Naujienos

Lietuvai ir kitoms posovietinės erdvės šalims reikia susitaikyti su tuo, kad kaimynų nepasirinksi, ir toliau stengtis bendradarbiauti su Rusija. Rusija – sudėtinga partnerė, ir Vakarų žingsniai Maskvos atžvilgiu ne visuomet buvo teisingi. Apie tai praėjusios savaitės pabaigoje kalbėjosi Trakuose susitikę aukšti Europos Sąjungos ir NATO pareigūnai bei ekspertai.

Tačiau Lietuva pasirinko teisingą kelią ir turi toliau stengtis bendrauti su Maskva. Tuo įsitikinęs JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice pavaduotojas Danielis Friedas.

Trakuose kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ aukštas JAV administracijos pareigūnas pabrėžė, kad Lietuva – puikus pavyzdys Vakarų keliu dar tik besukančioms posovietinės erdvės šalims.

- Kokios taktikos Europa turėtų laikytis bendraudama su energetiniu ginklu nuolat mosuojančia Rusija? Ir kaip neleisti, kad Maskva skaldytų Europos Sąjungos taip deklaruojamą energetinę vienybę?

- JAV laikosi pozicijos, kad būtina turėti kuo daugiau energijos tiekimo šaltinių ir nebūti priklausomiems nuo vieno jų. To aktyviai siekia lenkai. Manau, kad ir Lietuvos orientacija šiuo klausimu yra teisinga.

Manome, kad energetikos rinka turi būti atvira, o ne monopolinė. Ir tai nebūtinai taikoma tiktai Rusijai. Nemanome, kad monopolijos gerai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Tiesą sakant, pirma garsi teisinė byla prieš monopoliją buvo byla prieš naftos kompaniją.

Taigi energijos išteklių skirstymo politika nukreipta ne prieš Rusiją. Bet kokios monopolijos yra blogas reiškinys. Dėl to mes ir remiame ES „Nabucco“ dujotiekio projektą ir Lenkijos siekius gauti dujų iš Norvegijos.

Mes nenorime, kad Rusija apskritai nebūtų Europos dujų ir naftos tiekėja. Mes tiesiog nenorime, kad jį būtų vienintelė.

- Kaip su Maskva turėtų kalbėti nuolat nuo jos provokacijų kenčiančios posovietinės erdvės šalys?

- Kad ir kokia būtų istorija – o XX amžiaus istorija nebuvo labai gera, – turite susitaikyti su tuo, kokius kaimynus turite.

Ir turite stengtis dirbti su Rusija. Manau, kad Lietuva tai ir daro.

Tas pat galioja Gruzijai ir Ukrainai. Jos turi bendradarbiauti su Rusija. Bet manau, kad jos turi ginti savo interesus. Ukraina ir Gruzija turi visišką teisę savo ateitį sieti su Europa.

Lietuvai tai puikiai pavyko. Bet Ukrainai ir Gruzijai dar reikia atlikti namų darbus. Joms reikia padaryti tai, ką padarėte jūs. Ukrainai savo ateities nereikia sieti arba su Rusija, arba su Europa.

Idealiu atveju Lietuva turėtų būti gera partnerė Rusijai ir gera Europos Sąjungos bei NATO narė. Mes, amerikiečiai, nesakome, kad jūs turite rinktis. Jei taip sako kitos šalys, tai – jų reikalas.

- Vašingtonui svarbu užsitikrinti Maskvos paramą, kai kalbama apie Kosovo nepriklausomybę ir Irano branduolinę veiklą. Kokių nuolaidų JAV pasiruošusios padaryti Rusijai, kad gautų pritarimą sprendžiant šias problemas?

- Mes norime dirbti su Rusija, bet tai nereiškia, kad galime atsisakyti savo principų kitų šalių nenaudai.

Mes taip nedarome. Lietuviai gali manyti, kad kartą mes taip jau pasielgėme.

Jeigu būčiau Lenkijoje, šiame kontekste greičiausiai būtų minimas žodis „Jalta“ (1945 metais šiame mieste JAV, Rusija ir Didžioji Britanija susitarė dėl įtakos sferų po Antrojo pasaulinio karo. – Red.).

Praėjusiais metais lankydamasis Rygoje prezidentas George'as W.Bushas aiškiai išsakė savo poziciją dėl Jaltos konferencijos (JAV vadovas Jaltos konferenciją pavadino viena didžiausių istorijos blogybių. – Red.).

Mes tariamės su Rusija dėl Irano ir tikrai vertiname konstruktyvų Maskvos požiūrį į Kosovą. Mūsų ir Rusijos požiūriai dėl Kosovo skiriasi, ir nemanau, kad tai pasikeis.

Tad turime dirbti tokioje situacijoje, kokią turime.

- JAV šiuo metu vyksta aktyvi rinkimų kova. Prezidento posto siekiantys kandidatai turi skirtingas užsienio politikos vizijas. Kuri jums atrodo realiausia?

- Aš negaliu spekuliuoti, kalbėdamas apie savo šalies politiką. Teisinga to klausti, bet pavojinga atsakyti.

Viena aišku – visi pirmaujantys Respublikonų ir Demokratų partijų kandidatai gerai žinomi lietuviams.

Visi kandidatai sutaria bent jau dėl politikos Rytų Europos, taigi ir Lietuvos, atžvilgiu. Lietuva turi draugų JAV. Ir abi partijos remia šią NATO šalį.

Prezidentas Billas Clintonas pradėjo NATO plėtros procesą.

Prezidentas G.W.Bushas priėmė JAV vyriausybės sprendimą pasiūlyti Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstoti į šį bloką. Taigi čia nėra jokių partinių interesų.

- Neseniai Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pareiškė, kad galbūt Lietuvai nereikėtų skubėti siekti bevizio režimo su JAV. Ar politinės valios trūkumas, be kitų svarbių veiksnių, galėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva vis dar neturi bevizio režimo su JAV?

- Aš remiu ir prisidėjau prie JAV politikos pataisų, kurios turi leisti tokioms šalims kaip Lietuva turėti bevizį režimą su JAV. Mes tikimės, kad lietuviai jau netrukus galės į JAV vykti be vizų.

Mano nuomone, kuo greičiau tai įvyks, tuo bus geriau. Aš žinau, ką sakė ministras P.Vaitiekūnas.

Tačiau bevizis režimas nebūtų taikomas norintiesiems dirbti JAV. Jis būtų skirtas svečiams – turistams ar žmonėms, lankantiems artimuosius.

Taigi tai neturėtų skatinti emigracijos. Jeigu dabar kas nors su turistine viza dirba Čikagoje, tai yra nelegalu. Tikimės, kad bevizis režimas to ir neskatins.

Gabrielė Pečkaitytė