Naujienos

„Prekybos politika turi prisidėti prie sklandaus ir tvaraus ES ekonomikos atsigavimo ir ekonominio atsparumo didinimo. Tam būtini prekybos instrumentai, kurie prisidėtų prie ES tiekimo grandinių diversifikavimo, lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimo, žaliosios bei skaitmeninės transformacijos“,  - teigė užsienio reikalų ministras  viceministras Albinas Zananavičius. 

Lietuva savo pasiūlymuose pabrėžia būtinybę įvertinti ES priklausomybę sektoriuose, kurie yra būtini įgyvendinant pagrindines ES ateities strategijas. Prekybos politika turi prisidėti prie elektronikos, telekomunikacijų, biotechnologijų, saugumo ir atsinaujinančios energetikos technologijų sektorių plėtros, o siekiant ateityje išvengti tokių prekybinių trikdžių, kurie kilo pavasarį, ES būtina sukurti ir nusistatyti procedūras krizinėms situacijoms. 

Europos Komisijai pateiktame dokumente pabrėžiama būtinybė reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). „Dabartinės taisyklės nesudaro sąlygų efektyviai apsisaugoti nuo nerinkos ekonomikose paplitusių antikonkurencinių praktikų, todėl PPO taisyklių peržiūra turi spręsti su rinkos ekonomika nesuderinamas veiklas“, - teigė A. Zananavičius. Taip pat būtina, kad ES prekybos politikos peržiūra identifikuotų aiškias kryptis ES vidinių prekybinių instrumentų stiprinimui.

Lietuvai labai svarbu dėmesį skirti ir ES Laisvų prekybos sutarčių (LPS) tinklo plėtrai bei jau suderėtų sutarčių įgyvendinimui. Lietuvos eksportuotojai per metus LPS dėka sutaupo apie 40 milijonų eurų muitų mokesčių, tačiau sustiprinus LPS įgyvendinimo pastangas, sutaupymai galėtų būti gerokai didesni. Šiam tikslui siūloma didesnį dėmesį skirti  mažoms ir vidutinėms įmonėms, skatinti jų įsitraukimą į tarptautinę prekybą ir lengvinti tam sąlygas. Lietuvai tai ypač svarbu, nes  97% Lietuvos įmonių, užsiimančių eksportu už ES ribų, yra mažos ir vidutinės. 

Lietuvos pasiūlymuose didelis dėmesys skirtas ir prekybos vaidmeniui žaliojoje transformacijoje. „Lietuva remia pastangas pereiti prie žalesnės ir atsakingesnės ekonomikos, tačiau būtina laikytis subalansuoto požiūrio, derinti ES klimato tikslus ir ES pramonės konkurencingumą“, - pabrėžė A. Zananavičius. 

Atsižvelgdama į konsultacijų rezultatus, 2021 metų pradžioje Europos Komisija parengs komunikatą, kuris nustatys tolimesnę ES prekybos ir investicijų politikos kryptį. Šioje proceso dalyje planuojama toliau koordinuotis su valstybėmis narėmis.