias Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų (FARC), kitų ginkluotų grupuočių ir Kolumbijos Vyriausybės ginkluotųjų pajėgų kovas, dalyvauja ekspertai iš Lietuvos.
Lietuva palaiko JAV ir Norvegijos „Globalią Kolumbijos išminavimo iniciatyvą“ (angl. Global Demining Initiative for Colombia) ir jau skyrė savanorišką įmoką į ES patikos fondą (angl. EU Trust Fund), skirtą paremti Kolumbijos taikos susitarimo įgyvendinimą ir laikotarpį po konflikto. Kolumbijoje vykstančiame susitikime Lietuvai atstovauja Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento atstovas ir Lietuvos kariuomenės išminavimo ekspertas.
Kolumbijai, žengiančiai taikos proceso link, reikia ne tik finansinės ir ekspertinės paramos. Kolumbija – viena labiausiai minų paliestų ir antra pagal skaičių naujų aukų nuo minų šalis: 31 iš 32 Kolumbijos departamentų vis dar lieka užminuotas, o nuo minų kasmet žūva šimtai žmonių, ypač daug vaikų. Todėl prieš pradedant valstybingumo atkūrimo procesą šalyje, kurioje pastaruosius 50 metų tęsėsi pilietinis karas, pirmiausiai būtina užtikrinti šalies gyventojų saugumą. Tik atkūrus šalyje taiką ir užtikrinus vietos gyventojų ir tarptautinių donorų saugumą, galima tikėtis paramos demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimui, ekonomikos ir šalies valdymo reformų, ekonomikos augimo bei tarptautinių investicijų pritraukimo.
Kolumbijos vyriausybės taikos derybos su FARC prasidėjo 2012 m. tarpininkaujant Kubai ir Norvegijai. 2015 m. rugsėjo mėnesį Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas ir didžiausios šalies vadinamųjų sukilėlių grupės – Kolumbijos ginkluotųjų revoliucinių pajėgų vadas Rodrigo Londoño, pasirašė susitarimą dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo priemonių.
Kolumbija buvo viena iš nedaugelio valstybių, kuri de jure nepripažino Lietuvos inkorporavimo į SSRS sudėtį. Šiuo metu Kolumbijoje gyvena apie 200 lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. Dauguma įsikūrė po Antrojo pasaulinio karo.